„O tai ką jūs čia žiemą veikiat ir kur einat?“ – vasaros pradžioje klausėm vietinių nidiškių, vakarojančių vėjo perpučiamame „Kaštone“. „Rūsiuose sėdim“, – atsakydami juokėsi jie. „Negi tikrai čia nėra kur nueiti ir niekas neveikia? O ką, jei sugalvoji trumpam savaitgaliui atvažiuoti…“ – stebėjomės, galvodami apie tai, kad virtuvėje praleisti pusdienio – nesinorėtų. „Nu kaip… Į „Kuršį“ gali, „Pas Joną“ žuvies gali nueit, rečiau žinoma, ir dar ant kalno „Don Vito“ veikia“, – susimąstę skaičiavo jie.

Taigi, jei vis dėlto sugalvosite užsukti į Nidą šaltuoju metų periodu (sako, kad be proto gražiai atrodo nuo didelio vėjo ir didelio šalčio susiformavusios ledo „skulptūros“ ant medžių, suoliukų ir žmogaus rankų darbo skulptūrų) – trumpa apžvalga apei tas kelias vietas, į kurias, vis dėlto, galite nueiti.

Juodkrantėje, beje, mūsų žiniomis, šiek tiek veikia „Pamario takas“ ir viešbučio „Ažuolynas“ baras, bet apie juos – kitą kartą.

Žuvis „Pas Joną“

Kur geriausia žuvis Neringoje – gandų ir diskusijų kyla milijonai. Kone kiekvienas šioje peninsuloje buvęs bent kelis kartus – turi savo variantą. Mes dažniausiai vis dėlto einame „Pas Joną“. Taip, ne visa žuvis ten buna „sugauta tikrai tikrai šį rytą“, „tikrai ne importinė pas mus“ ir „oi, pas mus tik šviežia – šaldytos nebūna“, bet mums patinka tai, kad jie bent jau tavęs neapgaudinėja.

Vasarą pirkdami žuvį detaliai išsiklausinėjome Jono sūnaus (taip, tai šeimos verslas), kuri šviežia, kuri pagauta mariose ar jūroje, kuri šaldyta. Juk tiesa ta, kad žuvis irgi turi savo sezoniškumą, o šaldyta – nebūtinai pati blogiausia.

Taigi, vien už nuoširdumą ir atvirumą – Jono šeimos žuvis mes mėgstame ir visuomet pas juos užsukame. Vasarą žuvies rūkymas vyksta gerokai dažniau, bet ir žiemos mėnesiais, nusitaikius, galima gauti kątik ištrauktos iš greta esančios rūkyklos.

„Kuršis“

O štai „Kuršis“, tikriausiai, yra kone seniausias restoranas Nidoje. Vieta, kuri puikiai tinka ir šermenims, ir gimtadieniams, ir vestuvėms. Tiesa, mes šį restoraną reitinguotume į „prabangesnių valgyklų“ kategoriją.

Maistas labai naminis, tiesa, ir nelabai brangus. Dienos pietų kaina kone tokia kaip Vilniuje. Daug aliejaus ir naminiai riebesni patiekalai. Kita vertus, kai į užantį kesinasi įsibrauti šaltas vėjas – geras „riebaliukas“ visai tinka.

Išbandėme milžiniškas porcijas balandėlių, kepsnių ir užkandžių. Jei mėgstate pavalgyti daug – jums ten tikrai patiks. Jei mėgstate subtilesnę ir high-end virtuvę – tikriausiai, ne. Mes nusprendėme, kad jei ir eitume dar į „Kuršį“, tai tik reikalo prispausti, kai tikrai norisi valgyti, bet daugiau nėra kur…

„Don Vito“

Kaip tik rašydami šį tekstą pasitikrinome jų Facebook puslapyje – tikrai veikia ir žiemą, o šiuo metu ieško padavėjų šaltajam sezonui. Bent jau vasaros meniu atrodė puikiai. Žarijos, kepsniai, subtilesnė virtuvė, „šiuolaikiškesni“ patiekalai, lyginant su „Kuršiu“. Tiesa, ir kainos kiek didesnės.

Tiesa, mums labiau patinka ir aplinka ten, o ir vieta puiki, jei planuojate slankioti populiariu maršrutu „marios – jūra“. Ant kalno, nuo marių pusės praėjus naująją bažnyčią.

* * *
Tiesa, prisimininėme ten esant dar ir „Čili“, kuris nežinia ar atveria duris žiemos metu (o bet tačiau – kas gali norėti eiti į „Čili“?), bet puikiai tinka ramiai popiečio kavai net ir rudenį. Kava ne pati geriausia, bet susisupus į pledą žvalgytis į uoste stovinčius laivus – visai nebloga mintis.

Beje, jei žinote, kas dar veikia Nidoje žiemą – būtinai parašykite komentaruose. Galgi mus tą vakarą „Kaštone“ vietiniai apgavo ir yra daugiau vietų, kurios net ir žiemą neužveria savo durų.

Vis dar atostogų nuotaikomis,
Degustatorių komanda