Palanga vasarą – viskas gal ne taip blogai, bet mums nepavyko

Taip taip, mes jau šimtą kartų girdėjom apie tai, kad Palangoje be Basankės yra ir daugiau vietų, kurios yra tikrai normalios, be kroksų, sandalų su kojinėmis, nupieštų antakių ir amžinai girtų provincijos marozų. Mes netgi kelias tokias vietas savo akimis matėme, tačiau papietauti, kaip suplanavus, mums nebuvo lemta.

O planavome mes eiti į A‘petit, kuris visų išgirtas ir apkalbėtas, kaip ten viskas faina ir gerai. Tai taip, dar daugiau visiems kalbėkit, kaip ten faina ir gerai, ir kitais metais eilės bus ne pusantros valandos, o kokių trijų. Nuėjom, pasižiūrėjom į kokius 20 prieš mus laukiančių žmonių, ir nusprendėm eit ieškot laimės kitur.

Na ir fail‘as tai buvo siaubingas. Neaišku, kokio velnio pakuždėti, bet mes nuklydome į netoli bažnyčios vieno pastato antram aukšte esančius kiniečius. Nes lyg ir sugalvojom, kad faina, kad seniai valgėm ir kad bus čia gerai.

Buvo labai blogai. Ir net ne maistas. Nes maisto mes nematėm akyse. Buvom kokie trys staliukai svečių ir kokių penkiasdešimt, tai nepasakytum, kad labai nespėja, pluša, skuba virtuvės šefas ir neapsidirba vargšelis, nes šimtą vištienų kaip vyšnių reikia sumaliavot. Bet ne, čia ne tas atvejis. Čia buvo toks jausmas, kad šefas tą dieną išvis nebuvo pasirodęs darbe.

Likimo ironija, bet pralaukėme maždaug pusantros valandos nuolat keikdamiesi ir gaudydami mus ignoruojančią padavėją kol nusprendėme, kad to jau gana, kad esam alkani ir pikti, ir kad laimės ieškot eisim kitur. Barmenas ir padavėja net neatsiprašė, tik supratingai palingavo galva, kai pranešėm, kad atšauktų maistą. Matyt, tas maistas niekada ir nebuvo užsakytas, kad taip jau lengvai mus paleido.

Nu ir tada pasukom bet kur, nes akyse stovėjo maistas ir mus vedė ne racionalūs sprendimai, o inercija.

Ir nusėdom mes tokioj vietoj, kurią galima drąsiai vadinti Palangos Širdelė (originalas yra Druskininkuose). Tai yra kavinė Rūta, kuri tikrai dar mena sovietinius laikus, o meniu nelabai nuo to laiko ir atsinaujino. Gal tik servetėlių į trikampiukus nebekarpo.

Užsisakėm visokių sriubų ir kepsnių, kad tik nebūtų mažai, neduok dieve. Nu ir ką. Nu ir nenustebino, t.y. nebuvo šlykštu, buvo kaip pas mamą/močiutę ar giminaičius per gimtadienius – kepsniai, karbonadai, bulvės ir neišmanios salotos su privalomom agurkų riekelėmis ir pomidorų skiltelėmis. Ir žinoma, tokia klasikų klasika kaip kopūstų ir burokėlių salotos beigi žirneliai. Nereikia čia raukytis, dauguma iš mūsų ant tokio maisto užaugom.

untitledsd

Čia yra jų firminis kepsnys. Iki pilnos laimės trūko tik apelsino griežinėlio papuošimui ir būtų tiksli 1994 metų kavinės meniu kopija

untitledgdd

Puikioji klasika – vištiena, užkepta sūriu ir ananasais

untitledff

Rūtos kavinės meniu. Viskas kaip priklauso

untitleddddh

Čia žuvies kepsneliai su padažu

untitledddd

Dar viena klasika – kiaulienos karbonadas, užkeptas grybais ir sūriu

Tai išvada gali būti ta, kad Rūta yra OK, jeigu norit tokio tipo maisto, į kiniečius jokiu būdu neikit, o A‘pepit arba rezervuokit stalą, arba ateikit turėdami kantrybės. Žinoma, visada galima eiti valgyt šašlus ar karką į Basankę ir dainuoti kartu su Vitalija Katunskyte.

Košmarą išgyvenusi,
Degustatorių komanda

 

One Comment

  1. Basanaviciaus gatveje isikurusios kavines „Armeniski saslykai“ savininkas, Palangos viesbuciu ir restoranu asociacijos prezidentas Darius Miklovas DELFI taip pat sake, kad si vasara panasi i pries tai buvusias. Kadangi turiu 12 metu darbo patirties J. Basanaviciaus gatveje, manes ne trupucio nestebina blogas oras, gali lyti ar snigti, as vis tiek zinau, kad vasara bus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


3 + = 9

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>