Dienos pietūs Pilies gatvės „Forto dvare“

Pirmoji šio tinklaraščio gimimo priežastis – skelbti žmonėms visą tiesą apie vietas, kuriose galima pietauti. Degustatorių komanda bazuojasi pačioje Vilniaus širdyje, o, žinia, Senamiestyje rasti vietą, kur galima ir skaniai, ir pigiai, ir greitai pavalgyti – kiek sudėtinga…

Taigi, šiandien pietavome „Forto dvare“ Pilies g. Ėjome tik todėl, kad ryte biuro pašto dėžutėje radome šios įstaigos kuponų. Nusprendę, kad vyrams reikia cepelinų – patraukėme ten.

Valgėm: cepelinus (7.60 lt), šaltibarščius (3.90 lt) ir salotas su ant grotelių kepta kalakutiena (8.90 lt). Salotų Degustatorių komanda valgo daug ir įvairių, todėl galime drąsiai save vadinti tikrais salotų ekspertais.

Šaltibarščiai – na, kaip visada, nieko labai bloga, bet ir nieko ypatingai gero. Panankamai tiršti, kartu duoda riebaluose permirkusių (suprask – apkeptų) bulvių. Bet nieko, kaip alkaniems augantiems organizmams – tiko.

Gražiai surežisuota "Forto dvaro" nuotrauka

Cepelinai: kolegos minėjo, kad buvo beskoniai ir tikriausiai pašildyti buvę sušaldyti cepelinai. Ne itin didelis pliusas vietai, kuri skelbiasi kaip tradicinės lietuviškos virtuvės restoranas. Užsieniečių draugų nustebinti lietuviškos virtuvės šedevrais nepavyktų. Gaila… Kita vertus, vis dar norime tikėti tuo, kad užsisakant cepelinus iš įprasto, o ne dienos pietų, meniu – jie būtų kiek geresni. Juk dažniausiai dienos pietums paruošiama itin daug „pusgaminių“ ir tik tuomet jie šildomi. Kitu atveju – reikėtų pernelyg ilgai laukti savo patiekalo…

Salotos su kalakutiena: viskas gerai, kalakutiena kepta ant grotelių. Bet… visi žinom, kad kalakutas – paukštis įnoringas ir turintis bėdą – labai jau jis sausas. Būtent tokia ir buvo didžiausia to mėsos gabaliuko salotose problema – sausa ir sunkiai įkandama mėsa. Tai – didelis minusas salotoms, nes sugadintas pagrindinis jų ingredientas. O šiaip – salotų salotose daug ir įvairių, deja, kai kurios pavytusios. Dar radom pomidorų ir agurkų. Ir dar padažas su medum bei garstyčiomis.

Galutinis verdiktas – vis dėlto valgomi buvo tik šaltibarščiai… Bet bandysim dar kartą, nes turim kelių kepsnių, vištienos, dešrelių ir žemaičių blynų kuponų.

MENIU: lietuviškas maistas su keletu labiau pasaulietiškos virtuvės patiekalų.
KOKYBĖ: pusė bėdos, bet kaip iš „chain’o“ – visai neblogai. Paprastai – meniu patiekalai šiek tiek geresni nei dienos pietų meniu. Užsieniečius atsivesti galima, nes jie niekuomet neragavo mamos cepelinų, todėl nežino jų tikrojo skonio. Ir, šiaip ar taip, jie jų tik paragaus…
KAINOS: vidutiniškos. Kadangi pačioje Senamiesčio širdyje – kiek didesnės nuo įprastinių, bet gyventi galima.
ALKOHOLIS: „tradicinis“ barų alus ir stipresni variantai. Kiek didesnis lietuviškų stipriųjų gėrimų pasirinkimas (suktiniai, trauktinės ir pan.).
APTARNAVIMAS: tikriausiai ten dirbantiems žmonėms moka ne itin daug, nes dažnas būna popiktis. Kita vertus, pas juos nuolat turistų grupių iš Lenkijos ir Vokietijos „anšlagai“, plius – keletas lietuviškų veidų, tai besisukant šioje margoje minioje – nuovargis galbūt ir suprantamas.
VIETA: Pilies g., Vilnius.
INTERNETE: web, FB (beje, FB labai jau neišmanus pas juos).
SUBALANSUOTA: turistams, žmonėms, pas kuriuos atvažiavę draugai iš užsienio, pasiilgusiems cepelinų ir tingintiems juos gamintis namie arba tiesiog tiems, kurie neranda, kur dar prisėsti.

Nusivylusi,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


5 − = 2

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>