„Halės bistro“: į Vilnių grįžo žydiški beigeliai; grįžo neįkandami

Nepatikėsit, bet sekmadienį Vilniuje pasigaminti rakto kopiją – beveik neįmanoma. Todėl kol iš už Atlanto atsibeldęs svečias namuose bando susigaudyti tarp laiko juostų – aš baigiu apibėgti kone visas gatveles aplink Halės turgų. Tapetai, rakandai, dėvėti rūbai, dovanos už 1 eurą, knygynas, pora alubarių, sekso prekių parduotuvė.., o štai raktų dirbtuvės – nėra.

Pilvas urzgia, o akys niekaip neatsimerkia – kavos skardinė namuose šįryt buvo tuščia. Tyliai keiktelėjusi ant likimo suku Halės pusėn. Tiek to, bent jau pusryčių aš tikrai nusipelniau. Vis dar lengvai suirzusi laviruoju tarp prekystalių ir viską ragaujančių pirkėjų kol randu tai, ko man reikia – „Halės bistro“.

„Halės bistro“ – dar vienas potencialus pastaraisiais metais itin sparčiai revoliucionuojančio stoties rajono forpostas. Nors tiek turgaus, tiek ir netoliese esančios stoties teritorijoje labiau įprasta matyti rusiškais triaukščiais raugėjančius mėlynanosius kolegas, šis bistro – labiau traukia tikrą atlyginimą už kvalifikuotą darbą gaunančius asmenis. Ypač po to, kai gandas apie jame kepamus beigelius nuvilnijo per visą Facebook‘ą bei vieną kitą internetinį portalą.

beigeliai_Hales bistro (4)

Kai įeinu į vidų – abi padavėjos lengvai ginčijasi, kaip geriau kepti beigelius. Kaip suprantu, iškeptus reikėtų palaikyti orkaitėje kol šiek tiek atvėsta. Nors žmonių beveik nėra, man prie kasos tenka ilgokai palaukti, kol atkreipiu į save dėmesį.

Užsisakau kavos ir, kadangi iš prigimties esu smalsus žmogus, bandau draugiškai klausinėti padavėjos: kurie įdarai mėgstamiausi klientų, kaip dažnai kepama nauja partija ir pan. Vos po kelių klausimų pasijuntu ir kalta, ir kvaila, todėl tiesiog baksteliu į meniu. Išsirenku beigelį su humusu, o kitą – su lašiša.

beigeliai_Hales bistro (5)

Beigeliai yra tai, su kuo keliasi dažnas niujorkietis. Tiesa, ten beigeliai atsidūrė tik prieš gerą šimtmetį, o tikroji jų kilmės istorija siekia Lenkiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Čia apsigyvenę žydai atsinešė savo kepinių tradicijas, kurios pamažu keitėsi, kol susiformavo į unikalų regionui beigelio receptą.

Šių žydiškų „baronkų“ tarpukariu vis dar buvo kone kiekvienam Lietuvos mieste, jų galėjai nusipirkti turguose ar mugėse. Tradicinis beigelis turi būti traškus iš išorės bei labai minkštas ir net kiek tąsokas iš vidaus, jokiu būdu ne saldus, ant viršaus pagardintas skirtingais grūdais ar net svogūnais.

Įsitaisiusi prie lango spoksau kaip apačioje porelė „stumdo“ vyšnias ir prisiekiu sau ateiti apsipirkti į Halę kiekvieną sekmadienį, nors žinau, kad to tikrai nedarysiu. Galų gale atkeliauja kava ir abu beigeliai. Vaizdas – prašosi Instagram‘o. Lengvai paskrudę šonai, šalia spalvotos daržovės ir ryškiaspalvis puodelis. Šakutės galu bandau ragauti įdaro. Esu tikra, kad pusė tautiečių iš karto norėtų užsiberti daugiau druskos, bet man – švelnus skonis puikiai tinka.

beigeliai_Hales bistro (2)

Iš anksto apsidžiaugiu puikiais pusryčiais, imu beigelį į ranką, kandu ir… tenka įdėti pastangų suleisti į jį dantis. Pats tešlos skonis gal ir primena tuos beigelius, kurių teko ragauti iki šiol, bet tikrai per kieta. Beigelis niekada nebuvo pati minkščiausia pasaulio bandelė, bet jo valgymas, vis dėlto, neturi priminti žandų raumenų treniruotės.

Kol kramsnoju antrąjį – įsijungiu Facebook ir pradedu skaityti, ką apie „Halės bistro“ sako kiti. Žinoma, didžioji dalis džiūgauja (o kaip kitaip), bet nemažai ir kritikos strėlių. Kone visos sminga į ne itin draugišką aptarnavimą bei kietus beigelius. Rodos, pasistengus su šiais dviem – viskas būtų beveik gerai.

beigeliai_Hales bistro (3)

Ir kadangi man labai patinka mano rajonas, ir aš nuoširdžiai manau, kad gera beigelinė puikiai papildytų jo besiformuojantį veidą – nuoširdžiai „Halės bistro“ linkiu sėkmės. Nes visada yra geriau kažką daryti, bandyti, suklysti ir bandyti iš naujo (net jei tai tik tešla) nei nesistengti visai. Ar dar kada užeisiu? Užeisiu. Po kokių kelių mėnesių. Užeisiu šviežio, traškaus išorėje bei minkšto ir lengvai tąsaus viduje beigelio.

MENIU: beigeliai, dienos sriuba ir kelios salotos
KOKYBĖ: neįkandama
KAINA: už beigelį – apie 2 eurai
ALKOHOLIS: nėra
VIETA: Halės turgus, senasis pastatas
INTERNETE: www.facebook.com/HalesBistro
SUBALANSUOTA: atėjusiems apsipirkti į turgų

6 Comments

  1. Krykštaujant dėl besikeičiančio kvartalo, sugrįžusių beigelių ir puikaus vaizdo virš galvos Halės turgavietėje – visiškai pritariu, kad ties tešla dar reiktų padirbėti. Ir smarkiai.
    Kas man paliko tragiškai neišdildomą įspūdį, tai nenusakomas kavos skonio šlykštumas. Mano draugas apibūdino kaip „nekruopščiai išskalautas nukalkinimo skystis“, o aš gal vienu žodžiu: negeriama.
    Aptarnavimas (kažkurį tai ) savaitgalį buvo puikus, draugiškas. Gal todėl, kad su tuo viską taisančiu prieskoniu, kuris vadinasi „šiandien-dirba-savininkai“.

    • Nežinomose vietose mes visada geriam su pienu… :D Kartais – tikrai padeda, nes pienas sušvelnina prastų kavos pupelių arba šiaip prasto gaminimo padarinius. Tai šį kartą, nebuvo nei tokia gera, nei bloga, kad apskritai atkreiptų dėmesį.

    • Giedre, o kuriuos konkurentus teko ragauti? Kas ten užkliuvo? Beje, su Halės beigeliais, mes dar kiek vėliau diskutavom, kad gal ant labai šviežios partijos beigelių reikia užtaikyti. Vos iškepusių. Bet, žinoma, čia jau sėkmės reikalas… :)

  2. Buvau kartą, daugiau neketinu. Kavos reikėjo laukti geras 20 minučių („nes valomas aparatas“), beigelių – dar ilgiau. Kava su pienu buvo prastoka, bet užvis pribloškė patys beigeliai – kažkokie kieti tešlinukai be jokių skonių užuomazgų. Sudedamosios dalys buvo neblogos, bet sorry, aš ne salotų ateinu čia, o būtent beigelių. Pridėjus dar rūgštų personalo veidą aka „mesčialabaidirbame“ verdiktas aiškus. no no no.

    • Kaip tik tokie jie ir buvo – kieti.
      Skirti ilgam pakramtymui.
      Bet ne pavalgymui, ne privalgymui ir, kad nepersivalgyti.
      Ir vadino juos lietuviai beigeliukais – tie sausainiukai su spec. pabarstais buvo maži.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


2 × 7 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>