„Alaus namai“ ir liaudiška dilema – Lietuva alaus ar kefyro šalis

Pavalgyti čia galima gana nebrangiai. O patarimo skanu ar ne, bent jau taip atrodo, galima klausti padavėjos. Pavyzdžiui mums ji išdavė, kad Alaus namų Šefo sriuba (6 Lt) – visiškai neskani, todėl jos net neverta užsisakinėti. Bet patarė paragauti kopūstų sriubos (6 Lt). Šioji – galbūt ir neįspūdinga, tačiau jos skanumo laipsnį galima apibūdinti kaip visiškai „normaliai“.

Vienas iš gražiųjų "Alaus namų" paveikslų

Labai dviprasmiškos mintys kyla apie čia ragautas salotas su ant grotelių kepta vištiena (11 Lt). Lyg ir viskas su jomis gerai. Vištiena iš tiesų kepta ant grotelių, be proto skani, bet… bet daugiau nieko tose salotose ir nėra. Šiek tiek salotų lapų, jokio padažo, vos įžiūrimos sūrio atraižėlės (ką čia atraižėlės – atraižytukės)… Ir viskas. Taip ir nesuprato Degustatorių komanda – džiaugtis tomis salotomis ar ne.

Dar tą vakarą ragavome vieno iš daugelio rinkinių prie alaus. Tiesa, kaina išgaravo iš galvos kartu su n-tuoju bokalu. Rinkinys įvairus, neblogas, tik į keptą duoną dantis galima išsilaužyt, o rūkytų kiaulės ausyčių atraižėlių – galėtų būti ir daugiau. Tiesa, mielos moterys, jokiu būdu ten neikite su sijonais ir neikite tryse – nes jus būtinai sodins prie bačkų, o ten su sijonu dama išliksi sunkiai… Čia mes, aišku, apie tai, kad prie bačkų nepatogu valgyti. Pasilenkti reikia, “aspidrėbti” galima…

Na ir, žinoma, alus… Alus daug ir visokio. Kaina – nuo 5 ar net 4,50 litų. Žinoma, matyt, populiariausias tamsus Varniukų alus (beje, sklinda gandai, kad gal jį galų gale pradės pilstyti ir į butelius). Dar yra visokių su medum, degintų ir pan. Tiesa, kaip visada nusivylimą vis dėlto kelia tai, kad nors Lietuva ir alaus šalis (kaip ją vadiname pasididžiuodami), bet net „Alaus namuose“ didžiąją dalį alaus pasiūlos sudaro užsienietiški alūs. Mes nieko prieš juos…, bet tada gal bent vadinkimės kefyro, o ne alaus valstybe?

Beje, savaitgaliais ten vyksta diskotekos. Tada prisirenka daug studentų, studentai linksminasi, užsuka užsieniečiai. Darbo dienomis galima sutikti vieną kitą „ofiso planktoną“, o štai valstybinių švenčių metu ten daugiau neformalaus jaunimo, su lietuviškomis vėliavėlėmis atlapuose. Būna ir koncertų, dažniausiai sunkesnės muzikos arba padailintų liaudies motyvais. Apie „Alaus namų“ interjerą daug kalbėti neverta.

Desertas ir alus - kartais suderinama

Be to, kad jie turi keletą fantastiškų paveikslų pirmojoje dalyje, visa kita, kaip kažkas užsiminė, primena „tvartą“. Na, nėra ten taip blogai, bet vyrauja mediniai stalai ir bačkos. Beje, ant sienų – daug išminties apie alų ir kitą alkoholį.

Vieta įdomi jei nesate itin didelis gurmanas arba gebate pakęsti kiek netvarkingą aplinką. Beje, vakaro metu galite netikėtai susirasti „draugų“. Nepiktybiškų tokių, tiesiog paragavusių.

MENIU: labai platus, su įvairiais, ganėtinai skambiai pavadintais patiekalais, pvz., rimta paršo karka, kiauliškas rinkinys ir pan.; virtuvė, kaip jau supratot – lietuviška, o pasirinkimas tiks įvairiai publikai (tiesa, gal vegetarams liūdniau).
KOKYBĖ: tikrai labai neblogai, ypač, jei jau ragavot alaus (visada klausti padavėjo/barmeno).
KAINOS: ganėtinai studentiškos, o jei tiksliau – ne itin brangu; pavargyti galima už 6-12 Lt, ypatingesni patiekalai – brangiau, bet pats brangiausias „vos“ 25 Lt (beje, atsiskaityti kortelėmis galima nuo 20 Lt).
ALKOHOLIS: vyrauja alus, kurio pasirinkimas ganėtinai platus; kai kurių lietuviško alaus rūšių – nerasite niekur kitur. Kiti gėrimai – ne tokie populiarūs.
APTARNAVIMAS: geriausia pirkti prie baro, nes kai daug žmonių – padavėjos nespėja.
VIETA: Goštauto 8, Vilnius (sako, kad ten kažkada buvo garsioji „Ritos slėptuvė“)
INTERNETE: web, FB.
SUBALANSUOTA: alaus megėjams, neformalams ir studentams.

Susimąsčiusi,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


9 − 2 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>