„Shanti“ – rytų ir vakarų ramybė?

Taip taip, mes puikiai žinom, kad „Shanti“ šiuo metu yra viena iš visų stilingų ir svarbių asmenų mekų mūsų mažam Vilniuje.

Taip, mes puikiai žinom, kad yra restoranų tokiu pačiu pavadinimu (kitais žodžiais tariant, maža grupė) Maskvoje, Kijeve ir Goa.

Ir taip, žinom, kad tai bene labiausiai vykęs bandymas įpūsti gyvybės Tailando, Indijos ir Vietnamo virtuvei be popso (t.y. be keptų morkų ir agurkų kubelių) ant Lietuvos.

Apie viską po truputį. „Shanti“ įsikūręs Pylimo g. 22, kur šalia esti „CanCan pizza“.  Jokios rėkiančios iškabos, keli staliukai lauke. Nežinau, ar didelis kaifas sėdėti vienoje iš judresnių sankryžų senamiestyje, bet ne dienos karštyje ir ne piko metu – kodėl gi ne.

Turiu pastebėti, jog interjeras išlaikytas, kaip liaudyje sakoma. Rytų kultūros akcentų yra, tačiau nepersūdyta, spalvos jaukios. Ačiū dievui, nėra rytietiško kičo, tos keistos vaitojančios muzikos, kai išėjus norisi arba žudytis arba trankyti galvą į sieną, kad ūžesys dingtų. Žodžiu, viskas skoninga ir apgalvota, galima minkštai įsitaisyti ant kėdžių ir sofų.

Pirmas keistas daiktas yra meniu: toks nesusegtos knygutės tipo. Man visiškas nesusipratimas – vienoje pusėje prasideda gėrimai, tada pagrindiniai patiekalai, tada vėl gėrimai, tada užkandžiai. Žodžiu, bešiugždendama tais lapais buvau visai pasimetusi. Teisingumo dėlei reikia paminėti, kad „Shati“ yra gerai tuo, kad maisto meniu nėra didelis – tuo man visada restoranai patiko, nes turiu tokį įsitikinimą, kad viso pasaulio patenkinti nereikia, tad ir apsunkinti klientų renkantis iš 200 galimybių neverta. Be to tikiu, kad kiekvienas sveiko proto ir ego šefas ar savininkas turi sugebėti atsijoti geriausius patiekalus nuo šiaip sau.

Dienos pietų mylėtojams yra gerų žinių: kiekviena savaitės diena turi nustatytą meniu iš sriubos, salotų bei karšto patiekalo, skirtingos variacijos kainuoja nuo 15 iki 19 litukų. Tą dieną iš pasiūlymo ragavom tuno salotas ir keptą upėtakį (nuotraukos apačioje).

Valgytojas Nr.1: buvo Tom Yam sriuba, kainuoja 17 litukų. Jūros gėrybių nepagailėta (juodosios midijos, karališkos krevetės) man panašu į Miso sriubos konsistenciją tik su priedais ir be tofu. Sriubytę užskaitom. Tada atėjo laikas Nem Ran. Jau įsivaizduoju, kaip visi klausia WTF (nes mes irgi savęs to klausėm)? O tai brangieji, yra versija „spring rolls“. Restoranas siūlo 3 rūšių – su daržovėmis, krevetėmis ir kalmarais, bei antiena ir daržovėmis. Kadangi su antiena nebuvo, tai apsimetėm, kad skonių suderinamumui geriau krevetės (svečiai atėję po mūsų jau ir su krevetėm negavo, ts ts kaip negerai, kai svečiai negauna, ko pageidauja). Anyways, patiekalas – 17 litų.

Vaizdas gal ir neperduoda, bet sriuba buvo tikrai gera

Šitas patiekalas primena Spring rolls. Skonis labai neblogas

Valgytojas Nr.2:  užkandžiui Nem Kon’ai (dar kartelį WTF?)  su krevetėmis – 15 litų. Ingredientai pavieniui aiškūs, bet kaip jie atrodo ant lėkštės, vienas dievas težinojo. Entuziastingai nusprendžiau pabandyti. Turiu pastebėti, jog tai vienas iš tų keistai įdomių dalykų, kur nelabai supranti, kodėl tai valgai (nes dalinai jautiesi triušiu, dalinai intelektualiu gurmanu, galinčiu visa tai įvertinti). Grynai iš techninės pusės – valgyti juos nėra patogu, nes rankomis nepaimsi, o pjaustyti vienas nesusipratimas gaunasi. Įveikusi šią įdomybę, gavau Tuno salotas, iš dienos pietų meniu. Čia buvo VAU. Lėkštės dydžio ir maisto santykį matote, bet brangieji žmonės, aš jums sakau, šviežias žalias tunas+imbierinis ledas+šviežios nesuvytusios daržovės su aštresniu užpilu – yra “good shit”. Sėdėjau ir jaučiausi maloniai nustebinta produktų kokybės.

Išvaizda primena lietuviškus balandėlius. Nepatogu valgyt, bet šiaip skanu

Taip taip, tuno salotų tikrai neįtikėtinai mažai, bet jos buvo absoliučiai nuostabios

Valgytojas Nr. 3: dienos pietų upėtakis. Reikia pastebėti, jog šis valgytojas išskirtinai žuvies mėgėjas (reiškia, nepaisant, kokiu formatu, gali valgyti žuvį 5 kartus per dieną). Tiesą sakant, upėtakis buvo kaip eilinis upėtakis, per sausas, neaiškiam, šiek tiek nykokam padaže. Taigi, susižavėjimo absoliučiai nekėlė. Nu tough luck, kaip sakoma, gal tiesiog tą dieną jiems upėtakiai nesigamino.

Upėtakis nebuvo įspūdingas, bet tikrai negalima skųstis, kad buvo blogas

Tiesa, pamiršau paminėti, jog gėrėm puikius vaisių kokteilius, su imbieru, mėtomis, kiviais. Puikiai paįvairina ir papildo maistą.

Maitinkitės sveikai ir alų keiskite štai į tokias sultis

Apibendrinant, „Shanti“ yra graži ir gera vieta, kur myli maistą. Ten eina žmonės, kurie domisi, nori patirti, paragauti ir sužinoti, paprasčiausiai skaniai ir maloniai pavalgyti. Bent kartą užeiti yra bene privaloma.

MENIU: Tailando, Indijos ir Vietnamo virtuvė: modernus požiūris į Rytų virtuvę.
KOKYBĖ: Super, viskas buvo šviežia ir skanu.
KAINOS: Maisto kainos svyruoja nuo 12 iki 38 litų už patiekalą. Taigi Vilniaus mastais – kainos (šiek tiek aukštesnės, nei) vidutinės.
ALKOHOLIS: Jis yra, tačiau rekomenduoju pakeisti jį vaisiniais kokteiliais.
APTARNAVIMAS: Prie durų pasitinka, į vietą palydi, maloniai aptarnauja.
VIETA: Pylimo g. 22, Vilnius
INTERNETE:Facebook.
SUBALANSUOTA: mėgstantiems Rytų virtuvę, ieškantiems ramaus kampo verslo ar pasimatymo pietums/vakarienei, norintiems patirti įdomių maisto dalykų.

Rytų vėją jaučianti,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.