Vieną kartą Maltoje – kaip papuotavom už juokingus pinigus

Na gerai, sutinkam, tai tikrai nebuvo kažkokia labai prabangi šventė, bet mes jums dabar papasakosim situaciją, kurioje tikrai ne vienas iš jūsų norėtų atsidurti.

Būna kartais gyvenime tokių nutikimų, kai labai daug negalvodamas paimti ir nuskrendi į Maltą. Šiaip tai labai geras pasirinkimas spalio mėn., nes pas mus jau liūdna, o pas juos vis dar pats tas – temperatūra apie 25-30 laipsnių šilumos ir galima sau nardyti nuo uolų į jūrą arba kepti prie baseino.

Malta, tiems kurie dar ten nebuvo, yra vienas didelis kaimas, kuris niekada nesibaigia, tai kreivų keliukų jungiami keli didesni miestai, o visas pajūris nusėtas viešbučiais. Giliau saloje turistai sutinkami rečiau, o gyvenimas jau labiau panašus į tai, kaip gyvena eilinis vietinis žmogelis.

Mes kaip tik kelias dienas ir buvome apsistoję vienam kaimukyje ne per toliausiai nuo Naxxar ir San Julien. Sekmadienį sugalvojome eiti vėlyvų pusryčių ir, pradžiai, nieko daug nesitikėdami, nusprendėm nueit apsižvalgyt po savo kaimą, gal rasime kur nors tokiu metu veikiančią kavinę.

Kaimelis buvo išmiręs ir netrukus supratome, kad moterys bažnyčioje, o vyrai tuo metu keliuose veikiančiuose vietiniuose baruose, išsimėčiusiuose aplink centrinę miestelio aikštę. Kiek pasižvalgę išsirinkome gausiausiai nusėstą ir garsiausiai rėkaujantį barą, nusprendę, kad jeigu visi vietiniai čia nuo ryto jau susėdę, tai vieta turėtų būti sąžininga ir gaminti vietinį maistą.

Iš išorės bariukas atrodo štai taip

Iš išorės bariukas atrodo štai taip

Suradome staliuką ir pradėjome žvalgytis, ką gi ragauja aplinkiniai klientai. Ant jų stalų buvo daugybė alaus bokalų ir įvairaus dydžio lėkštučių su skirtingu turiniu, tad nusprendėme, kad maistą jie tikrai gamina ir pusryčių gausime.

Nusiuntėme drąsiausią keliautoją išsiaiškinti reikalų prie baro, po kiek laiko jis sugrįžo ir paaiškino, kas gi čia vyksta: pasirodo, kad sekmadieniais baras maisto negamina ir jokio meniu neturi, o deal‘as toks – tu perki bokalą alaus ir virtuvė tau šalia to alaus patiekia visokių užkandžių. Kadangi daugiau nelabai buvo iš ko rinktis, nusprendėme, kad kartais galima sau leisti pradėti gerti alų 10 val. ryto.

Buvome trise, pasiėmėm po butelį alaus, barmenas paaiškino, kad sumokėsim po visko.

Na ir prasidėjo – pirmiausia į stalą buvo patiekta duona su pomidorų ir aliejaus užtepu, o to sekė makaronai su faršu, alyvuogės, pupos, vietinė dešra, krekeriai su maltomis pupelėmis, keptos dešrelės, jautienos troškinys, bulvių kroketai, dar makaronų, dar duonos, vištienos gabaliukai, bulvytės ir t.t. Buvome jau gerokai pasisotinę, tačiau patiekalai nenustojo keliauti į stalą.

untitledhgo

Pirmas užėjimas – duona su pomidorais, dar šiek tiek šviežių daržovių, bulvytės, makaronai su mėsa, alyvuogės, pupos ir vietinė dešra

img_20161016_114739

Vištienos kroketai

img_20161016_113556

Dešrelė

img_20161016_111856

Pupelių užtepėlė ir krekeriai

img_20161016_112138

Bulvių kroketai

 

Pagalvojom, kad gyvenimas pavyko ir pasiėmėm dar po vieną alaus. Tada bičiulis apsižiūrėjo, kad vyrai prie gretimo staliuko valgo sraiges ir, žinoma, būtinai užsimanė ir jų. Tad šalia viso ko mūsų stalą pasiekė ir tų gyvių dubenėlis.

Vietinės mažosios sraigės

Vietinės mažosios sraigės

Prisivalgėm tikrai daugiau, nei normalu žmogui sekmadienį ryte, bet nusprendėm, kad ne kasdien nutinka tokie dalykai gyvenime. Į pusryčių pabaigą pradėjome galvoti, kiek gi gali mums kainuoti visas tas maistas plius 6 alaus. Nusiuntėm vieną mūsiškių susimokėt. Grįžo visa išsišiepus – už mus visus tris ji sumokėjo nepilnus EUR 9. Kada jūs paskutinį kartą išgėrėt du alaus ir skaniai prisivalgėt už EUR 3 žmogui?

Taip barelis atrodo iš vidaus

Taip barelis atrodo iš vidaus

Žinoma, yra šioje istorijoje ir niuansų. Pavyzdžiui tai, kad kai kuris maistas nebuvo šviežias, tikėtina, kad jie vietiniams tiesiog išdalina tai, kas lieka nuo šeštadienio vakarienės, kad nereiktų išmesti. Sugalvojom, kad tai gali būti makaronai, jautienos troškinys ar tos pačios sraigės. Bet esmės tai nekeičia.

Tai va, tokia ta mūsų istorija iš apsilankymo Maltoje. Važiuojant į oro uostą papasakojom apie tai taksi vairuotojui, tai sakė, kad durnas tas savininkas, jog nepaėmė iš mūsų pinigų. Taksistas jo vietoj būtų pridėjęs dideles lėkštes mums visų tų maistų po truputį ir už lėkštę paėmęs po EUR 10. Na, mes žinom, kad taksistų išmintis yra universali ir būdinga visoms šio pasaulio šalims.

Pigiai prisikirtusi,
Degustatorių komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


5 − = 1

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>