Kai širdis šaukiasi Kaukazo virtuvės – Araks

Drąsiai imamės teigti, jog Kaukazietiška virtuvė Lietuvos maisto padangėje yra įsigalėjęs reikalas. Pridėjus visas politines, geopolitines ir eurovizines draugystes, netgi galima pasakyti, kad tai tapo geros mados požymiu, apie kurį reikia žinoti, skanauti ir bevalgant pridėti įvairių istorijų apie tikras patirtis tuose kraštuose.

Bet apie viską nuo pradžių. Neneigsim, jog turime šiokią tokią silpnybę Kaukazo šalių kulinariniam paveldui, tad ir vietą, apie kurią tuoj nemažai prišnekėsim, atradom jau senokai, dar tuo laiku, kai nuvažiuoti iki Molėtų plento pradžios su naujai gautomis teisėmis buvo didis iššūkis.  Tačiau “Araks” restoranas,  nepaisant mūsų vairavimo patirties, vis dar stovi toje pačioje vietoje, Raudondvario kaime arba žmonių kalba – 17 km Molėtų plente. Karštomis vasaros dienomis beveik būtina sėdėti atsipalaidavus laiko terasoje, stebint tyvuliuojantį prūdą, banguojančias nendres ir besimėgaujančius žmones. O žmonių toje įstaigoje tikrai netrūksta dėl kelių paprastų priežasčių: aptarnavimas malonus, aplinka paprasta (šiek tiek nepersūdyto folklorinio popso), maistas skanus ir dviračio niekas neišrado, t.y. silkės su ananasais meniu (ačiū aukščiausiesiems) nėra.

Restoranas oficialiai armėniškas, o plačiąja prasme – turi klasikinius ir liaudies pamėgtus Kaukazo virtuvės patiekalus. Apie meniu kalbant, tai yra autentiškų dalykų rinkinys, tokių kaip lavašas, hašlama ir charčio sriubytės, chinkaliai, dolma, chačiapuri ir mėsos, daug daug mėsos.

Reikia pastebėti, jog armėnų valgymo kultūroje, ypač labiau tradiciniuose restoranuose (jei jau vieša erdvė) individualios porcijos ir užsakymas dažnai neegzistuoja, ir remiamasi principu “kas kvietė, tas užsako ir moka”. Žinoma, ant Lietuvos taip nėra, taigi į padavėjos atmintį keliauja užsakymai: hašlama, įdaryti baklažanai, dolma, chačiapuri su sūriu, chinkali ir pora alaus, kad liūdna laukti nebūtų.

Hašlama, tiršta aštri mėsos pagrindu (ėrienos, avienos ar jautienos) virta sriuba, kuri tradiciškai verdama 3-4 valandas, kad pasiektų tinkamą konsistenciją. Suvalgius dubenėlį beveik liejom ašaras ir spjaudėm ugnimi, bet mėgstantiems aštriau – pats tas.

Šauni sriubytė aštrių pojūčių mėgėjams

Baklažanų suktinukai. Labai jau skanūs buvo

Maždaug tuo pačiu metu ant stalo atsiranda ir baklažanai įdaryti morkomis ir riešutais. Bandant atsakyti į klausimą, kuri rūšis skanesnė, nuomonės išsiskyrė ir bendro sutarimo rasti nepavyko. Tačiau, kaip netikėtai lėkštė atsirado, taip ir jos turinys staigiai pranyko.

Dolma (tariama „tolma“), paprastai kalbant yra vidutinio artumo balandėlių giminaitė, Otomanų imperijos palikuonė. Armėniška dolma (mėsiškas variantas), kaip ir kituose kraštuose, vyniojama į jaunus vynuogių lapus, pageidautina sūdytus, ir kemšama avienos ir kartais jautienos faršo mišiniu, pridedant ryžių ir daug prieskoninių žolių. Pateikiama šilta su česnakinio jogurto padažu, skonis gana specifinis ir ne visiems patinka dėl vynuogių lapų rūgštoko skonio, bet kartą gyvenime bandyti tikrai verta. Kaina ant meniu – 12 litukų.

Dolma – mūsų balandėlių giminaičiai

Chačiapuri su sūriu, šviežiai iškeptas ir garuojantis, gali papirkti bet ką, net ir didžiausius kalorijų skaičiuotojus. Tirpsta burnoje. Tiesą sakant vien nuo šito patiekalo galima pavalgyti. Ir kaina padori – 18 litukų.

Čia yra Chačiapuri, dėl kurio kilmės nesutaria Kaukaziečiai – visos tautos jį savinasi.

Vyriškumo skaitliukai – chinkali. Tešla įdaryta žalios mėsos, svogūnų, česnakų bei žalumynų mišiniu, suformuojama į “maišelius” ir verdama. Proceso metu iš įdaro išsiskiriančios sultys pasilieka viduje, tad ir valgymo būdas tradiciškai turėtų būti ne su peiliu ir šakute (sakoma, jog taip chinkalis tiesiog nužudomas), o rankomis, laikant už viršūnėlės. Pirmo kąsnio metu išgeriamos viduje esančios sultys, o toliau visa kita, tik ne viršūnėlė. Paprastai jos išrikiuojamos prieš valgytoją ir taip matuojamas vyriškumas. A la lietuviška tradicija viską cepelinais sumatuoti.

Chinkaliams svarbiausia – geros kokybės mėsa ir prieskoninės žolelės

Nors šįkart mėsos (šašlykų) nevalgėm, tačiau istorinė patirtis teigia, jog nei maisto skoniu, nei kiekiu nusivilti neteks. Žinoma, norėtųsi, kad garnyru nebūtų bulvės su krapais ir būtų daugiau aromatingų prieskoninių žolių, tokių kaip petražolė, kinza, krapai, bazilikai ar armėnų pamėgtų daržovinių troškinių/garnyrų keptų pomidorų, baklažanų, svogūnų, bet kartais reikalauti per daug nesveika. Ant lauželio keptų patiekalų kaina svyruoja 20-40 litų intervale, o ir išsirinkti galima ne tik kiaulę, jautį ar avį, bet ir vištą, kalakutą ar net pamaišytą variantą.

Apibendrinant, tai viena iš tų vietų, kur saulėtą vasaros vakarą yra be proto malonu sėdėti su draugų kompanija, daug valgyti, gerti, atvirauti bei daug juoktis, lyg prie Sevano ežero kas pikniką padaręs būtų.

MENIU: armėnų/kaukazietiška virtuvė. Siūlomi žinomi, tradiciniai armėnų patiekalai, ant grilio keptas maistas.
KOKYBĖ: Lietuviškos adaptacijos yra, tačiau viskas šviežia.
KAINOS: ne pati pigiausia vieta Lietuvoje, tačiau maisto kainos ir kiekio santykis labai geras. Patiekalų kainos nuo 8 iki 40 litų.
ALKOHOLIS: Alus, vynas ir stiprieji. Kainos maždaug kaip visur kitur, nieko išskirtinai pigaus ar išskirtinai brangaus.
APTARNAVIMAS: kartais tenka palaukti, kol gausite vietą, tačiau aptarnaujantis personalas malonus ir paslaugus, jeigu dar šiek tiek labiau būtų patreniruotas atsakyti į klausimus apie armėnų virtuvę, būtų tobula. Bet priekaištų, iš principo, neturim.
VIETA: Molėtų plentas, 17 km, Raudondvario kaimas.
INTERNETE: Deja, nėra.
SUBALANSUOTA: Progoms, nebūtinai gimtadieniams ar jubiliejams, galbūt draugų kompanijai, kuri seniai matėsi ir nori smagiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti.
Skaniai prisirijusi,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.