IKEA: žmonės kalba apie pigius baldus, stilių ir… gerą maistą(?!)

Galų gale, nuslopus pirminiam šurmuliui ir naujame baldų, interjero bei skandinaviško gyvenimo būdo (ar kaip jis save bepozicionuotų) prekybos centre IKEA apsilankius svarbiausiems šalies žmonėms, į šįjį suskubo ir degustatoriai. Ir naujų stiklinių „baliams“ su draugais bei pigių pagalvių sofai prisipirkti, apžiūrėti, ir, dar svarbiau, suneraminti viešojo transporto stotelėse kokias porą savaičių girdėtų tūlų tautiečių vienas kitam sekamų pasakų apie dešrainius už 1 Lt.

Jei dar ten nebuvote, patvirtiname, tokių ten tikrai yra. Tiesa, „pagerinti“ kainuoja 2 Lt. Bet apie viską iš eilės.

Kad gyvenimo būdas susideda ne tik iš interjero, bet ir rūšiavimo, maisto, geografinių bei kultūrinių pamokėlių – IKEA įrodo puikiai. Tiesa, to gyvenimo būdo rodymas, o dar labiau – lietuvių gebėjimas perimti jo geriausias dalis – gali užtrukti, akivaizdu. IKEA kavinėje, barelyje ir šiaip ant kiekvieno kampo stovinčios rūšiavimo šiukšliadėžės ne vieną tautietį sutrikdo. Nes viskas gerokai sudėtingiau nei socialinėse reklamose per TV ir realybėje už lango. Ne tik popierius, stiklas ir plastikas (na, dar tas dažnam nesuprantamas konteineris „nesugadintai tekstilei“). Ten yra atskira talpa skysčiams, maisto atliekoms ir kitoms šiukšlėms.

Jei netyčia pasimestumėte (nors, esame įsitikinę, kad tarp mūsų skaitytojų tokių turėtų būti mažuma) – į skysčių talpą skysčius reikia tiesiog išpilti. Popierinių puodelių ten mesti TIKRAI nereikia. Jie turi kitą vietą. Beje, jei nedavalgysit savo dešrainio (nors doras lietuvis to niekada nedarytų) – vėlgi, jį reiktų išpurtyti prie maisto atliekų. Darbo daug, bet, vienok, juk norėtumėt visi, kad IKEA ataskaitose iš lietuviškos parduotuvės nebūtų atskiros pastraipos apie kritinę rūšiavimo prekybos centre situaciją.

Off topic: dar vienas smagus dalykas – pieštukai. Prie jų kainos nėra. Juos galima pasiimti ir žymėtis prekes. Prie kasos norima, kad jie būtų grąžinti. Jūs gal juokaujat??? Kam? Į kišenę ir namo. Suvenyras, vienok, giminėm parodyti.

Taigi, nuo gyvenimo būdo ir kitų subtilumų – grįžkime prie maisto. Lietuviškoji IKEA versija turi tris vietas, kur jo galima gauti. Pirmasis, į kurį galite patekti vos tik atvažiavę – IKEA savitarnos restoranas. 100 proc. teigiamai jį turėtų įvertinti tėvai. Atskira „sala“ su kūdikiams skirtais indais, specialiomos kėdėmis, buteliukais, šaukšteliais ir pan. – paruošta puikiai. Prie viso to – dar ir mikrobangų krosnelė (vaikų neturim, bet girdėjom, kad kūdikiai šalto pieno negeria).

Beje, jei turite kiek vyresnių nenuoramų – puikus sprendimas sukurtas ten pat. Apskrita „pilaitė“, kurioje viskas skamba, viską galima spaudinėti ir pan. Gana uždara – tik su vienu išėjimu. O kas geriausia, jog aplink – sėdimos vietos suaugusiems. Žodžiu – sėdit, gana ramiai valgot ir spoksot į savo vaiką. Puikus sprendimas, nes mamos, įsidedančios vieną kasnį į burną, o tada lekiančios gaudyti laukais einančio savo vaiko – atrodo kartais komiškai, tragiškai ir kelia graudulį. Bent dalis degustatorių kartais kone nori pasisiūlyti tuos vaikus pažiūrėti, kol mažojo mama galės pusiau ramiai pavalgyti.

ikea (1)

Tai yra tai, ką valgėme mes – kukuliai, spanguolių gėrimas ir pyragas.

Visoje toje erdvėje – valgykla. Imi padėklą ir keliauji rinktis maisto. Pasiūla, nėra labai plati, bet mes visada sakėme, kad geriau mažiau, bet kokybiškai. Koks maistas? Lietuviški šaltibarščiai derinami su švediškais patiekalais ir tarptautine virtuve. Mes tąkart ragavome migdolinį pyragą, IKEA spanguolių sultis ir garsiuosius kukulius. Tie kukuliai, pasirodo, yra tai, kas pas mus – bulviniai blynai. Tai reiškia – mažiau tradiciška už cepelinus, bet lengviau pagaminama, todėl, vartojama dažniau. Sumokėjom apie 15 Lt už viską.

Beje, buvo ir dailiai atrodančios lašišos, kuri, iš pažiūros, buvo verta grieko. Bet… kukuliai buvo garsesni, todėl nusprendėme rinktis populiarumą prieš skonį (ar greičiau – gerą išvaizdą).

Na, kaip su tais kukuliais… Kukuliai kaip kukuliai. Smulkiai smulkiai permalta mėsa, kaip supratom, vištiena. Geltona geltona bulvių košė. Skonis –  nu toks… Kadangi jų eini pasiimti su padėklu ir moki kaip ir 8 lt (maža porcija), įvertinus visa tai – skųstis negali. Valgykla lieka valgykla, kur ji bebūtų: nuo sovietmečio likusi kokiam buvusiam Lietstaklproj gamyklos pastate ar IKEA. Niekaip tik nesupratom vieno dalyko – kai pavalgo įprastoje valgykloje, niekas kaip ir nesigiria, kai pavalgo IKEA – būtinai. Ir apskritai, kam apie tuos kukulius tiek kalbėt visiems reikia?

Tiesa, vienas tobulas dalykas, kurį deda prie šio patiekalo – spanguolių uogienė. Va čia tai tikrai gėris. Degustatoriai labai labai norėtų, kad uogienė ir vaisiai prie mėsos patiekalų mūsuose būtų vartojami dažniau.

Kalbant apie pyragą – viskas su juo yra gerai. Tik, visai rekomenduojame jo nusipirkti, susivynioti ir nešiotis kišenėje. Random fact: šiltą maistą geriau suvokia mūsų skonio receptoriai ir pasąmogningai jis atrodo skanesnis. Potencialiai skanus pyragas tik ištrauktas iš šaldytuvo – nėra toks skanus, bet, spėjam, kambario temperatūros, prie arbatos – būtų labai gerai.

Pavalgę – sukate į baldų bei interjero detalių labirintą. Viskas gražu, pro visur reikia praeiti, todėl prisiperkat belenkiek visko. Ir tik tada, praėję visus sandėlius, išleidę šimtus litų, pavargę, atstovėję eiles kasose  patenkate į kitą erdvę, kurioje yra kiti du maisto taškai.

Pirmasis – parduotuvė. Labai tikėjomės ten rasti kažko netikėto, bet be briedienos dešrelių ir sausų kepintų svogūnų, kažko tokio, ko nebūtų galima gauti didesniame prekybos centre – nematėm. Aišku, dėl kokybės ginčytis nenorim. Kainos gana aukštos ir visai tikim, kad IKEA visiško „šūdo“ pas save į šaldiklius nekrauna. Įdomiau atrodo tūtelėse sutalpinti lašišų, ikrų ir pan. paštetai (?). Pažįstam tokių, kurie jų įsigijo, ragavom pas juos. Visai nieko, bet valgyti iš tūbelės – labai keista. Beje, alkoholio nėra. Parduotuvėje, ne tūtelėse.

Na ir pagaliau, visai greta parduotuvės, jau nuo kasų iš tolo šviečia didelė dešrainio bei ledų porcijos iškaba. Abu – tik 1 Lt. Aišku, prieėjęs supranti, kad jei nori pagerintos versijos, teks mokėti 2 Lt, bet ką jau čia – negi kątik „nedirbai“ apsipirkinėdamas. Kaip savęs nepamaloninsi? Taigi – dešrainis. Tokios mažos dešrelės – nematėm gyvenime. Kai pamatėm, supratom kainos priežastį.

Maža bandelė, maža dešrelė. Padažų galit prisipurkšti kiek norit. Matėm žmones, kurie ima iš karto 6 vnt. Pagerinta versija – 3 vnt. marinuoto agurko riekelių ant viršaus, plius – šiek tiek pabarstyta kepinto sauso svogūno (panašu į mažyčius svogūnų čipsus, netikėtai skanu – nesuprantam kaip tai pasidaryti namie). Jei imate gėrimo stiklinę – sumokėsit iš viso 4 Lt.

Beje, maža pastaba, daugelis pardavėjų ir padavėjų, žaviai lietuviškai nemandagios. Čia kalbant apie maisto tiekimo vietas. Bet viskas tikriausiai tik tam, kad tautiečiai nepamirštų kur gyvena.

Paskui svarbius žmones sekanti,
Degustatorių komanda

4 Comments

  1. kad man kukuliuose nepanasu ten is vistiena ..Girdejau tetule kuri juos krauna i lekste kazka sake apie maisyta kieuliena, jautinien ir dar kazin ka, gal vistiena ? :)

  2. Gali būti, kad kukuliuose tos vištienos tik koks procentas, bet labai neintensyvus, švelnus skonis… Mums labiausiai buvo panašu į vištieną, vienok, padažai ir visa kita, kuria kitokius ataskonius, todėl garantuoti negalim! :)

  3. tikrai taip, ten brukniu uogiene. Buvo labai idomu skaityti, nes gyvenam prie pat IKEA Norvegijoj ir kartais ten apilankom. kaip suprantu, IKEA visur vienoda, nes Stokholme irgi viskas tas pats. turbut tai privalumas. Del ikru tubelese – cia skandinavu maisto ypatumas. Jie absoliuciai tiki, kad tai sveika, naudinga, ir t.t. Seria vaikus darzeliuose ikrais is tuteliu… Jei paskaitytu sudeti ant tos tuteles, gal susimastytu. Bet sudeciu jie niekur neskaito, nes taip patogiau. pasitiki gamintoju ir reklama. Tad beveik viskas, bent jau Norvegijoj, yra skanu ir sveika :) Gal tai veikia kaip placebas? Bet ilgiau pagyvenus imi ir pats pradedi tiketi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


6 × 8 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>