Kodėl mums patinka keliauti vieniems arba nuotykiai iš Barselonos

Šį kartą pradėsime ne nuo maisto aprašymų, o nuo pamąstymų apie žmogų ir jo prigimtį. Arba tiksliau – apie žmones, kurie išvis neturėtų keliauti toliau maršruto namai-darbas-sodas-artimiausias ežeras-vasara Palangoje-namai. Kam jiems keliauti, jie viską ir taip ŽINO. Jie žino, kad Panevėžyje paelją gamina skaniau, nei Barselonoje. Jie žino, kokius vaisius dėti į sangriją, nes Barselonoj baruose deda NE TOKIUS. Kalmarai yra „ne tokie“, midijos „ne tokios“, steikai „ne tokie“…

Pradėkim nuo to, kad teko kelias dienas darbo reikalais viešėti vienam iš gražiausių (subjektyvi autoriaus nuomonė, kurios nesiruošiama argumentuoti, nes tai yra meilės-nemeilės santykis, kuriam logika negalioja) Europos miestų – Barselonoje. Smagu buvo vėl atsidurti siestų krašte, kur žmonės atsipalaidavę, neskuba, daug ir skaniai valgo, juokiasi, miega, džiaugiasi gyvenimu. O tuo metu Vilniuje jau rudenėja ir visi po truputį piktėja (ruošiasi išgyventi žiemą).

Populiariosios midijos pomidorų padaže

Viskas būtų kaip ir nieko, jeigu ne tai, kad šį kartą keliauta ne vienatvėje (jaunystėje žiauriai patiko „Stepių vilkas“), o su lietuvaičių kompanija. Na ir prasidėjo: „man reikia naujų batų/sijono/kelnių/švarko/rankinės“ nesąmonės. Bandai žmogų vest į Pikaso muziejų ar Goelio parką, o jis spardosi ir vis suka į artimiausią parduotuvę. Nes naujos palaidinių mados yra daug svarbiau, nei pamatyti šio nuostabaus miesto įžymybes. Tai yra kažkas nesuvokiamo protu. Tau pasitaiko galimybė pamatyti grožį, o tu eini į H&M, nes “Lietuvoj gi jo nėra“.

Todėl ir sakau, kad jiems negalima keliaut, jie vis tiek nesupras, neįvertins, nesidomės ir nesigilins. Ir tik nervins visus aplinkui – pradedant viešbučių personalu ir baigiant pardavėjomis. Nes jie viską ir taip žino. Jie yra susireikšminę chamai, kurie mano, kad kuklumas yra nuodėmė ir būtinai nepraleis progos protingai patylėt, vietoj to eilinį kartą pademonstravę savo bendrojo išsilavinimo ir neišprusimo spragas. Nors tai tikriausiai net ne spragos, nes kaip gali būti bandoma užkamšyti tai, ko išvis nėra.

Tad keliaujant patariu labai gerai pasirinkti kompaniją, ir būtinai kvieskite tuos, kurie domisi, kurie klausinėja, kurie nori visur įlįst ir viską sužinot. Bent jau neteks laiko praleist prekybcentriuose ir paplūdimiuose.

Bet pakalbėkime apie Barseloną. Kuri ir šį kartą (buvau ten tris kartus) buvo nepakartojama. Kiek per daug turistų ir su jais tenka pasistumdyt La Rambloj, bet verta.

Rusiškos salotos. Čia yra tapas - užkandis. Užteko pilnai, nereikėjo net pagrindinių patiekalų.

O ką verta valgyti ir gerti ten? Valgyti būtina tapas – ispaniškus užkandžius, kurie yra patiekiami prieš vakarienę. Kiekvienam bare rasite gausų jų pasirinkimą – daržovės, žuvis, jūris gėrybės, Serrano kumpis, mėsa, kiaušinienė, salotos, bulvės… Karšti ir šalti. Porcijos nėra didelės, nes tai tik įžanga į pagrindinį patiekalą. Bet lietuvėms moterims patariu nepersistengt užsisakinėjant – jūs ne ispanės, tiek nesuvalgysit. Ispanai labiausiai didžiuojasi Serrano kumpiu – tikriausiai esate ir Lietuvoje matę milžiniškas vytintas kiaulės kojas – tai čia jis. Jeigu esate su draugais – pasiimkite daug įvairių tapas ir jais dalinkitės, ispanai neindividualizuoja užkandžių, o draugiškai ragauja visų.

Barselona prie jūros, tad vietiniai pagrindiniam patiekalui būtinai pasiūlys pasiimti žuvies arba jūros gėrybių, iš kurių populiariausios yra pomidoruose troškintos midijos. Ragavome – jūros gėrybių nemėgstam, bet padažas buvo nerealiai skanus. Drąsiai imkit ir mėsą, nes katalonai, vis dėlto, valgo ir nemažai jos. Įvairūs troškiniai arba ant ugnies kepta mėsa yra pats tas žuvies nemėgėjams.

Kalbant apie gėrimus, buvau labai sugėdinta vietinių pasiprašius sangrijos – sakė, kad ją geria tik turistai. Vietiniai geria vyną arba cava. Cava yra katalonietiškas putojantis vynas, kurį jie dar prieš kokius 40 metų vadino šampanu, kol tie susireikšminę prancūzai neužprotestavo dėl pavadinimo. Tada ispanai, daug nemąstę, pavadino gėrimą cava, kas reiškia „ola“, nes jose seniau būdavo vyno rūsiai. Cava reikia gert ledinę ledinę ir būtinai sausą, kad net gomurį sutrauktų. Sangriją mes, bedieviai, irgi gėrėm, nes vis tiek tai geras gėrimas atsigavimui nuo kaitros.

Beje, tą patį, ką apie sangriją, vietiniai sako ir apie paelją – kad tai belenkaip nuvalkiotas maistas tik turistams, vietiniai jos vengia. Na, cepelinus irgi ne kiekvienas lietuvis ir ne kasdien valgo…

Milžiniskas steikas. Nesuvokiamo dydžio. Tačiau mėsa nebuvo ypatinga.

Ir pabaigai, keletas vietų, kurias būtina pamatyt, jei esate Barselonoje. Visų pirma, žinoma, garsioji La Rambla – pėsčiųjų alėja, baisiai prabangi gatvė, nuolat užkišta žioplinėjančių turistų. Tai gyviausia gatvė mieste, kurią supa parduotuvės, prašmatnūs viešbučiai ir restoranai, kurių visų skelbimų lentose puikuojasi įrašai „paella and sangia – only 12 euros“. Valgyti nerekomenduojam, geriau įlįst į kurią nors atokią gatvelę Gotikiniame rajone (Barselonos senamiestis) ir ten ieškoti labai vietinių, turistų neišprievartautų restoranėlių su storais pusamžiais besišypsančiais ir kviečiančiais užsukti savininkais.

Dar toje šaunioje gatvėje yra puikiausias maisto turgus visame mieste – La Boqueria. Ten kaip muziejus – nereikia pirkt, užtenka užteit pasižiūrėt, kokius meno kūrinius iš vaisių, riešutų ir jūros gėrybių ten sudėlioja prekeiviai. O vaisiai – ten yra nesuvokiamas jų pasirinkimas, daugumos pavadinimų nežinom, bet nieko – juos reikia ragaut ragaut ragaut! Prekeiviai tam pasiruošę – pardavinėja maišytų vaisių gabalėlius dėžutėse ir spaudžia tirštas ir kvapnias sultis. Tai yra nepakartojama! Beje, taupantieji – nueikite ten į dienos pabaigą ir jums sultis ir vaisius prekeiviai dalins pusvelčiui ar išvis nemokamai.

Dar būtina pamatyt senamiestį, visas katedras, bažnyčias, siauras siauras gatveles, užklyst į visokiausius užkampius ir ten mėgautis saulę dengiančių namų skleidžiama vėsa. Išgert kavos, suvalgyt ledų. La dolce vita!

Katalonijoje gyveno meno grandai Pablo Pikaso, Salvadoras Dali, Antoni Gaudi – tad būtinai būtinai turit aplankyt jų muziejus, Gaudi projektuotus pastatus, Sagrada familia, Goelio parką, prisipirkt visokiausių suvenyrų su Dali slystančiais laikrodžiais, Pikaso paveikslų detalėmis ir būtinai būtiniausiai – bent mažiausią Gaudi driežą (įveskit google „Gaudi lizard“ ir suprasit, apie ką aš). Nueikit prie jūros, dairykitės į namų fasadus, ir, žinoma – daug daug ir skaniai valgykit.

Besimėgaujanti Viduržemio saule,
Degustatotių komanda

4 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


7 × = 35

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>