Islandiškos istorijos (I): banginių mėsa ir kempingas kankinimų stovykloje

Evaldas ir Vytautas – du blog‘o „Savas bliūdas“ bičiuliai, gurmanai bei pasaulio naršytojai, nepraleidžiantys progos ne tik leistis į naują patirtį, bet retkarčiais tą naują patirtį ir susigundantys paragauti. Šį kartą su mumis ir jumis jie dalinasi pasakojimu iš tolimai artimos Islandijos. Žinoma, daugiausiai kalbėsimės apie maistą, o tai – tik pirmoji pasakojimo dalis. Visos kitos – pasirodys mūsų blog‘e netrukus.

kelione islandijoje

Laukiniai islandiški „žvėrys“

Apie banginių mėsą

Islandai banginių mėsą vertina kaip itin vertingą. Sako, jog ji kiek panaši į jautieną, bet švelnesnė ir keliskart geresnė. Įdomu buvo matyti, kaip per išpardavimą prekybos centre (taip, taip, jie irgi akcijų vergai) tiesiog šluojamos lentynos su banginių mėsa. Pataikius į tokią akciją – namie galima išsikepti tamsų gražų steiką.

Banginis, kaip tokio dydžio gyvūnas, turi ir labai daug taukų, kurių man ragauti teko. Smalsu koks skonis? Šlykštus! Baisesnio dalyko tikrai dar neteko ragauti. Kaip ir daugelis tradiciškai paruoštų maisto produktų jie buvo specialiai fermentuoti ir skonis – labai nemalonus.

kempingas islandijoje

Kempingo virtuvė – viskas ko reikia

Nesu 100 proc. tikras, bet, rodos, banginius iki šiol medžioja tik islandai ir japonai. Tiesa, draudimas medžioti šiuos nykstančius žinduolius buvo įvestas, tačiau po kiek laiko atšauktas ir vietoj to įsigaliojo tam tikros medžioklės kvotos.

Apie banginių medžioklę ir muziejus

Kodėl ragavome tik taukų? Nes, tiesą pasakius, po apsilankymo banginių muziejuje – nebesinorėjo… Ten supranti, koks stebuklas yra šie žinduoliai ir kaip žiauriai jie medžiojami. Juk banginiai – sunkiai suvokiamo dydžio, todėl aplink taškosi litrai kraujo!

reikjaviko panorama

„Didelis“ miestas Reikjavikas. Kaip sake kitas mūsų draugas keliautojas Marekas: „Reikjavike visada jautiesi taip, kad visi išėjo kažkur į vakarėlį, o tavęs – nepakvietė“.

Aišku, priklauso, kokia tai rūšis, nes prie banginių priskiriamos ir jūros kiaulės, kurios panašesnės į delfinus. Jei medžiojamos jos – gal vaizdas ir kiek padoresnis. O pats banginis… sveria po 40-60 tonų. Toks – plaukiojantis namas.

Beje, tam kaimelyje yra ir falų muziejus. Parodoje – 200 vienetų.

Apie sutiktus lietuvius ir vertas pamatyti vietas

kempingas islandijoje

Kempingautojų patogumai. Bent jau žolė – minkšta.

Lietuviai? Na, matėm užrašą prekybos centre: „Vagystės atveju pranešame policijai“. Matyt, ženklas, kad mūsų ten esama. Beje, parduotuvėje buvo ir lietuviško tualetinio popieriaus. Juokavom, kad sėdimoji kaip namie jaučiasi…

Tris lietuvius sutikome dirbančius kempinge pačiame vakariausiame Islandijos taške, greta fjordų. Be jų ir dar be 3 ispanų bei 3 islandų ten daugiau niekas negyvena, o vieta, sakyčiau – kraupoka.

Visas kempingas įsikūręs buvusiuose jaunuolių pataisos namuose, kurie buvo pagarsėję savo žiaurumu. Ten juos kankindavo, išnaudodavo, rūsiuose, sako, vis dar likę kankinimo prietaisų, o kapinaitėse greta – antkapių su labai jaunų žmonių pavardėmis.

kelione islandijoje

Čia jums ne Trevi fontanas Romoje. Jokių monetų!

Visa tai baigėsi vos prieš kokius 30 metų. Ir nereikia stebėtis, visoje Europoje buvo tas pats; Šveicarijoje, pavyzdžiui, irgi. Tik dabar visi atsiprašinėja…

Bet šiaip ten labai gražu. Juodi paplūdimiai, fjordai ir t.t. Ir kempingas – visai neblogas.

Apie skandinaviškas kainas ir keliavimo patogumus

O va kainos ten labai baisios. Tokios tikrai skandinaviškos. Per pačią krizę gal ir buvo kiek nukritę, bet dabar vėl didelės. Tuo metu, kai ten buvome mes – buvo įmanoma rasti pagrindinį patiekalą už kokius 3000-4000 kronų, kas būtų apie 20-30 eurų. Ir čia kalbu apie tikrai vidutinės klasės restoranėlį, tikrai ne patį brangiausią.

geizeris islandijoje

Geizeris sako: „Pūkšt!“

Tiesa, įmanoma pragyventi ir kitaip… Mes apsipirkdavome parduotuvėje ir, kadangi daug keliavome, dažnai nakvodavome kempinguose. O ten sudarytos visos sąlygos jūsų poilsiui. Beveik visuose yra virtuvėlės, dušai. Viskas ko reikia. Ir, beje, beveik visuose kempinguose yra wi-fi. Guli sau palapinėj ir naršai po internetą. Beje, visur kortele galima atsiskaityti.

Apie modernią virtuvę ir augalus

Reikia nepamiršti, kad pas juos niekas neauga (didžiausias miškas Islandijoj, tikriausiai, yra Reikjaviko kapinės; beje, jose verta apsilankyti). Jokių žolių, jokių augalų, nieko… Dėl šios priežasties jie beveik visus prieskonius ar labiau mums įprastus dalykus – importuoja. Kol tai buvo sudėtinga, vyravo tradicinis maistas, kuris ir yra gana unikalus, tačiau dabar – moderni Islandijos virtuvė niekuo nesiskiria nuo europietiškos.

kelione Islandijoje

O dėl tokių vaizdų – labiausiai verta ten važiuoti…

Vytauto nuotraukos: Facebook.com/fotoliunas

>>> Laukite 2-osios dalies…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.