PAPILDYTA! „Akivarai“ – kai viršijami visi lūkesčiai

Akivarus suradome visai netyčia, šmirinėdamos su drauge po miestą ir ieškodamos kokios neblogos vietos lauke prisėst ir pavakarieniaut po nesunkios darbo dienos. Jau planavome sukti kur giliau į susiraizgiusias Senamiesčio gatveles, kai prie buvusios Fluxus Ministerijos, Jakšto g. pamatėme tolumoje kelis staliukus lauke. Iš labai labai prastos atminties iškilo kažkokie neaiškūs draugų artai pažįstamų vapėjimai apie „kažkokį naują alubarį“. Vieningai nusprendėm bent jau prasukt pro šalį ir įvertint meniu.

Jau beveik norėjome mauti lauk, nes nebuvo laisvų staliukų, bet malonus ilgaplaukis vikingas (ar žuvėdas) pasiūlė kelias minutes palaukt, nes staliukas „va jau beveik išeina“. Susigundėme, nes akies krašteliu matytame meniu žvilgsnis jau buvo spėjęs užkliūti už alubariui nebūdingų prašmatniai ir skaniai aprašyto maisto.

Kadangi taip jau sutapo, kad bent trys netoliese esančios Kaštonų gatvės butai yra gausiai apgyvendinti mūsų draugais, jie vienas po kito pradėjo lįsti iš savo buveinių iki Ikiuko nusipirkt ko nors vakarienei, tačiau galiausiai paskendo akivaruose kartu su mumis.

Taigi, nors iš pažiūros ir grubaus pirmo įspūdžio Akivarai primena klasikinį alubarį, tačiau „alubaris vulgaris“ jo tikrai nepavadinsi. Nuo nudrožtų vietų kaip Alaus namai, Apuokas, BIX, you name it… jis smarkiai skiriasi šauniu meniu, kuriame rasite tikrai subtilių patiekalų, puikiausiai tinkamų gal ne aukščiausios prabos restoranams, bet pagarbos vertoms vietoms. Pvz.: alubariams tikrai nebūdingi tokie patiekalai kaip anties krūtinėlė, otas, lašina, jautienos antrekotas.

Kadangi nebuvome nusiteikę rimtai vakarienei, o daugiau kažkokiems užkandžiams ir alaus ragavimui, išbandėme avienos čili (pasirodysime labai neprofesionaliai, bet pamiršome nufotkint…), baravykų risotto ir šiltas bulvių salotas su rūkyta lašiša.

Jeigu konkrečiai apie kiekvieną patiekalą, tai avienos čili buvo skanu, bet visai ne čili. Degustatorių komandos nariai yra labai jautrios asmenybės, ir būname labai nuliūdinti, kai viena rašoma meniu, o kita duodama po nosimi ragauti. Jeigu tai nėra stipriai aštri mėsos sriuba, tai ir nereikia jos vadinti čili, galima vadinti tiesiog sriuba arba troškiniu. Tik nereikia suteikti žmonėms vilties ir tada ją sudaužyt. Nes žmonės dažniausiai sąmoningi užsisakinėja čili. Argi kas nors girdėjote, kad svečias sakytų „gal galite man paruošti neaštrų čili“. Aš tai ne. Nes čili turi privest iki ašarų. Kiekvienas kąsnis turi būti šiek tiek per prievartą, bet kartu ir laukiant malonaus karščio visame kūne. Gėda prisipažint, bet man iki šiol viena iš skaniausių čili sriubų yra Čili picoje.

Baravykų risotto yra vertas kokių 8 balų iš 10. Neduodam maksimumo grynai dėl šefo neapsižiūrėjimo – ryžiai buvo sunkiai kramtomi, t.y. ne visai išvirę. Risotto yra nors ir paprastas gaminimo prasme, bet reikalaujantis daug kantrybės patiekalas. Kažkodėl italai mėgsta visokius ilgai gaminamus patiekalus. Taigi, šefui kantrybės tikriausiai tą kartą neužteko. Bet visa kita – tiesiog pasaka, baravykai buvo tikrai nuostabūs, buvom tikrai maloniai nustebinti intensyvaus grybų ir padažo skonio. Puikiai! Ir tik 15 litukų, už kuriuos gauni tiek, kad nepajėgi sukimšti.

Atrodo gal ir nekaip, bet skonis superinis!

Ir dar buvo ragauta kito puikaus patiekalo – salotų su saldžiosiomis bulvėmis ir lašiša. Ar bulvės buvo tikrai saldžiosios, mes lyg ir abejojame. Kad saldžios jos buvo tai faktas, bet ar saldžiosios (tokia bulvių rūšis) tai velnias žino. Bet tai, žinokit, nėra svarbu, kai gauni štai tokią lėkštę spalvų, kvapų ir skonių.

Spalvų paletė salotose su saldžiosiomis bulvėmis ir rūkyta lašiša

Beprotiškai fantastiška! Du šauniai derantys padažai, daug žuvies, 10 litų! Aš jau žinau, kur lėksite šiandien tik pasibaigus darbams ;)

PAPILDYTA. Teko ir vėl lankytis toje vietoje. Kadangi vienas žmogus rinkosi tas pačias lašišos salotas, o kitas – tą patį, ką ir aš, tai turime tik vieną patiekalą aprašymui. Taigi – salotos su karšta vištiena. Pirmą kartą matau, kad salotoms naudojama mėsa būtų apkepta migdolų drožlėse, bet tai buvo super. Labai geras sprendimas. Ir šiaip – skani vištiena ir geros salotos. Ko norėjosi – intensyvesnio padažo skonio, nes buvo toks neypatingas. Kaina – 12 litų. Vaizdas lėkštėje – labai viliojantis.

Salotos su karšta vištiena. Gražu pažiūrėt

Ir dar yra puikiausio alaus, visokių pigių koktelių (draugė išmaukė milžinę Bloody Mary už 12 pinigų). Visas meniu, visas interjeras ir daug patiekalų rasite jų Facebook profilyje. Dar turi visiškai šaunius dienos pietus.

Galiausiai išbuvome ten iki baro užsidarymo, išgėrėm kokius 25 bokalus alaus (neišsigąskit, čia maždaug 7 žmonės, dauguma vyrai), smagiai pasijuokėm kartu su vikingu ir nusprendėm tikrai ten grįžti ne kartą ir ne du.

MENIU: Europos virtuvė.
KOKYBĖ: Tikrai labai geras maistas. Sakytume, kad galėtų būt netgi brangesnis.
KAINOS: visi atras kažką tinkančio. Kainos labiau mažesnės, nei didelės.
ALKOHOLIS: vyrauja alus, bet vikingas gali pagaminti vos ne belen kokį jūsų užsimanytą kokteilį. Stipriųjų gėrimų irgi nudėtos kelios lentynos.
APTARNAVIMAS: familiaru – mus iš karto pradėjo tujinti. Kita vertus, esam jaunos žavios merginos, tai visai neįsižeidėm. Solidi vidutinio amžiaus pora tikrai sulauktų kitokio aptarnavimo.
VIETA: Jakšto 5, Vilnius, einant link upės nuo ex Fluxus Ministerijos.
INTERNETE: FB
SUBALANSUOTA: Mėgstantiems skanų alų, skanų maistą ir roko muziką.

Maloniai nustebinta,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


3 − 2 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>