Kur pavalgyti ir pasilinksminti Lvive: trumpas restoranų gidas

Kad atrastumėte „Libraria”, britiško stiliaus jazo barą Lvive, gali tekti siauromis gatvelėmis pasivaikščioti ir gerą pusvalandį. Kitą nuostabų kokteilių rūsį „No. 44”, tikriausiai, praeisite pro šalį, o jei pasibelsite į brangiausio Ukrainos restorano „Masonas” duris, net jei ir būsite perskaitę visas detales, kaip patekti į šį restoraną, tikrai nustebsite.

Panašu, kad Lvivas išties gyvena slaptų, paslaptingų ir paslėptų restoranų bei barų bumą. Vienas pirmųjų, kalbama, buvo „Kriyivka” – istorija, pozityviu ukrainietišku užsispyrimu ir vieningos Ukrainos idėja pulsuojantis baras. Beje, „kriyivka“ ukrainietiškai reiškia slaptavietę. Pabeldus į neišvaizdžias jo duris, prasiveria langelis, o svečias bus įleistas tik jei žinos slaptažodį. Šis – nesikeičia jau daug metų: „Slava Ukraini“. Į tai jums bus atsakyta: „Herojam slava“.

Dažnas restoranas išskirtiniu interjeru didžiuojasi ne tik viduje – skulptūra prie „Hasova Lyampa“, į kurios stalčių turistai meta monetas, o vietiniai benamiai išsirenka. Gretimoje nuotraukoje – net ir McDonald’s savo meniu turi ukrainietiškų patiekalų.

Tiesa, „Kriivka” labai pilietiškai nusiteikusiame „Lvive” šiandien atrasti tikrai nesunku – iš vieno Turgaus aikštės namų tarpdurio kone visuomet nutįsusi eilė. Joje – vis dažniau šią šalį atrandantys užsienio turistai (ypač daug lietuvių ir lenkų) ir vietiniai, kuriems apsilankymas „Kriivkoje” simbolizuoja ir vieningos Ukrainos palaikymą.

Visai greta „Kriivkos” (beje, nepabijokite palandžioti siaurais praėjimais tarp namų – gali būti, kad atrasite jaukų vidinį kiemelį su galerija ar vegetarišku restoranėliu), palypėjus keletą laiptų pakopų – pateksite į laiptinę, kurioje slepiasi durys į, sakoma, brangiausią restoraną Ukrainoje – „Masoną”. Įprastos senos durys su buto numeriu. Beje, numeris, kalbama, vis pakeičiamas, kad dar labiau klaidintų žmones.

Kairėje: sustoti čia ir paragauti vyšninės – vietinė tradicija. Dešinėje: tik taip pažymėtas įėjimas į „Libraria“.

Mes išsirenkame tas, kurių numeris buvo paskutinis minimas internetuose. Ir nors buvome skaitę, kad duris atveria pagyvenęs vyriškis su chalatu bei užduoda keletą klausimų ir tik tada įleidžia vidun – nuo durų atšokam su mintimi: „Tikrai nepataikėm ir pasibeldėm pas paprastą žmogų”.

Senyvam vyriškiui su chalatu už nugaros boluoja nuskurusios užuolaidos, klijuote apdengtas stalas ant kurio – senas apmusijęs televizorius ir keli stiklainiai jau paragautų namie raugintų gėrybių, greta – sovietinio stiliaus lėkštutės su padžiūvusia dešra.

Interjerai – kone visuomet ypatingi ir kitokie. Kartais restorane gali atrasti ir meno galeriją („Gutsulsky Dvir“). Viduryje – „Atlas“ kavinė.

Bet pataikome čia. Iš karto už senojo vyriškio „koridoriaus / virtuvės” – durys į gana puošnų restoraną. Kainos čia tikrai labai labai labai didelės. Bet… ir čia yra vienas triukas – 90 proc. siekianti nuolaida. Buvimas „brangiausiu” restoranu – tiesiog sumanus reklaminis triukas. Keliose vietose mieste gana lengvai galima gauti 90 proc. nuolaidos kuponų, po kurių kainos „Masone” tampa labai įkandamomis.

Pasižvalgyti po centrinę senojo miesto aikštę sustojame prie skaičiai mėlynų durų – pro durų stiklą boluoja paprasta užkandinė. Ir tik todėl, kad vienas bičiulių susidomi pirmame aukšte pardavinėjamais užkandžiais – užėjęs į vidų jis atranda rūsyje esantį „No. 44“ barą. Draugiškas barmenas Romka su šypsena plaka kokteilius (beje, tiesiog fantastiškus) ir pasakoja Lvivo istorijas. Tik iš jo sužinome apie „Libraria“, dar vieną slaptą kokteilių barą, kuriame vakarais groja džiazą.

Prie ukrainietiškų barščių beveik visur gausite ir juodos duonos su lašinukais.

„Librarios“ tenka paieškoti tikrai ilgai… kone tris kartus apsukame kvartalą dairydamiesi į kiekvieną kiemelį. Ir tik iš „Librarios“ išėjusi ukrainiečių pora išduoda, kad baras – būtent šiame kiemelyje, įėjimą į kurį puošia paprastas grafitas ukrainietiškai: „Pamirštų senolių knygos“. Įėję į laiptinę – ir vėl sutrinkame: „Tikrai čia?“. Lipame mediniais siaurais laiptais į trečią aukštą ir spitrijame į duris – gali ar negali būti šios?

Galų gale – išsirenkame vienas, paprastas, muštas dermantinu su sagutėmis ir puoštas vainikėliu. Atidarome… taip, tikrai čia. Pasieniai nustatyti lentynomis kuriose – senos sunkios knygos. Patogūs baldai ir viename kampe stovintis fortepijonas. Barmenai ir vėl sutinka su šypsena ir dalina rekomendacijas. Užsisakome ir liekame ilgiau nei tikėjomės.

Lauko kavinės bei barai ir didžiulė šokolado bei desertų kavinė.

Galiausiai leidžiamės ieškoti restorano „Trapezna Idey“ – lengviausia jį atrasti ieškant… popierinio lėktuvėlio skulptūros. Už jos, nežymėtos durys veda į Bernardinų vienuolyno rūsius, kuriuose įsikūręs restoranas, pradžiuginsiantis kiek modernizuota senąja ukrainiečiu virtuve.

Vizito vertas ir geriausiu Lviv’o restoranu tituluojamas „Baczewski Restaurant“, įsikūręs pačiame centre, kavos atsigerkite centrinėje aikštėje esančioje „Atlas“ kavinėje, su puikiu, senove dvelkiančiu interjeru, „Gutsulsky Dvir“ pasiūlys paragauti ukrainietiškos virtuvės ir sakoma, kad šis restoranas – labiausiai autentiškas, kalbant apie senąją Ukrainos kaimo kultūrą.

„Libraria“ ir durys į ją.

Centrinėje aikštėje tiesiog būtina prie stovimų stalelių išgerti taurelę vyšnių užpiltinės (pastebėsite dešimtis besibūriuojančių žmonių – tai sena tradicija), užsukti į „Dim Legend“ ar „Hasova Lyampa“ su tikrai unikaliais interjerais ir virtuvėmis….

Trumpai tariant, keliauti į Lviv’ą tikrai verta – ir ne tik pakeisti aplinkai, bet ir dėl kulinarinių atradimų.

Lviv-Ukraine-restaurants

Deseetai… :)

Užkandžių – visada visokių. Ir, žinoma, Ukrainoje negalima neparagauti virtinių… :)

Kokteilių baras No. 44

Lviv-Ukraine-restaurants

Dar vienas Rinok aikštės restoranas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.