„Sardo“ – šiek tiek Sardinijos Vilniaus centre (su tobulais desertais)

„Sardo“ – vienas iš tų nedidelių šeimyninių restoranėlių, įsikūrusių ganėtinai judrioje Vilniaus gatvėje, pro kurį prabėga į susitikimus, o savaitgalio vakarais – į garsųjį Vilniaus „Bermudų trikampį“ skubantys žmonės. Mes, tiesą pasakius, taip pat ganėtinai ilgai net nepastebėjome, jog seniau toje vietoje buvusį japonišką (?) restoraną pakeitė itališka virtuvė.

Brusketos

Brusketos

Kaip jau supratote, „Sardo“ – apie Italiją. Kaip pasakoja prie staliuko priėjęs restorano įkūrėjas Aleksandras, tiek pavadinimą, tiek ir ne vieną meniu patiekalą įkvėpė viena iš saulėtosios valstybės salų, Sardinija. Beje, įdomu ir tai, kad meniu – lietuvių ir italų kalbomis. Naudos, galbūt, ir nelabai daug, bet tikrai žavu perskaityti kai kuriuos tikruosius patiekalų pavadinimus. Sutikite, gnocchi di ricotta skamba kur kas geriau nei varškės virtinukai. Beje, restorano naudai, tikimės, jog jie turi ir itališką / anglišką meniu variantą, jei netyčia užklystų atvykėliai iš kitų valstybių.

sardo (2)

Tradicinė brusketa

Jei esate iš tų, kuriems Italija būtinai siejasi su picomis ir „makaronais“, tai pirmųjų čia nerasite. Vienok, Sardinijoje jei ir galite paragauti picų, bet tai niekada nebuvo šios salos tradicinis patiekalas. Tačiau „makaronų“, kaip stereotipiškai ir apibendrintai dažnai juos vadina lietuviai, pasirinkimas nemažas. Pasta meniu dalyje rasite, berods, aštuonis pavadinimus. Nuo jau minėtų varškės virtinukų su šalavijų sviestu arba grietine bei tokios klasikos kaip spaghetti al pomodoro, iki spagečių, pagardintų cukinija ir mėtomis arba tigrinėmis krevetėmis ir bottarga. Beje, žmonės kalba, kad spegečių patiekalai čia tikrai geri. Kainos varijuoja tarp 4 – 5.50 eurų.

sardo (4)

„Side’as“ prie pagrindinių patiekalų

Beje, kad jau užsiminėme apie bottargą – šį ingredientą galima vadinti „Sardo“ speciality. Kilęs jis, žinoma, iš Sardinijos ir laikomas vienu iš unikalių šios šalies skonių. Tai – sūdyti, presuoti ir saulėje džiovinti tuno arba pilkosios kuojos ikrai. Kaip sako internetai, bottarga naudojama kaip topping išbaigti patiekalui. Dažnai patiekiama ant užkandžių, o vienas populiariausių panaudojimo būdų – su spagečiais.

Bottarga - sardinietiškas ingredientas

Bottarga – sardinietiškas ingredientas

Žodžiu, specifinis reikalas. Nebūtinai gali patikti iš pirmo karto. Mes – ne išimtis. Dalis degustatorių bėrė kone ant visų patiekalų, o kitiems – patiko ne itin. Puikus „Sardo“ sumanymas – bottargą dėti vos ant keleto patiekalų, tačiau siūlyti kaip priedą. Čia tiems, kurie mėgsta būti šokiruoti.

Bet grįžkime prie mūsų išragautų patiekalų. Nors, šiaip jau, reikėtų pradėti nuo pagrindinių patiekalų, tačiau šį kartą norisi – nuo desertų. Bet tai KOKIO gerumo!

sardo (8)

Obuolinis pyragas

Obuolinis pyragas, pavyzdžiui, buvo unikalus tuo, jog tai – trupininis pyragas, patiekiamas su grietinėle ir vaniliniais ledais. Visas derinys, neįtikėtina, bet tiesiog tirpsta burnoje. Kitas puikus desertas – brownie al cioccolato. Kai gauni nediduką pyragėlį su dar keletu indelių greta, pripildytų vanilinių ledų ir aviečių – „Amaretto“ likerio padažo, lyg ir nieko ypatinga nesitiki. Bet pats brownie – puikus. Šaukšteliu praskėlus paviršių (tikrai taip, buvo galima kone praskelti), pasirodo minkštutėlis, karštas vidus. Pabūsim pompastiški, bet greta stovintys indeliai su jau minėtais priedais – sukuria tikrą skonių simfoniją.

sardo (9)

Brownie al cioccolato

sardo (11)

„Praskeltas“ brownie

Trečiasis ragautas desertas dėl savo kiek išskirtinio skonio ne itin patiko daliai Degustatorių, tačiau kiti – tik dar labiau džiūgavo. Tatai buvo panna cotta allo zafferano – panakota su šafranu, pagardinta migdolais, medaus ir apelsinų padažu. Taip, jei nemėgstate rizikuoti beigi eksperimentuoti, gal ir nevertėtų rinktis šio, bet šiaip jau – tikrai geras ir įdomus desertas. Beje, kainos varijuoja nuo 2 iki beveik 4 eurų.

Panna cotta allo zafferano

Panna cotta allo zafferano

Bet grįžkime prie to, nuo ko reikėjo pradėti – pagrindiniai patiekalai arba piatti principali (kad jau pradėjom itališkai). Tądien ragavome jautienos nugarinės kepsnį, vištienos filė ir lašišos filė. Visi trys patiekalai gerai paruošti, su priderintais padažais ir lengvai pagrilintomis daržovėmis. Šiek tiek išraiškingesnis galėjo būti lašišos kepsnys, bet ant stalo stovėjusi bottarga to išraiškingumo kiek pridėjo. Taip pat reikia paminėti, kad jautiena buvo kiek perkepta, norėjosi žalesnės ir sultingesnės mėsos. Greta užsisakėme ir ryžių bei papildomų salotų, bet, tiesa ta, jog to net nelabai reikėjo.

sardo (5)

Lašišos kepsnys

Beje, visas maistas – laaabai gražus. Negali neigti, jog grožio ir kontrasto prideda ryškiai žalias žolelių padažas. Gal tik kiek keista, kad jo dedama… visur. Ant užkandžių, pagrindinių patiekalų ir salotų. Pats padažas – ne itin išraiškingo skonio, todėl skirtingų patiekalų ir skonių nesuniveliuoja, bet vis tiek atrodo keistokai. Iš to, ką ragavome, supratome, kad padažus paruošti „Sardo“ šefai gali, todėl galbūt reikėtų išbandyti ir kažką kita.

sardo (6)

Vištienos kepsnys

Šioks toks minusas ir už tai, kad neturėjo nemažos dalies patiekalų arba kelių pagrindinių ingredientų, dėl kurių ir negalėjo jų paruošti. Meniu nėra pats plačiausias, suprantame, kad nuolat turėti visus šviežius ingredientus mažam restoranui gali būti problema, bet tai reikėtų bandyti kažkaip spręsti. Kita vertus, patiekalų nebuvimas tampa savotiška nauja Vilniaus restoranų mada. Ir tikrai ne pačia geriausia. Lankytojai jau įpratę iš padavėjų nuolat girdėti: „Ne, šiandien šio neturime“ arba „Tuoj paklausiu virtuvėj ar turim šiandien“ (citatos ne iš „Sardo“).

Jautienos nugarinės kepsnys

Jautienos nugarinės kepsnys

Apibendrinant, „Sardo“ – nedidelis, ganėtinai neblogas ir vertas apsilankymo. Kiek jaučiasi, jog tai – pirmasis jo įkūrėjų projektas, tačiau, nepaisant to, bandymas ganėtinai neblogas. Belieka palinkėti sėkmės ir lankytojų, kurie suteiktų „Sardo“ šiek tiek daugiau natūralaus šurmulio. Kai kitą kartą bėgsite Vilniaus gatve ir svarstysite kur pavalgyti – nepraleiskite pro akis šio gatvės pradžioje įsikūrusio restoranėlio. Jis – tai keletas šviečiančių langų verslo centro pastate.

MENIU: Italija ir Sardinija
KOKYBĖ: gerai
KAINA: užkandžiai 2 – 3 eurai, pasta apie 4 eurus, pagrindiniai patiekalai 7 – 10 eurų
ALKOHOLIS: vynas, alus
APTARNAVIMAS: kažkur tarp profesionalų ir naujokų (kuriems vertėtų daugiau išsiklausinėti virtuvės šefus)
VIETA: Vilniaus g. 19, Vilnius
INTERNETE: www.sardo.lt 
SUBALANSUOTA: ramiam vakarui su pora ar keletu artimų draugų

4 Comments

  1. Siandien per pietus isbandem sia nauja vieta. Dienos pietus sadare raugintu kopustu sriuba ir gnocchiai. Raugintu kopustu sriuba, na tikrai kvepia tikra ‘italiska virtuve’… Njokiai buvo kazkokie purus bulviu koshes kvadrateliai, daugiau trintys bendro su musu mociuciu gaminamais (tiesa nelabai vykusiais ir gerokai patizusiais) bulviu kukulaiciais nei su italiskais njokiais. Greiciausiai buvo neseniai isimti is shaldiklio, nes drauge viduje rado ledo gabalu. Pozityvo delei galima pridurti, kad aptarnavimas buvo be priekaistu ir uz nelabai vykusi maista mums dar ir nuolaida pritraike. Bet grizti nerizikuosim.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.