Baras „Vingrių 17“, geriau žinomas kaip tiesiog – Psichbaris

Šį kartą pasidalinsim kiek senesniais prisiminimais apie tikrai mistišką vietą. Dedam galvą, kad apie ją daug kas buvo girdėjęs, bet nedaug kas buvęs… O mes pabandėm. Pabandėm, aišku, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.

Buvo vasara, liepos 6-osios išvakarės. Pirmadienis, kitą dieną į darbą/mokyklą/universitetą/kt. – nereikia. Bet juokingiausia, kad nors miestas pilnas besiblaškančių žmonių, bet visi barai/kavinės/užeigos/kt. nusprendė užsidaryti 12 val. nakties. Smagu bent jau tai, kad „Cafe du Pari” barmenas tuo metu pats sau savarankiškai nusprendė, kad šiąnakt jam dirbti patinka. Sėdėjom ilgai, o kai nebesisėdėjo ten – tas pats barmenas kažkodėl pasiūlė dar aplankyti „Psichbarį”. Degustatorių komanda, kažkodėl, visiškai tam neprieštaravo…

Baras... štai koks jis

Kompanija buvo įdomi: Degustatorių komanda – 2 vnt.; barmenas – 1 vnt.; barmeno draugė ir jos jaunesnis brolis – 2 vnt.; kažkoks vyriškis – 1 vnt. Užkietėjusį dailininką iš Užupio, kurio paveikslų niekas neperka, ir žydų rabiną, gyvenantį Lietuvoje jau 3 metus, bet šiaip kilusį iš Šveicarijos, palikom kažkur Didžiojoje g-vėje. Reikėtų atkreipti dėmesį dar ir į tai – kad visi šie žmonės buvo visiškai nepažįstami iki tol, kol susėdo prie vieno staliuko „Cafe du Pari”.

Taigi, situacija maždaug tokia: kai 6 ryto sėkmingai įžingsniuojame į „Psicbarį”. Niekas iš tiesų, matyt, nežino, kaip tas baras vadinasi iš tiesų, sklinda gandai, kad pagal adresą, jo pavadinimas yra tiesiog „Vingrių 17″, tačiau ne ką blogiau jis žinomas pagal pravardę – „Psichbaris”. Kodėl? Nes, vėlgi, sklinda gandai, kad baras priklausė garsiajam Psichui (aka Tomui Krivickui). Mažų mažiausiai, jis ten tikrai pilstė alų, arba, kitaip tariant – dirbo barmenu. Dar ten dirbo ir toks Rūlė (jei žiūrėjot nors vieną realybės šou, turėtumėt žinoti).

Baro interjeras

Paties baro interjeras – įdomus. Labai daug akmens. Sakydami daug – „we mean it” (kaip sako anglai). Židinys. Aišku, tartai. Ilgas medinis stalas. Viskas ne pirmo naujumo, bet tai savotiškai tinka prie baro aplinkos. Tiek barmenai, tiek publika – atsipūtę. Tradiciškai, atėjus į „Psichbarį”, kaip supratom, reikia didžiąją dalį praleisti sėdint ant bordiūro, kitoje gatvės pusėje. Gerti labai daug alaus. Tikriausiai, „biški” pasimušti. Ir gerti daug alaus, kuris tekainuoja vos 5 litus. Nenustebkit – jei paklausit, koks alus pigiausias – jums tikriausiai pasiūlys geriau išgerti degtinės.

Maistas? Nežinom… Degustatorių komanda kažkaip nedrįso, o ir nelabai norėjo bandyti ko nors užsisakinėti. Tiesa, jei ką – pastaruoju metu visai greta atsidarė „kebabinė”.

Ir dar šiek tiek interjero...

Atrodo – tiek… Jei sugalvosit lankytis, elkitės ir būkit – neformalai. O kas svarbiausia, elkitės tyliai ir padoriai su tais, kurie miega bare. Nežadinkit jų. Nuo to gali būti tik dar blogiau.

MENIU: netikrinom, bet žinom, kad šalia yra kebabinė.
KOKYBĖ: na, alus kaip alus – kiti alkoholiniai gėrimai, kaip kiti alkoholiniai gėrimai. Maistas… na, jei apie kebabus, tai pastaroji kebabinė nėra pati įspūdingiausia.
KAINOS: kaip biednam studentui ar biednam neformalui – pačios tinkamiausios.
ALKOHOLIS: alus ir visa kita, kas turi laipsnių.
APTARNAVIMAS: juoko arba komentaro tikrai sulauksite. Na, jei nesulauksite iš barmenų, tuomet tikrai iš kitų baro lankytojų.
VIETA: Vingių 17, Vilnius.
INTERNETE: web (na, čia ne jų, bet apie juos…), FB.
SUBALANSUOTA: labai gerai parašyta jų tinklalapyje: „einam dasimušt“. Beje, dar dažnai vadinama skyle ir visokiausių padugnių traukos centru. Na, kadangi Degustatoriai vis dėlto leidžia žmonėms būti kokie jie nori (arba į juos tiesiog nekreipia dėmesio), tai gal ir tokių vietų jiems reikia…, bet šiaip eikit ten tik ekstremalių potyrių.

Psichologiškai gerai nusiteikę,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.