„Senoji trobelė“: gera vieta, kai užsinori tikro lietuviško maisto

„Senoji trobelė“ yra viena iš tų neįtikėtinų vietų, kurios Vilniuje egzistuoja galbūt ir ne vieną dešimtmetį, bet apie jas – niekas nieko nežino. Įsikūrusi sename mediniame name, ant ribos, kur senasis Naujamiestis virsta sovietiniu Naujamiesčiu, mums „Senoji trobelė“ visada primindavo tiesiog alubarį, į kurį renkasi depresijos kamuojami vietiniai vyrai pakelti ne vienam ir ne dviem bokalams stipriausio alaus.

senoji trobele (4)

Didelė dienos pietų porcija – kepsnys vyno padaže

Stereotipai veikia, o senas medinis namas, nuo gatvės ir žmonių akių atitvertas įėjimas, ne pati didžiausia iškaba, o svarbiausia – VIETA, būtent ir nupiešė tokį „Senosios trobelės“ vaizdą. Kažkaip lengviau ten įsivaizduoti apmusijusį alubarį, nei lietuviškų patiekalų restoraną (taip, būtent – restoraną), kuriam gerų žodžių „Trip Advisor“ negaili visų kraštų užsieniečiai.

senoji trobele (1)

O čia to paties – maža porcija

Atsidūrėme „Senojoje trobelėje“ netikėtai ir, tiesą pasakius, labiau tikėdamiesi pasijuokti, nei patirti kažką gero ir malonaus. „Ai nu, einam į tą geltoną namą, bus juokinga! Gi taip seniai kokioj nors visiškoj „skylėj“ buvom,“ – sakėm sau, rinkdamiesi vietą dienos pietums. Ir, kadangi mūsų įprastinė pietavimo vieta buvo perpildyta, o staliuko laukti nesinorėjo – „Senoji trobelė“ pasirodė tiek-to-tiks variantas.

Ir ką jūs sau manot. Dienos pietus penkiems asmenims atnešė trys padavėjai, kad visi gautume patiekalus tuo pačiu metu, aptarnavimas gerokai praspjovė dirbu-čili-picoj-man-mažai-moka-dėjau lygį, o svarbiausia – buvo tikrai skanu. Tą kartą ragavome sultingą ir minkštutėlį jautienos pjausnį raudonojo vyno padaže beigi dienos sriubą. Nuostaba viršijo visus lūkesčius! Buvo tikrai labai labai gerai.

senoji trobele_ (1)

Cepelinai, tiesa, geresni „Šnekutyje“ (tam, kur prie „Kiaušinio“)

Tiesa, po keleto apsilankymų supratome, kad dienos pietūs ne visuomet būna tokie įspūdingi, o cepelinus, vis dėlto, kiek geriau gamina „Šnekutis“ (atkreipti dėmesį, ne bet kuris „Šnekutis“, o tas, kur prie „kiaušinio“), o Kijevo kotletų, vis dėlto, reikėtų eiti ragauti į „Neringą“, tačiau visa kita – genėtinai puiku.

Vienaip ar kitaip – tai puiki vieta pasiilgusiems lietuviško maisto ar privalantiems juo pamaitinti iš užsienio atvykusius draugus. Iki šiol didžiausia bėda buvo ta, kad, nepaisant visko, galiausiai juos tekdavo vesti į chain restoranus, turinčius didžiausią tradicinio maisto koncentraciją.

senoji trobele (3)

Didelė porcija sriubos iš dienos pietų. Bent jau ši – buvo labai gera.

Beje, „Senoji trobelė“ – vienas iš tų restoranų, kurių interjeras pergrūstas nacionaliniais simboliais, ližėmis, pintais krepšiais ir visais kitais kaimiško gyvenimo elementais. Gal visko kiek ir daugoka, bet prie cepelinų ar vėdarų – tinka. Aptarnavimas tikrai malonus, o padavėjų rūbai, bent jau, nors ir turintys tautinių elementų, bet yra dailūs.

Tiesa, užsieniečiams ši vieta gerai ir dėl dar vieno dalyko. Nors meniu – be patiekalų nuotraukų, tačiau „Senojoje trobelėje“ jie turi albumą su patiekalų nuotraukomis. Viena vertus – gali atrodyti juokingai, bet pabandykit išaiškinti užsienio svečiui, kaip atrodo kastinys. Nors meniu anglų kalba yra, bet ne visi užsieniečiai taip puikiai moka šią kalbą, kad galėtų suprasti kas ir kaip.

senoji trobele_ (2)

Kijevo kotletas

Jei mėgstate, būtinai paragaukite juodos duonos giros, kurią gamina vietoje. Nors gėrimas gana specifinis ir ne visų mėgstamas, bet, vienok, tikrai savas. Pirmieji giros receptai užfiksuoti dar XVI a. Lietuvos kunigaikščių, didikų ir bajorų knygose. Dar „Senojoje trobelėje“ atrasi mažųjų bravorų alaus, midaus, 75 laipsnių stiprumo „Žalgirio“…

Tarp lietuviškų patiekalų ne tik tokie visiems įprasti, kaip cepelinai, bet ir, pavyzdžui, ėriuko kulnas, kiaulienos šonkauliai at sprandinė vyno padaže. Tiesa, pagrindinių patiekalų kainos kiek aukštesnės, bet, kaip sakoma, už kokybę reikia mokėti. Būtinai paragaukite ir vietoje kepamos grūdų duonos.

senoji trobele_ (3)

Puikutėlis vištienos kepsnys iš dienos pietų meniu su labai geru padažu

Jei reikėtų apibūdinti restorano atmosferą, tikriausiai, geriausiai tinka palyginimas su senu senu serialu „Giminės“. Bent jau mums taip pasirodė. „Senoji trobelė“ yra šeimos restoranas ir ten verdantis gyvenimas, kažkodėl, labai jau panašus į garsiojo serialo atmosferą. Bet čia gal tik mums – jūs išbandykit patys.

Paskutinis, paminėjimo vertas momentas – lauko terasa. Nors restoranas greta gana judrios Naugarduko gatvės, tačiau – gerokai nuo jos pridengtoje terasoje galima ir užsimiršti apie miesto šurmulį. Beje, kai bandėme ten užsukti kažkurį vasaros vakarą – visi staliukai jau buvo rezervuoti. Tai, jei ką, turėkit minty.

MENIU: lietuviški tradiciniai patiekalai
KOKYBĖ: gera
KAINA: kiek brangiau nei įprastuose lietuviškuose restoranuose, prasideda nuo 5 eurų (už paprasčiausius)
ALKOHOLIS: mažųjų bravorų alus ir stiprieji lietuviški gėrimai, midus
APTARNAVIMAS: malonus ir draugiškas, padavėjai geba paaiškinti apie ką yra kuris patiekalas
VIETA: Naugarduko g. 36, Vilnius
INTERNETE: www.senojitrobele.lt ir www.facebook.com/SenojiTrobele
SUBALANSUOTA: 1) kai pasiilgstate lietuviško maisto; 2) jei galvojate, kad lietuviškas maistas yra tik cepelinai; 3) jei reikia paragauti tradicinio maisto nusivesti užsieniečius.

5 Comments

  1. Tikrai labai gera vieta. Labai skanus naminis maistelis, ir su svečiais negėda ateiti. Labai faini padavėjai puikiai kalba angliškai. Buvau vakare, tai buvo pilna zmonių ir visi kiek pastebėjom buvo labai patenkinti. Tikrai autentiškas restoranas

  2. Dažnai lankomės šiame restorane, maistas tikrai puikus! Mums čia cepelinai patys skaniausi visame mieste! Aptarnauja labai maloniai ir mandagiai. Visada čia smagu užsukti!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.