Meksikos saulės beieškant: Sofa de Pancho

Winter is coming – sako vieno mums visiems gerai žinomo serialo herojus ir rudenėjantis Vilnius mums nežada nieko daugiau, išskyrus netrukus ateisiančias šalnas, šlapdribas ir galiausiai sniego pusnis. Gal kam nors lietuviškos žiemos ir atrodo patrauklios, bet jau tikrai ne mums.

Besivejant vis labiau tolstančią vasarą saulės ieškoti patraukėme į Visų Šventųjų gatvėje įsikūrusį nedidelį, bet jau daugelio apšnekėtą Vilniaus restoraną „Sofa de Pancho“, įkvėptą Meksikos virtuvės.

Pastebime, kad staliuką ten bandėme gauti jau ne kartą ir faktas tas, kad jeigu skambiname tą pačią dieną ir norime staliuko vakarui, tai yra beveik taip pat kaip bandyti įsibrauti pas Prezidentę. Ši vieta yra visiškai mėgstama ir populiari ir – žmonės sako – tiekia geriausią meksikietišką maistą visame mieste ir turi didžiausią tekilos pasirinkimą.

Tad trenkėm kumščiu į stalą ir tvirtai nusprendėm, kad ir mes vieną kartą pagaliau turime ten apsilankyti ir viską patys išragauti, kad Jums, mieli skaitytojai, galėtume parodyti, papasakoti, džiaugsmu ir skausmu pasidalinti.

Pradėkim nuo to, kad vieta gana smagi – daug šurmulio, visi atsipūtę, iš pusiau atviros virtuvės sklinda visokie geri kvapai, šiek tiek bandyta atkartoti Meksikos dvasia, tad nuteikia vasariškai. Kadangi šešių žmonių kompanijai gavom keturvietį staliuką, susipakuojam glaudžiai ir pradedam vartinėt meniu. Pastarasis gana nedidukas, jo didžioji dalis užimta tekila, maisto prasme – variacijos Meksikos virtuvės klasikos tema.

Puolame užsisakinėti kokteilius, kurių dauguma kainuoja 15 lt. Pastebime, kad „Westons“ sidras čia kainuoja 13, o ne 10 lt (kaip „Gringo“ ar „Piano Man“), bet tiek jau to. Dar galite gauti kelių rūšių alaus, kuris irgi gana brangus ir dar galybę visokiausių tekilų, kurių kaina varijuoja nuo žemiškų iki kosminių. Tekilos tą vakarą negėrėme, nes kitą dieną reikėjo į darbą.

Kaip tikra išbadėjusi minia, prie kokteilių ir kitų gėrimų pasiprašėme Nachos su sūriu ir guakamole padažu – kainavo 19 lt ir tvirtai teigiam, kad nieko ypatingo – sūriu užkepti nachios su priedais, o guakamolė labai švelni, beveik beskonė. Nereikia net sakyti, kad su nachios ilgai netrukom, ir toliau laukėm sriubos, sincronizados, fajitas ir meksikietiško burgerio varianto.

IMG_20131008_200808

Kokteiliai ir nachos. Pirmame plane – gvakamolė. Kainavo lt.

Sriubos buvo visas bliūdas, vaizdas buvo kiek neįprastas lietuviškai akiai, tačiau verta pastebėti, kad ji buvo tikrai skani – kukurūzų ir vištienos. Bet neatsikratom minties, kad, mokėdami už ją 17 lt, jautėmės truputį apiplėšti.

IMG_20131012_123418

Sriuba su kukurūzais ir vištiena. Tikrai daug ir tikrai skani. Kainavo 17 lt.

Sincronizados, iš užkandžių meniu dalies, kainavo 17 lt ir buvo skanios, bet nenunešė stogo, o gal tie mūsų lūkesčiai buvo kažkokie itin užkelti.

Sincronizados su vištiena už 17 lt. Labiau priminė užkandį, nei normalų pilnavertį patiekalą.

Sincronizados su vištiena už 17 lt. Labiau priminė užkandį, nei normalų pilnavertį patiekalą.

Kitas meksikietiškas patiekalas buvo kiek įspūdingesnis – Fajitas su vištiena. Vištiena šiaip tai buvo labai aštri (ir niekas mūsų iš anksto neperspėjo, tad galiausiai liejom ašaras ir raudonavom), bet skani ir smagiai patiekta. Fajitos lapus reikėjo išsivyniot ir apsitarnaut save pačiam. Malonumas kainavo 29 lt ir vėlgi – jausmas apie kainos santykį su laime baigus valgyti – kažkur nesueina reikalai.

Fajitas su aštria vištiena. Ten tolumoje suvynioti blynčikai, į kuriuos dedate tai, kas patiekta, vyniojate ir valgote. 29 lt.

Fajitas su aštria vištiena. Ten tolumoje suvynioti blynčikai, į kuriuos dedate tai, kas patiekta, vyniojate ir valgote. 29 lt.

Galiausiai – jie turi netgi burgerį su meksikietišku nuokrypiu – guakamole ir raudona salsa. Mėsos jame buvo apgailėtinai mažai, skonis buvo neįspūdingas ir nelabai matėme, už ką teko sumokėti 26 lt.

    Burgeris su čipsais vietoj bulvių, salotomis ir žalia salsa šalimais. Kaina - 26 lt.

Burgeris su čipsais vietoj bulvių, salotomis ir žalia salsa šalimais. Kaina – 26 lt.

Nepaisant vidutiniško maisto ir tikrai aukštų kainų – mums pati vieta, elgesys su klientais ir pastangos gaminti kitokį maistą ir taip pritraukti vartotojus visai patiko. Galimybės sugrįžti neatmetam, nežinia ar labai greit, gal reikės imt tiesiog tekilą.

MENIU: Meksikos dvasia
KOKYBĖ: aukšta.
KAINOS: Aukštokos.
ALKOHOLIS: Yra visko, bet didžiausias pasirinkimas tekilų.
APTARNAVIMAS: puikus.
VIETA: Visų Šventųjų g. 5, Vilnius
INTERNETE: Čia.
SUBALANSUOTA: meksikietiško ir aštraus maisto gerbėjams.

Tekilos neragavusi,
Degustatorių komanda

3 Comments

  1. Visada smagu skaityti apie šią vietą. Vien dėl to jaukaus šurmulio ir atsipalaidavusios dvasios sutinku mokėti daugiau nei šiaip galėtum tikėtis Vilniuje už panašų maistą.

    Pastaba autoriams – jūs čia gavote prašmatnesnį Westons variantą nei kad pilsto minėti barai. „Wyld wood“ yra ne pats pigiausias sidras (parduotuvėje ~8 Lt už 0,5 butelį), gaminamas iš ekologiškai augintų obuolių, tad natūraliai jo kaina yra didesnė už pilstomą masinės gamybos sidrą.

  2. Kitąkart nueikit bent dėl tekilos – pasiūla tikrai nemenka, visokiem skoniam, o darbuotojai, kiek pasitaikė, puikiai tą reikalą išmano ir pasimetusiems pataria, rekomenduoja. Tekila, kurios Sofa de Pancho teko ragauti, slydo švelniai it aksomas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.