Coco Restobar – kontraversijas narpliojant

Vieną lietingai sniegingą vakarą degustatoriai užsuko į Coco Restobar’ą Labdarių g. 8, Vilniuje. Apie šią vietą daug įvairių atsiliepimų girdėjom – ir gerų, ir blogų. Užėjus į tokiam beveik pusrūsyje esančią patalpą, pasitinka muzika ir už baro „užsibarikadavę“ padavėjai – čia, matyt, ta „Bar“ dalis. „Resto“ dalyje kol kas nemažai tuščių staliukų, vėliau prisirinko daugiau žmonių, galima spėti, jog nuolatinių šios vietos gerbėjų.

Pradedam žiūrinėtis meniu, imam alaus ir lengvai piktinamės garsia muzika. Galiausiai užsisakom maisto ir pradedam prisiminti visus kada nors girdėtus atsiliepimus (technologiškai išmanūs imasi kastis po socialinių tinklų atsiliepimus). Ir po kokių 5 minučių iš viso, ką sukapstėm atmintyje ir visagaliame internete, darom štai tokius apibendrinimus: 1) puikus kiemelis (žiemą nedirba, bet vasarą patvirtinam, jog tikrai jauku); 2) lėtas ir ne itin malonus aptarnavimas (pirminis kontaktas buvo pozityvus, tai kol kas sunku pasakyti, žiūrim kaip toliau eisis); 3) maisto super ilgai reikia laukti/lėta virtuvė (anšlago metu – greičiausiai, bet šįkart viskas vyko sklandžiai); 4) maistas kaip loterija – vieniems itin skanu, kiti sako, kad visiška nesąmonė.

Pažvelgus į meniu pasiūlymus – košė malošė. Ir burgeriai, ir nūdlai, ir salotos, ir azijietiškos sriubos, ir kesadilijos – tik veršio žandų trūksta. Taip besišnekučiuodami degustatoriai sulaukė pirmųjų patiekalų, ir kalbos ėmė suktis apie lėkštes.

IMG_1869

Spring Rolls su daržovėmis, kainavo 9 litus. Įdaro buvo daug, tešlos mažai – užskaitom.

Tada mums atnešė lašišos karpačio (ir mes jau girdim jus besakant – „ir vėl tas lašišos karpačio, gal gana jau…“). Nusprendėm, kad kaip kiti ieško geriausio burgerio mieste, mes ieškosim geriausio lašišos karpačio. Na, bent jau šis variantas pasirodė tikrai ne lobis. Pagirtina, jog lašiša buvo plonai supjaustyta, taip plonai, kad kaimyną galėjai matyti. Tas kūgis karčių salotų ant viršaus padėties negerino, ir lašiša paledėjusi. Apie tai pasakius padavėjui, buvo išmesta tokia kreiva šypsenėlė, kažkas tarp tylaus „Tai ko tu tikiesi?“ ir „Ko tu dabar iš manęs nori?“, ir daugiau jokios reakcijos. Oh well.

IMG_1873

Lašišos karpačio, kainavo 16 litų. Labai nedžiugino, lašiša buvo paledėjus ir tos salotos viršuje…

Taip pat atkeliavo ir Tom Yum sriuba, kas yra tikras lobis Azijos (Laoso ir Tailando) virtuvės gerbėjams. Ta sriuba yra ir šiaip vienas iš populiariausių ir pasaulyje labiausiai žinomų tailandietiškų patiekalų. Gal todėl, kad tai nuodėmės vertas maistas – stiprus skonis, daug jūros gėrybių, aštru. Šiame restorane mus sriuba nustebino, nes ji buvo tikrai labai gera. Aišku, Briusly Tom Yum sriuba yra sunkiai pralenkiama Lietuvoje, bet ši kainuoja tik 12 litų, tad kainos ir kokybės santykis yra puikus. Tik jūros gėrybės šaldytos ir krevetės mažos, ne tigrinės. Bet tie jau to. Jeigu žinote, kur Vilniuje dar tiekia gerą Tom Yum, būtinai mums parašykite komentaruose, labai norim nueit paragaut.

IMG_1867

Tom Yum sriuba, kainavo 12 litų ir buvo labai nebloga

Nuo Azijos virtuvės trumpam persikelkim prie Meksikos – išbandėme kesadilijas, kurios ten tikrai nebrangios, gal kokie 10 litų. Rinkomės su jautiena, tai nebuvo kažkas ypatingo, atsiliepimuose skaitėme, kad geresnės su vištiena. Lieka kitam kartui išmėgint. Beje, daliai degustatorių patiko padažas. Nieko išmaningo, bet kartais nutinka taip, kad ir patys neišmaningiausi „nagingų“ improvizuotojų būna sugadinti.

IMG_1871

Kesadilijos su jautiena, 10 litų

Ir galiausiai makaronai, aka noodlai. Pridėta visko tiek, kiek reikia, kaina padori. Tiesa, mėgstam „skysčiau“, tai padažo galėjo šliūkštelti per porą šaukštų daugiau, nes baigiant valgyti – pradėjo darytis sausoka. Geriausia dalis buvo ta, jog virtuvės šefas, matyt, mėgsta kaip ir mes – smulkiau pjaustytas daržoves. Tai yra labai gerai. Nes nutinka kartais taip, jog tenka kramsnoti kone pusę svogūno, vietoj to, kad pastarasis įsilietų į bendrą skonių visumą. Žodžiu, ne pasaulio stebuklas, bet tikrai labai neblogai.

IMG_1875

Makaronai

Po pasisedėjimo grįžtam prie pirminių pastebėjimų: kiemelyje tikrai smagu ir malonu vasaros vakarais, aptarnavimas pasitaikė nelėtas ir paviršutiniškai malonus (nei ko gero, nei ko blogo pasakyt negalim), virtuvė dirbo pakankamu tempu, kad greitai gautume maistą, o loterijoje greičiau išlošėm, nei pralošėm.

Viską apėmus – jiems tikrai gerai sekasi gaminti azijiečių maistą, galėtų mesti gaminti viso likusio pasaulio patiekalus ir užsiimti būtent tuo. Nes dabar nėra koncepcijos ir vientisumo.

Naują misiją radusi,

Degustatorių komanda 

 

MENIU: Fussion, pamėtyta įvairių virtuvių.

KOKYBĖ: Galėtų būti ir geriau.

KAINOS: Vidutiniškos Vilniaus kainos.

ALKOHOLIS: Alus, kokteiliai, stiprieji, vynas.

APTARNAVIMAS: Neišskirtinis.

VIETA: Lapdarių g. 8, Vilnius

INTERNETE: FB.

SUBALANSUOTA: Mėgstantiems viską viename.

 

2 Comments

  1. Tom Yum labai gera, gal net geriausia – Shanti (Traku g. pradzioje), tiesa, kaina dabar jau gal kiek perspausta, anksciau buvo kokie 16 Lt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


× 9 = 72

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>