Karmėlavos cepelinų mitas: baisiau nebūna

Lietuvių liaudies apdainuotų milžiniškų ir, suprask, labai skanių Karmėlavos cepelinų legenda – žlugo. O gaila, nes tai, tikriausiai, buvo vienas pirmųjų puikių pavyzdžių, kaip ne itin ypatingą Lietuvos miestelį, daugelio vadinamą tiesiog Kauno rajonu, paversti visiems šalyje žinomu bei trokštamu aplankyti. Sutraukdavo Karmėlava pulkus link jūros (ar atvirkščiai) traukiančių vasarotojų, specialiai išsukančių tuos kelis kilometrus iš kelio, kantriai ieškančių kur priparkuoti maždaug iki 2000-ųjų laidos automobilį bei kantriai valandą laukiančių išganingojo didžkukulio.

Kiek istorijų pripasakota, apie tai, kaip „mano draugas tai ten 3 yra suvalgęs, savo akim mačiau, didelis vyras“; kiek patarimų išdalinta apie tai, kaip „mes tai dukrą išleidžiam prie įėjimo, kad vietas užimtų, o aš tai mašiną ten toliau ant kelio pastatau“…

Viskas.

karmelavos cepelinai, Tigrasa

„Tigrasos“ interjere – drakoniukai…

Žinoma, paskutinieji vis dar bando gauti savo išsvajotąjį cepeliną, bet net ir tūlam lietuviui ilgai nemeluosi. Gal ir nekeiksnoja dar kas antras viešai (nes gi kaip čia pripažinsi, kad veltui pinigus išleidai), bet ir sekantis užsukimas į „Tigrasą“ – vis atidėliojamas.

„Tigrasa“ (kaip galima spręsti ir iš pavadinimo – pirmojo dešimtmečio Lietuvos verslo vaikas) buvo Karmėlavos cepelinų legendos pradžia. Bent jau taip kalba žmonės ir internetai. Sako, kad šeimininkai susisgrizbo, jog norėdami pritraukti daugiau lankytojų – turi kažkuo išsiskirti. Ir pradėjo jie tiekti milžiniškas porcijas. Ir meniu atsirado ne tik dvigubi kepsniai, bet ir milžiniški cepelinai, kurių ne tik kad vienas neįveiksi, bet dar ir dviese su draugu pasistengti reikės.

karmelavos cepelinai, Tigrasa

Braščių porcija – vienas labiausiai vykusių pasirinkimų

Ir pradėjo sklisti legendos. Traukė į Karmėlavą žmonės, visi apie „Tigrasą“ kalbėjo. Kartu su šlove atėjo ir konkurentų amžius. Kur pažvelgsi Karmėlavoj pradėjo dygti nuo XXL iki XXXL dydžio vertinamų cepelinų šventovės. Bet, vienaip ar kitaip, daugiausiai šlovės vis dar tekdavo „Tigrasai“. Ir todėl, kad ten viskas prasidėjo, ir todėl, kad pirmoji kelyje.

Po vieno eilinio šios beveik vasaros savaitgalio, sulyti Karmėlavos link patraukėm ir mes. Dar porą draugų įkalbėjom. „Bus gerai. Cepelinas kaip pusė tavo galvos, o skanumas – neišpasakytas“, – sakėm prisimindami apsilankymą prieš gerus 5-6 metus. „Ir kepsnių ten yra. Dvigubų! Ir šiaip – nė karto nenuvažiuot į „Tigrasą“ čia lygiai tas pats, kaip padoriam lietuviui nepasidžiaugt degančiu kaimyno stogu. Prarandi sielos dalį“, – įtikinėjom.

karmelavos cepelinai, Tigrasa

Šaltibarščiai su kraupiausiomis bulvėmis fri greta

Ir raminom, kai prie mūsų priėjo apsiblausęs padavėjas. Ką padarysi – žmogui tiek staliukų reikia apibėgt, o ir šiaip geru aptarnavimu ta vieta niekada nepasižymėjo. Bet ką jau čia – dėl cepelinų, žmogus, viską gali iškentėt… Net kai visi sutartinai laimėjom lažybas per kiek laiko bus pamirštas mūsų užsakymas (ats.: per 5 minutes) – vis dar labai nesisielojom. Kikenom iš virš galvos kybančių metalinių drakonų ir urzgiančiais skrandžiais laukėm.

O tada į stalą pradėjo keliauti patiekalai. Pirmiausia – barščiai, kurie, tikriausiai, buvo vienas labiausiai vykusių pasirinkimų. Žinoma, jei ant baro būtų dar kelias minutes pastovėję – būtų tapę greičiau šaltibarščiais, nei karšta sriuba. Greta puikavosi pyragėlis su bulvių įdaru viduje – puiki mintis, bet irgi šaltas.

karmelavos cepelinai, Tigrasa

Kepsnys „Tigrasa“, kuriame radome net ir ryžių.

Tuomet atkeliavo dvi lėkštės šaltibarščių. Ir nors diskutuoti apie tai, kokie iš tiesų turi būti tikri šaltibarščiai galima gerą valandą (mat visos mamos bei močiutės įsigudrina juos gaminti skirtingo skystumo bei daržovių supjaustymo lygio) – šie taip pat buvo padorūs. Išskyrus greta patiektas bulves fri! O taip. Nes kam vargintis restoranui, kuris giriasi vienu metu aptarnaujantis 300 žmonių, turėti skirtingų bulvių. Prie kepsnių geriausiai „eina“ fri, todėl fri – visur. Pagal panašią logiką dar galima gauti šaltibarščių su bulvių koše.

Taigi tiek šios, tiek ir prie visų kepsnių patiektos fri, matyt, buvo keptos kažkada X seniai, nes aliejus jas buvo spėjęs taip sustingdyti, kad šakutė valgymo procese tapo neįmanomu įrankiu. Pamiršdavai ir kramtyt, kol nusmeigdavai vieną.

karmelavos cepelinai, Tigrasa

Labai intensyviai mus persekiojęs Prancūziškas kepsnys. Tiesą pasakius, tikriausiai, vienintelis normalus pasirinkimas.

Ilgai negaišdamas ant stalo atsirado ir „Tigrasos“ kepsnys (ai, beje, visi patiekalai pas mus keliavo „kaip užeina“ intervalais; vieni jau valgo, kiti sėdi, seilę varvina). Vaizdas ir daug daržovių skatino gerą nuotaiką, o dydis – patenkino iš legendų susidarytą įspūdį. Kepsnys iš tiesų buvo dvigubas. O štai pirmasis kąsnis priminė pirmojo dešimtmečio reklamas ir „Uncle Ben‘s“ padažą, nes kur buvęs, kur nebuvęs, ant kepsnio puikavosi būtent jis (arba bent labai panašus pakaitalas).

Įdomioji dalis vis dėlto laukė kepsnio viduje. Mes vis pasvarstom, kur restoranai deda nesuvartotą maistą, bet kai žvilgteli į „Tigrasos“ kepsnį – nejučia peršasi atsakymas (tiesa, įspėjame, jog tai – tik mūsų įtarimas). Buvo viduje koks pusė grybo, mažiuliukai gabaliukai paprikos, kokie 3 ryžiai… Va taip – tiesiog.

Na ir galiausiai – stalą pasiekia paskutiniosios lėkštės. Prancūziškas vištienos kepsnys, vienas milžiniškas cepelinas ir… dar vienas prancūziškas vištienos kepsnys, kurio būti – neturėjo. O štai dar vienas didelis cepelinas, kuris būti turėjo, neatkeliauja. Žodžiu, visiška painiava.

karmelavos cepelinai, Tigrasa

Gal ir gražus, bet labai prastas cepelinas. Labai. Prapjovus – trupėjo gabalais…

Trumpai padiskutuojame su mus aptarnaujančiu vyruku, kuris po gilaus ir gana tragiško atodūsio keliauja parnešti to paklydusio didžkukulio. Cepelinas atkeliauja, bet prancūziškas kepsnys – grįžta kartu su juo. Rodos, jo nusikratyti bus gerokai sunkiau. Mums paaiškinama, kad kepsnys, pasirodo, turėjo būti didesnis, o virtuvė sumaišė ir įdėjo į dvi skirtingas lėkštes. Whut?

Šiaip ne taip atsikratę mus persekiojančio kepsnio – įkniumbame į savo lėkštes. Beje, kepsnio „pirmoji“ porcija – šiandien laimi. Tikriausiai geriausias patiekalas iš visų ragautų. Višta, tradiciškai daug padažo sūrio ir majonezo pagrindu (nes prancūzai tai tikrai jį deda). Greta – tos pačios prastos bulvytės, tačiau daug salotų, kuris atperka visa kita.

O štai dėl cepelinų – norisi verkti. Taip, dideli, gausiai apipilti padažu, bet – sausi ir trupantys. Kur jūs matėt į gabalus krentantį cepeliną? Močiutė kaime širdies smūgį gautų tokį pamačius. Bet, vienok, gal ir nekeista. Kai bandai aptarnauti 300 svečių (kaip giriasi „Tigrasa“), kurie nuolat keičiasi ir suvažiuoja iš visos Lietuvos – esi priverstas skubėti. O skubėjimas, dažnai, atveda ne prie pačių geriausių rezultatų.

MENIU: cepelinai ir kitas „trendinantis“ lietuviškas maistas
KOKYBĖ: labai blogai
KAINA: vilniečiams – gana pigu
ALKOHOLIS: iš principo – viskas
VIETA: Karmėlava
INTERNETE: oficialaus puslapio – nėra
SUBALANSUOTA: tiems, kuriems „namie pigiau“

4 Comments

  1. visada valgom ten visada viskas liuks toks vaizdas kad cia kokie konkurentai aptarnavimo lygis aukstas buves tikrai koki 100 kartu ten tai galejot nufotkint tuos ryzius

    • Kablelių gausa ir tikrai rišlus tekstas sufleruoja, kad jūs, Valdai, išties daug suprantate apie aukštą aptarnavimo lygį. Atleiskite, buvom neteisūs… „Tigrasa“ – lyg 5 žvaigždučių restoranas… :)

  2. Viskas ten normaliai, neseniai buvom butent cepelinu pavalgyt ir likom patenkinti. Normalus cepelinai, nei gabalais susoke, nei dar kazkas ten su jais buvo blogai. Beje ir automobilis buvo ne 2000 laidos, ir radom kur ji pasistatyt ;)

  3. „tikriausiai, vienintelis normalus pasirinkimas“ Ant foto barščiams tai užrašyta ir kepsniui. Negalite apsispręsti? Aišku, kad arba konkurentas, arba bambeklynas, kuriam viskas negerai. Užuojauta žmonai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


4 − = 0

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>