(NE)prancūziška dvasia Vilniaus Senamiestyje

[Degustatorė Džo]

Kai kuriems Degustatoriams šis komandos pasibuvimas restorane „aux Champs Elysées” (beveik Pylimo g.  ir Trakų g. kampas) buvo ne kas kita, o tikra kulinarinė ir potyrių kelionė. Ir ne todėl, kad niekada nebuvo Prancūzijoje ar nemėgsta pasigardžiuoti įdomesniais patiekalais, bet todėl, kad atvirai ir garsiai jūros gėrybes vadina „jūros blogybėmis“, o svogūnus – prieskoniu, bet tikrai ne daržove. Štai kodėl ir midijos, ir sraigės, ir prancūziška svogūnų sriuba – buvo ragaujamos pirmą kartą. Pirmuoju kąsniu – nugalint save ir bandant įsiteigti, kad kartą gyvenime reikia išbandyti ir tai.

Taigi, po pirmų paragavimų ir sprendimo „Oho, tai galima valgyti!”, sekė klausimai labiau patyrusiems Degustatoriams: „O čia taip ir turi būti?“. Bendras verdiktas sudėjus pirmakarčių ir daugiakarčių potyrius – ganėtinai įvairus. Svogūnų sriuba (10 Lt) – tikrai puiki ir skani, su plutele ant viršaus.

Svogūnų sruba buvo visai neblogai, su skrebučiais ir daug sūrio

Midijos Mariner, vis dėlto, pasižymėjo ne itin išraiškingu baltuoju padažu, o ir bulvytės greta – kiek kietokos ir tikrai šildytos mikrobangėje. Iš principo – būtų lyg ir ganėtinai neblogai, bet kiekis (labai mažai) neatitiko 30 Lt kainos, taigi, bent jau norėjosi įspūdingesnio skonio.

Sraigės – 12 Lt (trys vnt.) – dar vienas įdomesnis vakaro patiekalas. Dėl jo įvertinimo Degustatoriai gali ir susimušti. Viena sakė – „normaliai“, kita sakė – „bet tai visai skanu“, o trečia – vos ne vos nurijo nekramčiusi… :) Šiaip ar taip, jei dar niekuomet neteko ragauti šios „gėrybės“, rekomenduojame paragauti kaip užkandį. Kaina nėra didelė, o potyris įdomus.

Beje, ką dar rekomenduojame, tai Creme Catalan. Tradicinis katalonų desertas. Skonis – tobulas, o kaina – tik 6.50 Lt.

Nuotrauka prasta, bet čia matote Creme Catalan

Beje, restorano aplinka – itin specifiška. Netgi – gerokai kičinė. Ant langų – iš popieriaus karpytos gėlės, paparčiai, mirksinčios lemputės ir pan. Kita vertus, nors tai toli gražu neprimena prancūziškų kavinių bei restoranų, kuriuose teko lankytis arba kurios žvelgia iš garsiausių nuotraukų apie Paryžių, bet, galbūt, dar nereikėtų smerkti, jog tai ne prancūziška. Internete Degustatoriai prisiskaitė nemažai komentarų apie šio restorano interjerą ir… kas juokingiausia – jį peikia lietuviai, o prancūzai – gina!

Vieno, beje, komentaras gana logiškas (kalba netaisyta):
 „Esu prancūzas ir buvau šiame restorane ant mano paskutinio vizito į Vilnių. Ką, jūs, prancūzų atmosferos specialistas? Ar lankėtės visoje Prancūzijoje? visuose regionuose?Prancūzijos žavesio yra jos įvairovė. Radau šį restoraną šilta atmosfera, būdinga pietų Prancūzijoje, kaip ir Provanso netoli Marselio, arba Aude. Per savo ankstesnio vizito į restoraną, klientas komentavo maista. Jam įdomu: “Ar tikrai prancūzų?”. „Jūs žinote, Prancūzija”, aš paklausiau. Jo atsakymas: “Taip, aš buvau Paris, Strasbūre”. Ir tai buvo viskas, ką jis žinojo apie Prancūziją!!! tai nieko! Aš valgė šiame restorane! galiu patvirtinti, kad maistas yra skanus, originalus ir prancūzų .. atmosfera yra įdomus ir kaip mūsų restoranai pietuose! Man patiko šiame restorane, nes jis kvepia saulė vidurdienį! Sutinku, kad mes turime pagerinti vynų sąrašą, tačiau yra tam tikrų pasirinkimo ir gerų vyno!”.

Beje, už ką tikrai skiriame minusą – už peleninės nebuvimą lauke. Na taip, rūkyti nesveika, bet tokių žmonių, vis dėlto, yra. Išėjęs parūkyti iš restorano privalai jaustis lyg koks nusikaltėlis, vidury baltos dienos metantis nuorūką ant žemės. Negerai, labai negerai…

[Degustatorė Mrs.Lovett]

Interjeras tikrai nebuvo daug žadantis, bet raminau save mintimi apie aiškią virtuvės orientaciją į konkrečią šalį. Turėjau vilties, kad virtuvės darbuotojai puikiai išmano prancūzų patiekalus ir todėl nusprendžiau nespręsti apie restoraną iš jo išvaizdos, o geriau palaukti vaizdo ant stalo.

Pradžiai, vis dėlto, pasirinkau saugų variantą ir pasiėmiau vištienos salotų (18 LT). Tokį tikrai beveik kiekvienos maitinimo įstaigos meniu esantį patiekalą sugadinti reikia sugebėt. Iš šį kartą viskas buvo tikrai neblogai. Nebuvo super nerealiai nuostabu, bet buvo gerai. Dviejų rūšių padažai – majonezinis ir aliejaus/žolelių davė skonių įvairovę lėkštėje ir derėjo su daržovėm ir vištiena.

Vištienos salotos buvo skanios

Na o dabar, ponios ir ponai, daug liūdnesnis pasakojimas, nes neišlaikiau ir pasiėmiau prancūzų virtuvės pažibą – burgundišką jautieną (28 LT). Jeigu kažkam kyla klausimas, o kas čia gi per stebuklas – kviečiu pasižiūrėti mano labai mėgiamą video su nerealiai juokinga moterimi Julia Child (http://www.youtube.com/watch?v=PrnXvE9Fqdo). Pasižiūrėję, kiek laiko trunka ir kiek meilės ir atsidavimo reikalauja šis troškinys, suprasite, kodėl taip labai bijojau jį užsisakyti. Mano manymu, esminis šio patiekalo unikalumas, sukuriantis išskirtinį jo skonį yra laikas, skiriamas mėsai troškinti. Jautiena, kaip žinome visi, yra mėsa kiek įnoringa ir labai lengvai gali tapti neįkandamu luitu, tinkamu tik langams daužyt, tad ją reikia ilgai ir lėtai troškinti, kad ji taptų minkšta ir tiesiog pati skirtųsi į dalis. Tai ta jautiena buvo tikrai labai blogai. Padažas kaip ir teisingas, visi ingredientai sudėti, bet klasikinio recepto eigos tai jau tikrai nesilaikyta. O tai buvo galima suprasti iš užsilikusio pakankamai gerai jaučiamo burgundiško (tikrai labai tikiuosi, kad buvo piltas būtent šis) vyno skonio. Nes suprantat, yra taip – to vyno turi likti tik užuomina, ataskonis, kuris labai pakeičia troškinio skonį, tad vynas turi išgaruot ilgai troškinant, o čia nebuvo taip, kaip turėjo. Ir būtent dėl to aš esu pikta ant to restorano ir tikrai neisiu ten daugiau niekada.

Atrodo gal ir gerai, bet galite verkti drauge su manimi dėl neįkandamos jautienos

Žinoma, nesigilinant ir nesitikint kažko konkretaus, tai būtų kaip ir nieko troškinys, bet aš turėjau aiškų tikslą ir didelius lūkesčius, tai taip ir sėdėjau galiausiai verkdama. Beje, ieškodama jų kainų, užsukau į Facebook profilį. Tai pasakysiu paprastai – geriau jau būčiau neužsukus, nes nuotraukos yra kažkas baisaus. Baisiausia yra tai, kad jie jas dar ir vagia iš interneto. Negi taip sunku pagaminus patiekalą, jį nufotografuot??? Tik nerėkit, kad mūsų fotkės prastos kokybės, žinom pačios, bet mes neturim fotoaparatų ir fotkinam telefonais, bet bent jau fotkinam, o ne dedam bet ką iš internetų. Ir dar vienas įdomus dalykas – jie turi dienos pietus (sriuba – 5, antras – 10), tai jūs galit ir svogūnų sriubos, ir midijų, ir burgundiškos jautienos ten gaut už dienos pietų kainą. Šakės, aš apakus. Įdomu, ar identiškus receptus daro ir ar vienodo dydžio porcijos. Nes jei viskas vienoda, ta tada ten tikrai neverta eit vakare, o ramiai už 15 litukų prisikirst ala prancūziško maisto.

[Degustatorė Remy]

Taigi, atsiribojus nuo tos amžinos diskusijos, koks interjeras (nes, iš tikrųjų, kol nekrenta šiukšlės ant galvos, o į tualetą nereikia įtipenti su botais –  viskas yra normoj) – buvo kur atsisėsti ir maistą pasidėti. Aptarnavusi mergaitė mus aptarnavo maloniai, šypsojosi ir atsakė į kelis kvailokus klausimus be paniekos ir įprasto Vilniaus (Lietuvos?) aptarnavimo kultūrai būdingo ironizavimo. Ir jie turi WiFI, nemokamą bevielį visiems beviltiškiems ašTelefonų maigytojams, norintiems ką nors parsisiųsti, pagooglinti ar netgi kokį vieną kitą emailą parašyti. Kadangi rašom ne apie šiuos asocialus, išvada –  mano vertinimų skalėje viskas OK.

Apie maistą nuomonė, vienok, ne tokia paprasta. Pasirinkimas – trinta artišokų sriuba (10 Lt), salotos su feta sūriu (16 Lt) ir obuolių pyragas (8 Lt). Taigi beveik kiekvieną kartą ragaujant šią sriubą man norisi pasakyti virėjui: Kokio velnio tu šitą nesąmonę pilstai? Artišokai, kaip ir burgundiška jautiena, jeigu ne daugiau, reikalas itin subtilus ir sudėtingas. Lietuvoj artišokų sriuba, duok dieve, galinos blankos kubeliuose arba tirpioje sriuboje būna. Gaunasi toks neaiškus mišinys tarp senų artišokų (kas reiškia –  plaušai) ir užplikytos sriubos mišinio – all in all beskonė žalsva masė. Tiesos dėlei reikia paminėti, kad mano išlavinto skonio kolegėms sriuba buvo normali (rimtai???). Dar turėjom tokį užkandį – prancūziškas batonas su pelėsiniu sūriu ir graikiniais riešutais (10 Lt) – šitą absoliučiai užskaitau. Nėra pompastikos, o užkandai prie vyno taurės ar alaus – super.

Užkandis su pelėsiniu sūriu

Salotos su feta sūriu kiekio prasme ne lobiai, bet kaip ir didžiąją dalį žalių salotų galima sugadinti tik nekokybiškais produktais, o daugiau nelabai ir ko tikėtis iš jų reikėtų. Viskas padoriai – salotų daug, alyvuogių daugiau nei 2, mėlynojo svogūno yra, gal net per daug, fetos neperdėta, bet ir nepagailėta, žolių padažiukas ramiai viską sujungia.

Geriausias reikalas iš tiesų buvo obuolių pyragas, t.y. Tarte Tatin. Karamelizuoti obuoliai ant nestoro sluoksnio tešlos, skęstantys savo sultyse (nes pyragas yra apverstas). Nežinantiems ar nesupratusiems, kas čia per reikalas – google arba wikipedia.

Obuolių pyragas buvo geras

Bendras įvertinimas
Draugai, gyvenimas yra per trumpas, kad mėgautumėmės vidutiniškomis vietomis. Tad kavos su obuolių pyragu greičiausiai sugrįžtume, dėl visko kito –  tikriausiai ne.

Prancūziškų skonių priragavusi,
Degustatorių komanda

7 Comments

  1. Foto tai prastos kokybės, dėl to labiausiai kaltos mes pačios, nes telefonais fotografuojame :(
    O dėl Charlie ar kitų tinklų tai joooo, baisu ten, labai labai baisu…

  2. Galiu pasakyti tik viena dalyka – gavome Prancūzų restorane salotas išsinešimui, o atidarius radome didžiulį gyvą kirminą. Negana to, kad nebuvo gražinti pinigai ar pateiktaskitas pasiulymas – buvome apkaltinti, kad kirmėlę įdėjome patys ! Gruožio mėnesi…. Ir kaip ten bebutu gerai ar blogai, baro vadovės super žemas ermocinis intelektas, neišprusimas ir nemokėjimas bendrauti su klientais gana svarus rodiklis, kad ten daugiau niekada kojos nekeletume. Ta pati , savaime suprantama, rekomenduojame draugams ir pazistamiems.

  3. Oho! Na, šiaip ar taip – galite pasiguosti bent tuo, kad salotos buvo tikrai netūralios, jei net kirminai jas valgo. Aišku, čia juokas pro ašaras…

  4. i am french and i was in this restaurant ! are you sure you were really at this place ? I live in vilnius and i cam sometimes in this restaurant… and really i liked foods and personal.
    Food was french from south. Typical ! Personal was really very friendly.
    I have read about this stupid affair in salad. I think this person who write is a lier because hygiene and veterinary was at this place and said „all is fine at this place and this animal could not be in this salad because don’t like it and died directly“. I was on this day in restaurant and owner was present. he told me this history. This person wanted compensation! and created this history. If i was the owner i complained against this person by law and procedure.
    you can go there and improve! Critic is easy but art difficult

  5. By living in a free country we have a pleasure to say whatever we want. And you are free to have and express your own opinion. Food is not about true or false. Food is about taste and personal feeling, this is why opinions are diffrent. Have a nice day.

  6. Juokingi jūs man, degustatoriai…verkt dėl ne taip paruošto maisto? LABAI BIJOT užsisakyt? Toks jausmas, kad į karo lauką einat. Pagirti, supeikti – normalu, tačiau taip maistą sureikšmint…juokinga..labai. Didžiausios bėdos pasauly – ne tokios salotos :DD baisu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.