„Senatorių kolonos“ – 20 metų atgal

Ir vėl buvo vėlyvas sekmadienio rytas, nes mes negalim kaip žmonės – mes savaitgaliais keliamės po pietų, nes mėgstame mažus gyvenimo malonumus. Taigi, paprastai sekmadieniais valgome labai nesveikai – vieną kartą per dieną prisikemšame pilvus ir tada jau ramiai laukiame naujos savaitės pradžios.

Tą kartą norėjosi išbandyti kažką naujo, nueiti, kur dar niekad nebuvome, o kadangi turėjome šaunią kompaniją, patraukėme Vilniaus Senamiesčio gatvėmis link pačios jo širdies – Katedros aikštės.

Kažkas buvo girdėjęs, kad „Senatorių kolonose“ duoda daug pavalgyt, tad galiausiai susirinkome ten – visai šalia Signatarų namų, pačioje Tilto g. pradžioje. Šalia yra meksikietiško maisto restoranas, kuriame jau buvom ir mums jis nepaliko itin fantastiško įspūdžio.

Praeinant painiomis salėmis, vienoje iš jų radome pietaujantį šiuometinį kultūros ministrą, ir tai priėmėme kaip gerą ženklą (jis valgė restorano firminį kepsnį).

O dabar apie tai, ką ten radome. Žinokite, jausmas toks, lyg grįžus kokius 20 metų atgal, į pačią Nepriklausomybės pradžią – interjeras viduje primena tų laikų gero restorano išvaizdą. Kadangi oras buvo geras, neužsibuvome vidaus salėse ir susėdome lauke.

Meniu yra didelis ir platus. Ir tradicinis tokiai vietai – salotos, mišrainės, kelios sriubos, šalti užkandžiai, paįvairinti krevetėmis, blynų blynelių pasirinkimas, antrieji vištienos, kiaulienos, jautienos, žuvies patiekalai. Vegetarai irgi turi visokių įdomių pasirinkimų, kaip kad žiediniai kopūstai, kepti alaus tešloje. Ir žinoma – kokie 10 desertų su tradiciniais ledais su belen kuo tik įmanoma sugalvoti, tortais, pyragais ir t.t.

Kadangi ragavome nemažai patiekalų, tai apie tai kalbėsime blokais.

Salotų net nefotografavome, nes nelabai buvo ką. Jos visos yra nepadoriai pigios, tačiau ir gausite ne didelį dubenį įvairių rūšių salotų lapų su įdomiu puikiai derančiu padažu, o tas pačias Pekino arba Iceberg salotas, tradicinius pomidorus/agurkus/papriką ir majonezo padažus. Buvo ragauta salotų su vištiena, tai jos tokios ne kokios buvo, vištiena labai sausa. Nerekomenduojam.

Su sriubomis irgi situacija sudėtinga. Šaltibarščiai nėra labai blogi, bet jų rekomenduotume eiti ragauti į kitą vietą. Šiupininė sriuba buvo neverta 6 už ją sumokėtų litų. Tad sriubas irgi galite ramiai praleisti.

Šaltibarščiai nebuvo geriausi kada nors garauti

Šiupininė buvo skani, bet neverta 6 lt

Šaltų užkandžių dar nebandėme, tai aprašysime kitą kartą ten apsilankę.

Na, ir prieiname svarbiausią dalį – kepsnius. Ir čia pakvimpa ta anksčiau minėta ankstyvąja Nepriklausomybe, su kuria man asocijuojasi patiekalai ir jų dekoravimas. Visų pirma – Kijevo kotletas. Pasakykite jūs man, ar įsivaizduojate provincijos restoraną be šio virtuvės pasididžiavimo? Aš tai sunkiai. Bet viskas gerai, mes juos mėgstam. Čia jis nebuvo kažkuo ypatingas, bet ir neprastas. Ir tas dekoras – na kaip gi įsivaizduojamas lėkštės patiekimas be apelsino griežinėlio? Ir tos kelios salotų rūšys, tarp kurių būtinai išvysite burokėlius, kopūstus, agurkų griežinėlius. O dar vadinamasis rausvas padažas iš majonezo ir ketčupo… Et, primena vaikystę ir kasmetines atostogas Nidoje.

Kijevas su šauniuoju apelsinu dekoro tikslais

Vištienos kepsnys su rožiniu padažu. Gresia apsivalgymu

Kiaulienos karbonadas su sūriu.

Žuvis buvo nebloga. Padažas skanus. Tik nekaip atrodo lėkštėje ir per sūru

Taigi kepsnius galite patys apžiūrėti ir rekomenduojame išbandyti. Lygiai taip pat, kaip ir troškinius. Su tuo aštriu jautienos troškiniu tai kaip ir visada – nieko panašaus į aštrumą nėra. Užduoda tradicinį retorinį klausimą – na kam? Kam reikia pavadinime rašyti, kad aštrus, jeigu taip nėra? Nesuvokiamas dalykas…

Prie aštraus troškinio patiekiama dar ir bulvyčių. Tik kad neaštru…

Jautienos troškinys su pievagrybiais gal kiek riebokas, bet labai tinka sunkiems savaitgalių rytams (dienoms)

Visokių kitokių patiekalų, kaip ir desertų, dar nespėjome paragauti. Bet iš pažiūrėjimo lyg ir neturėtų būti pavojinga užsisakinėt. Na ir kainos – ką jūs, juokinga yra už tokias sumas sostinės centre pietaut…

Išvada – jei norit prisiminti tuos praėjusius metus, eikite ten ir ragaukite. Skonių paletė jūsų nenustebins, bet tai yra gera vieta nemėgstantiems eksperimentuoti.

MENIU: tradicinis lietuviškas. Rasite visiškai visokių patiekalų pasirinkimą.
KOKYBĖ: kaip kas. Mėsa buvo gera, šviežia. Daržovės nesuvytusios. Žuvis tikrai atšildyta.
KAINOS: pigu. Tikrai labai pigu.
ALKOHOLIS: tradiciškai – keli alaus pasirinkimai, stiprieji gėrimai, vynai visiškai neišraiškingi.
APTARNAVIMAS: kaip kada. Galime tik tiek pasakyti, kad naujokų tinkamai neparuošia.
VIETA: Tilto g. 2A, Vilnius
INTERNETE: puslapis.
SUBALANSUOTA: tradicionalistams, nemėgstantiems rizikuoti.

Vaikystę prisiminusi,
Degustatorių komanda

2 Comments

  1. nelabai supratau, ar tai juokas, ar gramatinė klaida. Visvien šyptelėti privertė ties alkoholio pasirinkimu kavinėje frazė „… vyrai visiškai neišraiškingi“ .

    ačiū už apžvalgą, reiks nueit pamėgint.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.