Daugialypė melancholija Druskininkuose: poezija, ruduo ir laikinumo jausmas

Taip, Degustatorių komanda yra didžiai išprususi įvairiausiais kampais – tai ekonomikos magistras, tai teisininkas, viešųjų ryšių ar politikos mokslų specialistas. Be viso šito, meilės maistui ir gėrimams, mes dar ir menu domimės. Ir mums labai patinka sekti lietuviško meno raidą. O kadangi ruduo yra sentimentų, nostalgijos ir be priežasties atsirandančio liūdesio laikas, geriausiai tam tinkantis menas yra poezija.

Jau 23 metus spalio pradžioje jaunieji ir senieji Lietuvos poetai autobusais ir nuosavais automobiliais vyksta į tarptautinį Druskininkų poezijos festivalį  „Poetinis Druskininkų ruduo“, kuriame įsimaišo ir vienas kitas užsienio intelektualas ar menininkas.

Mes ten tiek daug metų nevažiuojame, bet su vienokia ar kitokia kompanija buvome na kokius 7-8 kartus, sunku ir besuskaičiuoti. Festivalis garsėja ne tik puikiais skaitiniais ir įdomiais intelektualiais susitikimais bei diskusijomis, bet ir ilgai vykstančiais triukšmingais vakarėliais, kur poetai linksminasi nesivaržydami, lyg galvodami, kad grįžus namo Druskininkuose įvykusios istorijos tiesiog išnyks iš žmonių atminties.

Žinantys Druskininkus gali pasakyti, kad yra keletas dalykų, kurie jau suvokiami kaip šio miesto skiriamasis ženklas, kurie stovi ir nesikeičia, atrodo, lyg ir eina laikas pro šalį, bet niekaip tų vietų nepaveikia. Viena iš tokių yra kavinė „Širdelė“, kurioje nesikeičia ne tik interjeras ir meniu, bet ir nuostabioji barmenė Raselė (ir jos šaunioji šukuosena). „Širdelėje“ vyksta pentadieniniai naktiniai skaitymai, atviro mikrofono naktis, šokiai, dainos ir poezijos dažnai iki pat ryto. Poetams tam savaitgaliui „Širdelė“ tampa ir maitintoja, ir girdytoja, ir vieta prigulti pailsėti po sunkių poezijos skaitymų.

„Širdelėje“ meniu irgi kaip prieš 20 metų – pasirinkimas iš kokių 30-40 patiekalų, kurių brangiausi yra jautienos skiltyje ir peržengia nepadorią 20 litų ribą. Tad jautienos tikrai niekas nevalgo, nes galima už 10-15 litukų ryti vištienos ir kiaulienos kepsnius, pjausnius, šnicelius, maltinukus, kotletukus, dešreles ir dar belen ką. Iliustraciją pateikiame jums čia vaizdžiai ir gausiai.

Vos 12 litų kainuojantis vištienos kepsnys su sūriu

10 litų nesiekiantis kiaulienos maltinukas, užkeptas su sūriu ir daržovėmis. Labai skanus buvo

Kiaulienos filė kepsnys su pievagrybiais ir sūriu. Apie 15 litų

Viena mažiau valganti mūsų kompanijos dama išbandė salotas su lašiša, kuriose kaip ir nieko negailėta, bet sudėtis kažkokia labai keista. Atkreipiame dėmesį, kad po daržovėmis dar buvo užkastų ryžių. Visiškai neapsimokantis pirkti daiktas, nes kainuoja tiek pat, kiek kepsniai. Dar „Širdelėje“ pila alaus po petaką ir kitų gėrimų už gėdingą mažą kainą (Vilniaus mastais).

Įdomiosios lašišos salotos su dideliu kiekiu majonezo

Bet tai ne vienintelė puiki vieta vis augančiame ir gražėjančiame kurorte (girdėjote, jie ten kažkokią jūrą statys?), dar yra „Boulangerie“ – bandelių parduotuvė. Oj, kaip ten skanu viskas viskas. Eikite būtinai – ji yra priešais „Maksimą“ ir šalia naujojo labai šiuolaikiško restorano „House“. Bandelių yra saldžių ir su visokiom mėsom ir daržovėm, kava irgi nebloga. Ir ten visada pilna žmonių, eilės begalinės. O ten, kur eilės, ten yra gerai, žmonės juk ne šiaip sau eina. Labai įsimintinas vaizdas buvo sekmadienio ryte ten išvysti lauke sėdinčias ir bandeles su kava valgančias vietines bobutes. Na, ko ne užsienis???

Bandelių rojus ir užsienio pojūčiai

Jokia čia ne naujiena, na bet tie buteliukai pienui yra nerealūs

Trečia vieta, verta atskiro paminėjimo, nors ir neturime vizualinės medžiagos, yra picerija „Sicilija“ – ten irgi begalinės eilės. Kada benueitum, būsi labai laimingas, jeigu iš karto pavyks gauti staliuką. Bandžiau suskaičiuoti patiekalus meniu ir supratau, kad vis pametu skaičių – kažkoks kosmosas. Atrodo, kad picerija nusprendė patenkinti absoliučiai visų žmonių poreikius ir įrašė visus patiekalus, kokius tik žmogus gali sugalvoti. Tą dieną apsiribojome normalaus dydžio picomis, kurių kaina vidutiniškai yra 15 litų. Užsisakius aštrią picą padavėja visaip bandė atkalbėti, sakydama, kad net dideli vyrai jos negali valgyti dėl per didelio aštrumo, tad galiu didžiuotis, kad suvalgiau visą, nors ir buvo tikrai aštru, nesiginu. Skanios picos, daromos nechaltūrinant, nuoširdžiai. Personalas irgi gerai išauklėtas, tikrai labai stengiasi. O dar kas yra fantastika, ko dažnai nebūna Vilniuje – ten yra žmoniškai apskaičiuotas personalo kiekis – staliukus aptarnauja ne dvi suplūkusios mergaičiukės, o gal 7-8 padavėjai, kuriems vadovauja vidutinio amžiaus jų viršininkė. Tikrai labai gerai, nieko ilgai laukt nereikėjo, niekas nebuvo pripainiota, sąskaita atnešta laiku.

Dar planavome lankyti naująjį „House“, bet neužteko laiko, reikėjo klausytis poezijos. Tad ir su jumis dalinamės vienu labai patikusiu eilėraščiu, kurį parašė Sigitas Parulskis. Jo paties ten nebuvo, bet vienas jaunas perspektyvus poetas šį eilėraštį deklamavo Degustatorių komandos narėms.

(Sigitas Parulskis)
Griuvėsiai

kančia yra kas rytą nubusti
griuvėsiuose
purvinais pirštais
kruvinas pusplytes nuo slenksčio
kaktos nužarstyti
išdaužtus langus
išdžiūvusiom seilėm nuplauti
išlaužytą durų lapiją laikraščių
kumščiais užlopyt
kančia yra matyti
užspringusį laiką
pasikorusią šviesą
išžagintą veidrodį
kančia yra tikėti kad tavo
kančia gali prikelti griuvėsius
kad ji gali dvasią įskelti
mirusiems sielos daiktams
kančia yra žinoti
kad kiekvieną rytą nubusi
savo paties griuvėsiuose
ir kančia yra suprasti
kad negali nenubusti

Poetiškai nusiteikusi,
Degustatorių komanda

One Comment

  1. panašu, kad Boulangerie reikia lankytis rytais, nes šeštadienio pavakarę nieko panašaus į bandelių su mėsa ar daržovėmis įvairovę neradom.
    House burgeriai pavadinimais (įtartinai) primena Homeburger, tik kad gražiau patiekti ir pora litų brangesni. Prie burgerių ten keistai šliejasi „Marčios“ ir panašūs pseudo-tipiškai-lietuviški patiekalai. Grįžčiau ten kavos ir ramaus hipsteriško interjero – tas jau net ne Vilniaus, o kokios Rygos lygio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.