Pas Erlicką: gyvojo klasiko pėdsakų beieškant

Erlicko vardu pavadinta kavinė Vilniuje veikia jau labai daug metų. Nuo tada, kai Erlicko dar buvo pilna visur, visiems jis patiko, visi jį citavo, visi juokėsi, jis eidavo į televizorius duoti interviu, o kompiuteriai ir internetas dar nebuvo taip plačiai paplitę, kaip šiandien (2014 metais).

Mes ten irgi lankėmės jau ne vieną kartą. Strategiškai vieta tokia dviprasmiška – toks savotiškas užkampis, surandamas tik tada, jeigu sugalvojate nueiti iki Bernardinų sodo (aka Sereikiškių parko). Kita vertus, visiems, bevaikštantiems po tą sodą, ši kavinė yra pirmoji stotelė pailsėti, sušilti ar užkąsti.

Meniu knyga labiau primena nedidelį meno kūrinį, nes ten ir piešinukų yra, ir labai mandrai pavadintų patiekalų ir jų šmaikščių aprašymų. Mes tikrai nežinom, bet gali būti, kad tuos aprašymus sugalvojo būtent p.Erlickas. Skirkite kelias minutes ir perskaitykite viską.

Patiekalai yra nedaug kuo pasikeitę nuo to laiko, kai kavinė išvydo dienos šviesą, todėl pasirinkimas labiau būdingas 90-ųjų Lietuvai, nei mūsų kosmopolitiškiems laikams.

Sriubos, užkandos, silkės, salotos, vištos, kiaulės, jaučiai, žuvys… Visko pilna, plius dar visi tradiciniai lietuviški – bulviniai blynai, kugeliai, kepta duona. Gausu, galima nusilaužti galvą bandant sugalvoti, ko gi žmogus šiandien pageidauja.

Mes apsiribojome gana kukliais pietumis. Viena iš komandos narių visada žaidžia saugiai, kai nėra iki galo tikra maisto kokybe restorane, ir renkasi vištienos salotas. Tai šį kartą nebuvo visiškai nieko gero. Neimkite šio patiekalo ten.

IMG_20131218_202500

Salotos su vištiena buvo visiškai neypatingos, vištiena beskonė.

Degustatorių komandoje yra ir bulvinių blynų mėgėjų. Taigi imam blyną su kumpiu (labai panašu į kokį Panevėžio filė). Čia porcija tikrai milžiniška, negalima sakyti, kad maistas nevalgomas ar neskanus, bet be jokios išmonės ir visiškai nuobodus. Bet bent jau siekiant prisiryti, tikrai nenuvils.

Didelis bulvinis blynas su šonine

Didelis bulvinis blynas su šonine

Trečioji komandos narė pamišusi dėl koldūnų. Sunku patikėti, tiesa? Toks paprastas patiekalas, bet tiek daug galima su juo nuveikti. Visada ieškoti dar geresnės tešlos kombinacijos ar prieskonių ir kitų sudėtinių dalių įdarui.

Koldūnai buvo nieko gero.

Koldūnai buvo nieko gero.

Šiame restorane koldūnai irgi šiek tiek nuviliantys. O mes juk žinome, ką sakome, nes visi komandos nariai Pas Erlicką ragavo savo vadinamuosius „signature dishes“ – taip paprastai vadinami virtuvės šefų geriausi ir įsimintiniausi patiekalai, šiuo atveju – Degustatotių komandos mėgstamiausi ir dažniausiai ragaujami. Erlickas pasirodė blankus, maistas ten nelabai koks, tikrai nesukelia jokio susidomėjimo ir noro ateiti dar kartą.

Nebent žvarbų rudens vakarą užsukti grįžtant iš Bernardinų sodo atsigerti arbatos ir suvalgyti kokį desertą. Daugiau nebandykite.

Atvaizd0181

Atvaizd0183

Atvaizd0184

Atvaizd0185

Atvaizd0186

Atvaizd0189

Erlicko namus lankiusi,
Degustatorių komanda

MENIU: Įvairūs patiekalai, kaip ir visose beveidėse Vilniaus kavinėse.
KOKYBĖ: Labai pusėtina.
KAINOS: Nėra labai aukštos, bet savo svorio kategorijoje gal kiek per didelės.
ALKOHOLIS:  Standartas – alus, keli buteliai prasto vyno ir stiprieji.
APTARNAVIMAS: Neišsiskiriantis.
VIETA: Maironio 1, Vilnius
INTERNETE: Čia.
SUBALANSUOTA: Šalia esančios laikraščio redakcijos darbuotojų dienos pietums.

2 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.