Islandiškos istorijos (II): pūdytas maistas ir salstelėję avino „pautai“

Evaldas ir Vytautas – du blog‘o „Savas bliūdas“ bičiuliai, gurmanai bei pasaulio naršytojai, nepraleidžiantys progos ne tik leistis į naują patirtį, bet retkarčiais tą naują patirtį ir susigundantys paragauti. Šį kartą su mumis ir jumis jie dalinasi pasakojimu iš tolimai artimos Islandijos. Žinoma, daugiausiai kalbėsimės apie maistą, o tai – antroji pasakojimo dalis.

kempingas Islandijoje

Apie pūdytą maistą

Ką teko ragauti iš „bjaurybių“ – tai senasis tradicinis islandų maistas. Įdomu, jog jie sūdymą atrado vos prieš porą šimtmečių, todėl, tiesą pasakius, buvo susigalvoję savo būdų, kaip fermentuoti mėsą. Pavyzdžiui, „hákarl“ yra specialiai fermentuota, nors aš sakyčiau – pūdyta, ryklio mėsa. Fermentuojama ji specialioje patalpoje, kur ją leidžiama apspisti musėms. Kaip sako vietiniai, kol musės atlieka savo „darbą“, su ta mėsa atsitinka viskas, kas blogiausia gali nutikti. Todėl paskui jau ir žmonėms valgyti nebepavojinga…

Skonis – kaip amoniako kempinėlė. Ta kempinėlė – nesusikramto, todėl tokį daiktą nori kuo greičiau nuryti, bet nuryti – negali. Svarbiausia tokiu atveju turėti šalia „brennivin“ (vietinis kmynų „šnapsas“) ir iš karto tą kempinę šiuo šaltu gėralu užgerti. Na, nes nenori, kad burnoje liktų tas skonis…

kelionė Islandijoje

Beje, tam yra dedikuotas muziejus, kuriame galima ir padegustuoti, ir pamatyti visą procesą.

Apie degustacines lėkštes

Degustacinės lėkštės būtent ir yra tai, į ką sukraunamos visos „bjaurybės“. Ne tik kad turistai, bet ir patys islandai ne taip jau dažnai neužsisakinėja jau minėtų „pūdytų“ patiekalų. Tačiau smalsiausiems – kone kas antram restoranėlyje pateikiami rinkiniai. Tiesa, islandai minėjo, jog iki atsirandant degustacinėms lėkštėms turistai dažnai užsisakinėdavo keisčiausio tradicinio maisto, bet dažniausiai viso patiekalo neįveikdavo.

kelionė Islandijoje

Mano degustacinėje lėkštėje be jau [praėjusiame straipsnyje] minėtų banginio taukų dar buvo silkė ir avienos „pautai“. Pastarųjų, tiesa, buvo visai smalsu paragauti, bet skonis tikrai nėra labai išskirtinis ar ypatingas. Toks salstelėjęs, truputėlį krakmolingas…

Dar buvo avienos žandenos ir kraujo vėdaras, kas mums yra visiškai nieko nuostabaus. Kaip „black puding“ pas airius, tik pas islandus įmaišyta gerokai daugiau riebalų, o airių variante – daugiau kruopų.

Apie arklieną ir kitą mėsą

kelionė Islandijoje

Kas dar mums labai patiko ir galim visiems rekomenduoti – rūkyta aviena. Ten, beje, avienos tikrai daug buvo. O va lietuvių mėgstamos kiaulienos – mažai.

Prekybos centruose galite rasti nemažai jautienos, kuri importuojama, ir… šiek tiek arklienos. Tiesa, tikėjausi, kad restoranuose rasim daugiau patiekalų iš arklienos, tačiau palyginus jų matėm nedaug. Matyt, iš etinių sumetimų. Tačiau ko daugiausiai – tai žuvies. O tai kompensuoja visus reikalus. Verta paragauti „lobsterio“ sriubos su konjaku.

kelionė Islandijoje

Tiesa, ko dar nevalgėme ir atrodė keista, kaip tie beširdžiai gali juos apkritai gaminti – tokie košmariškai gražūs paukštukai „puffins“. Nuoširdžiai, geriau į juos žiūrėti, nei krauti į lėkštę.

Apie dešrainius

Buvo labai įdomu, kad islandai valgo daug hot-dog‘ų ir net jais labai didžiuojasi. Mums pasakojo, kad net kai Clinton‘as buvo į Reikjaviką su oficialiu vizitu atvažiavęs – ir tas ėjo ragauti.

kelionė Islandijoje

Vietinis hot-dog‘as – minkšta bandelė ir mažutėlė dešrelė, prie kurios renkiesi priedus. Geriausia imti su viskuo: majonezas, kečupas bei svogūnai – ir žali, ir crunchy. Tai va tokį mažutį suvalgai ir tiek… Nėra skanu. Tikrai, nieko gero. Dešra – popierinė… Na, bet jie labai didžiuojasi jais, todėl pabandyti, gal ir verta.

Apie alkoholį

Pigiausia viską pirkti parduotuvėj, išskyrus alkoholį. Pastarojo geriausia įsigyti duty-free, nes mieste sumokėsit trigubai daugiau. Taip yra todėl, kad alkoholiui taikomas labai didelis PVM, palyginus su kitais produktais. Na, žinoma, ir akcizai padaro savo. Tačiau taip yra visoje Skandinavijoje ir daugiau keliaujančių turėtų nebestebinti.

kelionė Islandijoje

Mes, beje, vežiojomės savo viskio butelį – ir dėl sveikatos, ir dėl smagumo. Žinot, po pūdyto ryklio taukų – norisi kažko stipresnio. Dėl viso pikto.

Vytauto nuotraukos: Facebook.com/fotoliunas

>>> Laukite 3-osios dalies…

Kiti serijos „Islandiškos istorijos“ straipsniai:
Banginių mėsa ir kempingas kankinimų stovykloje (I)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


1 × 3 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>