Islandiškos istorijos (III): silkių festivalis, o pietums – avies galva

Evaldas ir Vytautas – du blog‘o „Savas bliūdas“ bičiuliai, gurmanai bei pasaulio naršytojai, nepraleidžiantys progos ne tik leistis į naują patirtį, bet retkarčiais tą naują patirtį ir susigundantys paragauti. Šį kartą su mumis ir jumis jie dalinasi pasakojimu iš tolimai artimos Islandijos. Žinoma, daugiausiai kalbėsimės apie maistą, o tai – jau trečioji pasakojimo dalis.

kelionė Islandijoje

Apie puikų patiekalą – avies galvą

Vienas iš įdomesnių ragautų patiekalų – avies galva, kuri buvo patiekta su labai skania ir salstelėjusia bulvių ir moliūgų koše. Avies galva – nedidelė, mėsos daugiausiai yra žanduose, liežuvyje; tiesa, daug odos, kurios aš nevalgau. Drąsiausi gali paragauti ir akies.

Iš esmės – labai paprastas patiekalas, bet visai įdomus. Tiesa, geriausios jos Reikjavike yra autobusų stoties kavinukėje. Mus ten vietiniai nukreipė. Kiek prasmirdusi kavinukė, bet štai galvos – tikrai geros.

kelionė Islandijoje

Apie avies galvos receptą

Radom knygą, kurioje buvo 50 šlykščiausių islandiškų patiekalų. Buvo parodyta ir kaip ta avies galva gaminama. Ir baisu, ir šlykštu, ir juokinga… Žinot kaip atrodo? Sustatytos eilėmis šimtai galvų, dar kailis sulipęs, kraujas varva; tada ateina diedas su ugnies šautuvu ir jas visas svilina. Tos galvos pajuoduoja ir tada jau jas verda bei visa kita daro.

Avies galvą gali nusipirkti ir parduotuvėj: perskelta per pusę, smegenų nėra, bet yra akytės. Logika paprasta – kai pjauna per vidurį, tai kas palenkus iškrenta – iškrenta, o visa kita – sūdoma, prieskoniuojama ir verdama. Skaniausia dalis avies galvoj – liežuvis, labai minkštutis ir geresnis nei kiaulienos ar jautienos.

kelionė Islandijoje

Reikjavike yra stendai, kur tas galvas pardavinėja. Nusiperki ir pasišildai mikrobangų krosnelėje. Toks kaip dešrainių kioskas…

Apie silkių festivalį

Ką dar būtinai reikia pamatyti, tai silkių festivalį Siglufjörður, pačioje šiaurėje. Vietiniai per tą festivalį darinėja sau silkę ir dainuoja… Šventę darosi. Kiekvieną šeštadienį atvažiuoja koks kolektyvas, padaro pasirodymą, vaidina… silkių darinėtojus.

kelionė Islandijoje

Festivalyje viskas veikia švediško stalo principu. Sumoki apie, atrodo, 20 eurų, ir krauniesi į lėkštę kiek nori silkių, bulvių, kiaušinių… Ir kai sakau „silkių“ – reikia suprast pačių įvairiausių.

Tam kaimelyje, savaime aišku, yra ir silkių muziejus. Nes kaip be jo, juk ten – silkių sostinė. Ir silkės šiaurėje yra ne tik maistas, bet ir kuras, iš jų aliejus spaudžiamas. Kaimelį pamatyti tikrai verta, tik tiek, kad reikia važiuoti per tunelius, kurie yra, pavyzdžiui,7 km ilgio ir juose eismas dvipusis, bet juosta – tik viena. Tai tenka laaaabai ilgai laukti savo eilės.

kelionė Islandijoje

Apie kitokį maistą ir pusryčius

Labai patiko duona. Ten ji plokščia, panašiai kaip Artimuosiuose rytuose. Vietiniai pasakojo, kad ten ji tokia, nes, kaip ir visko, seniau islandams trūko mielių, nebuvo iš ko kildinti duonos, taip ir liko tokia tradicija.

Jei jau būsit Reikjavike, centrinėj aikštėj yra labai skanių ledų. Tokie riebūs, chemijos nesijaučia. Įleidžia į kūgį, visokių dydžių, formų. Ir dar – ką nori tau gali uždėti ant viršaus – kokose apvalioti, į karamelę pamerkti. Labai skanu. Tiesa, ir kainuoja gal kokius 5 ar daugiau eurų.

kelionė Islandijoje

Beje, pusryčiams dažniausiai parduotuvėj pirkdavom tokio vietinio reikalo „skyr“. Iš esmės – tai varškė su uogomis ar vaisiais. Įvairiausių rūšių. Lyg ir nieko labai neįprasto, bet islandai sako, kad čia jų tradicinis reikalas ir labai juo didžiuojasi.

Apie žuvis ir jūros gėrybes

„Blue mussels“ yra tai, ką tikrai reikia paragauti. Šių kriauklių Europoje nelabai ir rasi, nes tai – Islandijos specifika. Toks mėlynas kiautas ir pati midija viduje – taip pat mėlyna. Visai neblogos. Paprastai daro vyno padaže, bet, žinoma, priklauso nuo vietos, kur jas rasit.

kelionė Islandijoje

Lietuvio akiai ten yra daug mažiau matytų žuvų. Tiesa, kai renkatės, žiūrėkit, kad būtų „catch of the day“, t.y., pagauta būtent tą dieną.

Beje, geras garnyras prie žuvies – rizotto su saulėje džiovintais pomidorais. Niekada nepagalvojau to derinti prie paprastos žuvies, bet labai patiko. Paprasta, bet akcentai – vietoje.

Vytauto nuotraukos: Facebook.com/fotoliunas

Kiti serijos „Islandiškos istorijos“ straipsniai:
Banginių mėsa ir kempingas kankinimų stovykloje (I)
Pūdytas maistas ir salstelėję avino „pautai“ (II)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


× 4 = 16

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>