Keturiese automobiliu po Europą

2012 metų lapkričio pabaigoje dvi iš Degustatorių komandos narių turėjo reikalų Slovėnijos mieste Maribor, į kurį viena atvyko iš Oslo, kita – iš Vilnius. Kadangi degustatorė iš Oslo keliavo daugiausiai lėktuvais, tad nepatyrė puikios gastronominės kelionės, kuri ištiko kitą narę, kartu su dar trim šauniais kelionės draugais.

Taigi, viskas prasidėjo nuo to, jog buvo nuspręsta, kad tvarkyti reikalų į Maribor iš Vilniaus bus vykstama automobiliu, ne lėktuvu, nes „gi bus smagu pakeliaut ir pamatyt naujų vietų“. Ir tikrai, nepaisant šiokio tokio nuovargio ir viešbučio paieškų Lenkijoje, kurios užtruko geras dvi valandas vidury nakties ir vidury niekur, kelionė praėjo tikrai gerai, tikrai smagiai ir tikrai skaniai.

Lenkijoje, kaip mums ir įprasta, susidūrėme su tragiškais keliais, daug fūrų, maitinimusi degalinėse ir anglų kalbos nemokėjimu. Bet nieko tokio, vis svajojome apie Lenkijos pravažiavimą ir patekimą į kitą, geresnį Vakarų pasaulį :)

Taip jau išėjo, kad nieko ypatingo papasakoti apie gastronominius nuotykius Lenkijoje negalime, nebent tik tai, kad vienintelis išlikęs stiprus prisiminimas apie tą šalį yra daug buteliukų „Desperados“.

Po Lenkijos siaubų patekome į puikią ir šaunią Čekiją, kurioje nusprendėme sustoti apsidairyti. Puikiausiai tam tiko jų miestas Brno, kur nusprendėme papietauti ir paskanauti vietinio alaus. Kažkaip su alumi pasisekė prasčiausiai, nelabai žinojom, kuriuos rinktis, tai nebuvome super apkerėti, bet negalėjome ir labai skųstis.

Valgyti rinkomės vietinį maistą, kuris labai panašus visoje Vidurio Europoje – kokia nors mėsa tirštame aromatingame padaže (so to say guliašas) ir kniedlikai – toks keistas maistas arba iš tešlos, arba iš bulvių, angliškai verčiamas kaip „dumplings“. Čekai tuos kniedlikus prie visko valgo, visai jie nieko, mums gal ir nėra labai įprasta, bet puikiausiai tinka išdažyt visam mėsos padažui.

IMG_20121123_154412

Jautiena su kažkokiu padažu ir kniedlikais

IMG_20121123_174803

Buržujiškas kiaulienos patiekalas

IMG_20121123_174841

Guliašas su kniedlikais

IMG_20121123_174915

Vienos kepsnys buvo suvalgytas dar nepasiekus Austrijos. Šalia jūs matote žiauriai skanias bulves su nerealiai kvapniu česnakų padažu.

Toliau keliavome per Austriją, bet tai buvo naktis ir nėra čia ką daug pasakot, nes niekur nestojom, kadangi nusprendėm pasilikti Vieną kelionei atgal.
Mariborą pasiekėme jau visai naktį, todėl beliko tik susirasti ten jau buvusius draugus ir ragauti vietinį alų. Šiek tiek keistai išėjo tai, kad nelabai pavyko pavalgyti nacionalinio slovėnų maisto, nes vis kažkaip ne ten užsukdavom, kur reikia.

IMG_20121209_222704

Žalias alus Maribore. Kažkoks nesusipratimas

Pirmiausiai papasakosiu apie baisiausią nutikimą tame mieste. Kadangi tai yra toks nedidukas kalnų kurortas, vieną dieną nusprendėme pasikelti į kalną ir apžiūrėti miestą iš viršaus. Pirmas nepavykęs dalykas buvo tai, kad pakilus ant kalno nieko nesimatė, nes buvo milžiniškas rūkas. O antras buvo tai, kad nusprendėme ant kalno esančiame restorane papietauti „taigi faina, romantiška, puikūs vaizdai, egzotika ir t.t.“. sumokėjome už tą malonumą po 10 eurų (salotos, sriuba ir pagrindinis patiekalas). Žinokite, taip klaikiai valgėme jau seniai, pasižiūrėkite patys, kaip atrodė mūsų pietūs. O blogiausia buvo tai, kad prieš keldamiesi ant kalno mes užsukome į apačioje esantį restoranėlį, kuriame apžiūrėjome nerealiai skaniai atrodantį maistą. Sėdėjome, valgėme ir keikėmės.

IMG_20121124_163502

Gavome katilą sriubos su vermišeliais

Tai štai tokių įspūdingų sulaukėme salotų

Tai štai tokių įspūdingų sulaukėme salotų

Mūsų pagrindinis patiekalas. Nemanau, kad reikia daug komentarų

Mūsų pagrindinis patiekalas. Nemanau, kad reikia daug komentarų

Bet buvo ir geresnių patyrimų. Vieną vakarą ieškojome, kur centre galima paragauti vietinio maisto. Radome kaimiškais motyvais išdabintą restoranėlį, kuriame tikėjomės atrasti daug skanaus ir gero slovėniško maisto, o gavome… bosnių virtuvę. Kadangi neturėjome visiškai jokios nuovokos apie tai, ką reikia rinktis iš bosnių virtuvės, pasikliovėme padavėjos patarimais. Ir tikrai – gavome puikiausių visiškai tradicinių bosnių patiekalų. Viskas labai paprastai – tai panaši į pita duona, patiekiama su keptu maltos mėsos paplotėliu ar piršteliais ar dar kuo nors iš maltos mėsos. Garnyras – smulkiai pjaustyti svogūnai. Ir tiek žinių. Bet buvo nerealiai skanu. Visi prisivalgėme labai sočiai ir labai skaniai. Dar prie mėsos puikiausiai tiko pas mus jau aprašytos Shopska salotos, kilusios iš Bulgarijos, bet išplitusios Balkanuose ir Vidurio Europoje. Tai buvo puikus vakaras, mielieji. Visiems labai rekomenduoju Balkanuose išbandyti būtent šį maistą, kuris yra dar ir klaikiai pigus.

IMG_20121124_205351

Labiausiai klasikinis bosnių maistas – vadinamieji Cevapi, gaminami iš kokios nors maltos mėsos, padaromi tokie piršteliai ir sukišami į duoną, kuri mums labai panaši į pitą

IMG_20121209_222622

Šioje versijoje maltos mėsos paplotėlis yra pitos viduje

IMG_20130326_162516

Dar viena versija – mėsos paplotėlis ir duona atskirai

IMG_20130326_162628

Labai skanios Shopska salotos

Ir dar Maribore bandėme surasti vietą ankstyviems sekmadienio pietums, kas mums nelabai pavyko, nes dauguma vietų tokiu metu dar nedirba. Teko išmėginti vietinį italų restoraną.

Maisto porcijos buvo sunkiai pakeliamos, maistas buvo labai skanus, marinara padažas ant lazanijos buvo puikiausias – dar viena gera patirtis Slovėnijoje. Po tokių sočių ir skanių pietų norėjosi tik prigulti, bet mūsų laukė ilga kelionė į Austriją su sustojimu Vienoje.

IMG_20121125_194159

Lovys spagečių su gorgonzola. Čia matote porciją vienam žmogui

IMG_20121125_194225

Gal ir neišvaizdi, bet labai skani lazanija. Ir puikiausias marinara padažas

Asmeniškai aš Vienoje buvo pirmą kartą gyvenime. Ir nors iš Europos sostinių esu nemačiusi tik kelių, Viena paliko didelį ir labai gerą įspūdį. Tikras imperatorių miestas, su milžiniškais rūmais, išpuoštomis plačiomis gatvėmis ir puikiausiais parkais. Dar kaip tik papuolėme į kalėdinę mugę, smagiai išgėrėme punčo, pasėdėjome tarp vietinių, pasižiūrėjome į kalėdines madas ir pasiklausėme muzikos.

Vakarienei ieškojome kokios nors labai vietinės, labai tipinės kavinės, tačiau tikriausiai klaidžiojome ne tomis gatvėmis, nes galiausiai pasirinkome nediduką barą, kuriame gavome vietinio guliašo, kadangi Vienos šnicelių ir Vilniuje pilni kampai. Maistas nuotraukose atrodo gal ir nekaip, bet buvo labai skanu. Tuo ir baigėsi mūsų trumpa pažintis su gražiąja Viena.

IMG_20121125_194010

Guliašas beveik kaip tiršta sriuba su daug mėsos. Ir vėl kniedlikai gretimais

IMG_20121125_193919

Kitoks guliašas, su kopūstais. Tikrai neišvaizdu, bet skanu

Kelionė per Lenkiją atgal į Vilnių nebuvo niekuo ypatinga ar stebinanti – vėl „Desperados“, vėl maistas iš degalinių ir prie greitkelių esančių užkandinių. Taip ir grįžome namo, pavargę, bet laimingi, su daug įspūdžių apie žmones, vietas, maistą. Kelionė po Vidurio Europą puikiausiai pavyko!

Kelionėms nusiteikusi,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


7 − 5 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>