Kaip mes „Bernelių užeigoje“ laiką leidome

Nejuokaujame, gyvenime kartais pasitaiko visokių nesusipratimų. Mes jau kelis kartus buvo nuostabioje ąsočiais apkabinėtoje tikroje lietuviškoje karčemoje „Bernelių užeiga“. Kodėl ten buvome ne kartą ir kas ten tokio ypatingo ir įdomaus, štai netrukus ir papasakosime.

Pirmiausia tai apie neįpareigojimą. Žinote, kaip būna tais šeštadienių/sekmadienių rytais/popietėmis, kai valgyti norisi, išlįsti iš namų norisi, o susitikti ką nors pažįstamo nėra didžiausias troškimas, jus ištinkantis tuo metu? Ir tada norisi kažko neįpareigojančio, kur nereiktų eiti gražiai apsirengus. Tai va tokių jausmų vedami mes dar su keliais draugais patraukėme į tą ąsočių interjero maitinimo įstaigą Vilniaus centre – šalia Operos ir baleto teatro, beveik Žemės ūkio ministerijos patalpose. Tai tikrai nuostabus sutapimas, nes, tikiu, kad jeigu tik būtų galimybės leidusios, restorano (!) šeimininkai būtų ne tik ąsočius, ližes ir šakes įkurdinę, bet ir plūgus, akėčias, gyvus arklius, karves ir vištas. Jausmas yra gana keistas, jautiesi, lyg sėdėdamas pas senelius kluone. Tai jūs dabar pasakykit – nu kas taip kada nors gyveno? Niekas, tikrai kad niekas.

Na, bet nesvarbu, tiek to, gana čia apie tą autentiką. Nesidairome, užsimerki negalime, nes dar reikia perskaityti meniu. Reikia turėti kantrybės, nes meniu neužtenka pervesti, jį reikia atidžiai išstudijuoti, nes jame yra surašyti visi pasaulio patiekalai. Kažkoks košmaras, žinokite, jie turi absoliučiai visą Europos virtuvę. Šalia lietuviško kastinio štai, prašau – mūsų taip mėgstamas Kijevo kotletas, salotos su antiena ar krevetėmis, menkės eskalopai su midijomis ir, žinoma, jau šiuo metu vos ne visų Lietuvos restorano privalomasis meniu gyventojas – jautienos steikas.

Kadangi akys raibsta ir neįmanoma taip va paimt ir per penkias min išsirinkt, gerokai užtrunkame. Tai yra savotiškas žmogaus kankinimas, nes labai dag visko užsimanai – paskui tenka daug su savimi kovoti, kol atsirenki, ką tu iš tiesų valgysi.

Na, bet, kaip sakoma, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Ragausime „Aštrios Perkūno sriubos“, bulvinių blynų, užkandžio su keptomis bulvėmis ir lašiša ir dar saldžių blynelių. Tai aš jums dabar pasakysiu, kad ta sriuba yra tikras velnio išmišlas. Atneša ją labai karštą, ji tokia nerealiai riebi, bet taip siaubingai gerai tinka sunkioms dienoms, tiesiog įpučia gyvybės. Sunku patikėti, bet sriuba labai skani, aromatinga, jos atneša tikrai nemažą indą, nealkanam žmogui labai puikus pasirinkimas norint užkąst, bet neprisivalgyt.

Aštri Perkūno sriuba, 5,90 Lt

Aštri Perkūno sriuba, 5,90 Lt

Toliau keliauja lašiša, kuri, kaip ir matote iš nuotraukos, na visiškai niekuo neypatinga. Toks jausmas, kad gal šefas ją ir bandė dar kažkokiomis žolėmis apdoroti, bet na nieko visiškai išskirtinio nėra. Bendrai paėmus, bulvės gerai, lašiša normaliai,  grūdėta varškė irgi gerai, tai labai skųstis negalime.

Lašiša pasislėpusi lėkštės kamputyje, 8,90 Lt. Tiesa, meniu ji atrodo visai kitaip :(

Lašiša pasislėpusi lėkštės kamputyje, 8,90 Lt. Tiesa, meniu ji atrodo visai kitaip :(

Bulvinius blynus valgė labai išrankus draugas, esantis labai negailestingas visiems, kurie negali elementarių lietuviškų valgių pagaminti ko nors nesugadinę. Tai va, tai jis tuos blynus grąžino atgal restoranui. Suvalgė maždaug pusė blyno iš visos tos krūvos ir metė. Ragavau ir aš, na, nėra tokia jau ir tragedija, tiesiog prėski tie blynai.

Krūva bulvinių blynų, 7,90-8,90 Lt (priklausomai nuo padažo)

Krūva bulvinių blynų, 7,90-8,90 Lt (priklausomai nuo padažo)

Ir pabaigai – tie saldūs blyneliai. Kai pamačiau, kiek cukraus pudros ant jų yra, galvojau, kad valgyti to daikto bus neįmanoma. Bet kadangi draugas mėgsta saldumynus, blynai jam patiko, visus suvalgė ir nepratarė nei vieno blogo žodžio.

Blyneliai su varške ir uogomis, 7.90 Lt

Blyneliai su varške ir uogomis, 7.90 Lt

Ir jau visai pabaigai – mes vieną kartą sugalvojom ten paišdykaut ir užsisakėm Creme brulee. Oj, jūs neklauskit. Tai buvo daugiau, nei tiesiog klaida. Tai buvo labai labai labai blogas pasirinkimas. Trise tą daiktą ragavom ir negalėjom suprast, kas ten padaryta. Žinome, kad kai kur šį nuostabų desertą gamina iš miltelių, tai čia tikriausiai tie milteliai ir buvo, kokią savaitę prastovėję šaldytuve.

Jeigu klausiate, ar ten eisime dar – eisime. Vien dėl tos Perkūno sriubos. Labai šauni sriuba. Renkantis visa kita būkite labai atsargūs ir gerai apgalvokite, ar tokioje vietoje galite tikėtis norimos kokybės.

Kaimą prisimenanti,
Degustatorių komanda

MENIU: orientuota į lietuvišką, bet gali pasiūlyti vos ne visos Europos įžymybių
KOKYBĖ: tiek, kiek galima gauti iš tinklinio žemų kainų restorano
KAINOS: labai priklauso. Jie kaip ir dedasi žemų kainų maitinimo įstaiga, bet gali rasti ir tikrai brangių dalykų.
ALKOHOLIS: Tradiciškai.
APTARNAVIMAS: Mums pasitaikė super mandagūs ir labai besistengiantys padavėjai
VIETA: Prie Operos ir baleto teatro
INTERNETE: http://berneliuuzeiga.eu/
SUBALANSUOTA: kaimo pasiilgstantiems miestiečiams

2 Comments

  1. Šiaip aš apie Bernelius taip neesu visiškai blogos nuomonės – kainos daugiau nei priimtinos, jei pasirenki gerai gali ir ant teisingų patiekalų užtaikyt (kiek jie gali būti teisingi tokio tipo restorane), dėl sriubų pritariu kiek esu paragus – visada būdavo neblogos ir tokios tikros, tirštos ir sočios. Asmeniškai man, daug kartų geriau nei tarkim Čili kaimas….

  2. Taigi, kad ten be sriubų nelabai yra iš ko rinktis. Ir labai nervina, kai turi sukti galvą, ar „saugus“ tas patiekalas :) Asmeniškai man bet kas yra geriau, nei čiliakas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.