„Neringa“: puiki vieta vyresnės kartos giminaičių gimtadieniams

„Neringos“ restoranas – kadaise miesto „grietinėlės“ ir inteligentijos susitikimų vieta, suburdavusi geriausius miesto muzikantus, iki šiol yra mėgstama vyresnės kartos vilniečių. Jie, prisėdę ant lygiai tokių pačių kaip ir prieš trisdešimtmetį foteliukų, dalinasi prisiminimais apie vakarus praleistus „Neringoje“, kuriuose ir diskusijos apie Lietuvos nepriklausomybę, ir priešingos lyties kadrinimo momentai.

Būtent todėl į šią kultinę vietą visuomet veduosi tėvus bei vyresnės kartos giminaičius per jų gimtadienius, vardadienius ar dar kokias ypatingesnes šventes.

„Neringos“ restoranas nuo tų laikų kai minėtieji giminaičiai buvo gerokai jaunesni – beveik nepasikeitęs. Kodėl? Nes kone 55 metų sulaukusio restorano interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą ir todėl jo keisti – paprasčiausiai negalima. Tiesa, pačioje nepriklausomos Lietuvos aušroje buvo sumanymų restoraną privatizuoti ir jo vietoje įrengti parduotuves, tačiau broliai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, kurie ir projektavo „Neringą“, pasiekė, kad restorano interjeras būtų įtrauktas į minėtą sąrašą.

4586

Beje, nors pačiai nuokuomet neteko matyti, bet žmonės kalba, kad „Neringoje“ nepavyktų pakeisti net ir mažiausios smulkmenos ir dėl dar vienos priežasties. Sako, pats restorano architektas vis dar ten pietauja kone kiekvieną dieną.

„Neringos“ valgiaraštis – ne ką mažiau kultinis nei pati aplinka. Kai kuriems patiekalams jame – daugiau nei 30 metų. Žinoma, restoranas šiek tiek prisitaikė prie naujųjų laikų ir meniu galite rasti „naujamadiškų“ užkandžių, sriubų, salotų ar karštųjų patiekalų (pvz., salotas su vištiena, sulietuvintas ala graikiškas, karpačio, trintas sriubas ir pan.). Tiesa, jei nors kiek paisote Degustatorių nuomonės, siūlome jų neragauti. Ir visai ne todėl, kad jie būtų prasti. Vadovaujantis šventu įsitikinimu, kad užsukus į piceriją cepelinų užsisakinėti neverta (nes egzistuoja nemaža galimybė nusivilti) ir atvirkščiai – lietuviškame „kaime“ neprašyti picos, taip ir „Neringoje“ reikėtų ragauti senųjų patiekalų.

O jų įvairovė gana plati. Žinoma, kone garsiausias, ir tikrai vienas geriausių Vilniuje (šiaip ar taip daug kur šis patiekalas iš meniu jau dingo arba buvo gerokai perkurtas), „Neringos“ Kijevo kotletas. Su lygiai tiek sviestuko kiek reikia, pakankamai traškia plutele ir visai neblogu garnyru. Seniai ragavom, bet įspūdį visuomet kėlė baravykų sriuba. Bet šiaip ar taip – valgykit Kijevą.

Beje, kalbant apie kainas, kadangi Degustatorius skaito ir nemažai studentų, kurie negali švaistytis restoranuose – tai puiki vieta net jiems. Žinoma, už eilinį kabaką šiek tiek brangiau, bet jei norite pasijusti esą tirkame restorane su baltomis staltiesėmis, ganėtinai neblogu aptarnavimu ir pan. – „Neringa“ tam tinka. Kijevas kainuoja 22 Lt, močiučių mėgstamas sultinys su pyragėliu – 6,50 Lt. Beje, rasit ir alaus, kurios kaina nuo 7 Lt. O desertui mes imam plaktą „Neringos“ greitinėlę už 7 Lt.

Šiaip ar taip – labai rekomenduojame. Ypač tiems, kurie niekuomet ten nebuvo. Ypač tinka probėgšmais skaitant kurią nors iš lietuvių autorių knygų apie paskuriniuosius sovietmečio metus.

Degustatorė Džo

MENIU: old school’inis
KOKYBĖ: good
KAINOS: remiantis logika, kad nuo Kijevo jausitės sotūs – tai pavalgyti tikrai sočiai galima už 22 Lt. Iš esmės – subalansuota vidurinei klasei, bet puikiai tinka ir pasitaupiusiam bei progą mininčiam studentui.
ALKOHOLIS: Tradiciškai.
APTARNAVIMAS: Pasitaiko visko, bet, palyginus, OK.
VIETA: Gedimino pr., Vilnius.
INTERNETE: www.restoranasneringa.lt
SUBALANSUOTA: pagyvenusių giminaičių gimtadienius švenčiantiems, nostalgijos kamuojamiems, istorines vietas mėgstantiems ir t.t.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.