Jei nukankins „Sodra“, maistas „Sodrutėje“ – nepadės

Jūs niekada nepagalvojot, jog „Sodros“ būstinė Vilniuje labai jau primena Saurono tvirtovę iš Žiedų valdovo trilogijos? Virš amžinai prasižiojusio piltuvėlio tetrūksta nuolat šviečiančios akies… Architekto būta ryškiai jaučiančio potekstes, o mums visuomet mįsle liks faktas, jog šis pastatas taip niekada ir nesusilaukė savęs vertų patyčių mieste. Tiesa, gal jos ir buvo, bet Degustatoriai tuo metu krimto Leokadijos keptas bandeles mokyklos valgykloje ir nieko nepastebėjo.

dienos pietus, sodrute

Kaip ten bebūtų, net ir pačiame nekenčiamiausiame (gal nekenčiamiausiu būtų galima nominuoti ir VMI, alia ta bent jau nauja ir ne tokiam užkampyje) pastate Vilniuje – duoda valgyti. O kaip kitaip. Ten, viduryje niekur, vietoje, kurią sunku jau ir Vilniumi vadinti, manome, nelabai ir yra kur dar pavalgyti.

Todėl visi „Sodros“ darbuotojai ir ilgiau ten užsibūnantys svečiai, kuriems tenka „pralaukti“ pietų metą – renkasi… ta-da-da-daaaam… „Sodrutėje“! Taip. Tai viena tų unikalių vietų mieste, vis dar išlaikiusių pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio tradiciją pavadinimus maitino įstaigoms, spekuliantų irštvoms ir pirmiesiems uab‘ams duoti jungiant vardus, mažybinant juos bei kitaip iškraipant. Taip iš Nijolės ir Algimanto šeimos verslo atsirado kavinė „Algnija“, taksi firma tapo „Taksita“, o saugos įmonė – „Sauguva“. Remiantis tokiomis pačiomis taisyklėmis „Sodrutė“ taip pat tapo tuo, kuo yra ir šiandien.

Lankėmės ten iškart po pietų metų, todėl kai kurių patiekalų jau nebebuvo. Tačiau, galime pasidžiaugti, jog kaip ir kiekvienoje save gerbiančioje valgykloje, „Sodros“ darbuotojams pateikiami keletas pasirinkimų. Kažką beveik priimtino (jei smarkiai nesigilins į sudėtį) gali susimeistrauti vegetaras, yra kurios nors rūšies blynų, kotletas, keletas salotų, į kurias, kažkodėl, visose valgyklose reaguojama kaip į užkandį, o ne potencialiai visavertį patiekalą.

dienos pietus, sodrute

Kompotas, bandelės ir kiti valgyklų priedai – taip pat greta. Beje, tikriausiai geriausias dalykas „Sodrutėje“ – visai pusė velnio kavos aparatas, kuris bent jau išvaduoja nuo snaudulio. Beje, puodeliai – nestandartiškai dideli.

Mes ragavom šaltibarščių (kurie gal ir buvo neblogi) su labai labai labai prastomis bulvėmis. Iš kur išgaunamas tas valgyklinis bulvių kartumas – reikėtų kada pasiaiškinti detaliau. Dar ragavom „valgykla style“ bandelių, kurios, tiesą pasakius, visada visai patiko. „Sodrutė“ jas iškepa arba gauna taip pat visai neblogas. Tačiau bulviniai ar bent jau tokie turėję būti blynai… na, kaip čia pasakius. Žinot, tas aliejus…

Beje, atkreipėme dėmesį į tai, jog „Sodrutėje“ parduodamos dar ir cigaretės. Čia nuo nervų, matyt, prireikia.

MENIU: valgykla, pagal geriausias „Rekomenduojamų patiekalų valgykloms“ tradicijas
KOKYBĖ: valgykla, eiti iš bėdos
KAINOS: verkia Vilniaus centre dirbantieji „Sodros“ kotletų kainą matydami
ALKOHOLIS: bent jau turėtų gal nebūti…
APTARNAVIMAS: su vietiniais klientais, girdėjom, labai maloniai kalbėjosi
VIETA: „Sodra“, Voldemorto rūmai, 1 aukštas
INTERNETE: www.sodra.lt
SUBALANSUOTA: dirbantiems „Sodroje“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.