2012 met? lapkri?io pabaigoje dvi iš Degustatori? komandos nari? tur?jo reikal? Slov?nijos mieste Maribor, ? kur? viena atvyko iš Oslo, kita – iš Vilnius. Kadangi degustator? iš Oslo keliavo daugiausiai l?ktuvais, tad nepatyr? puikios gastronomin?s kelion?s, kuri ištiko kit? nar?, kartu su dar trim šauniais kelion?s draugais.
Taigi, viskas prasid?jo nuo to, jog buvo nuspr?sta, kad tvarkyti reikal? ? Maribor iš Vilniaus bus vykstama automobiliu, ne l?ktuvu, nes „gi bus smagu pakeliaut ir pamatyt nauj? viet?“. Ir tikrai, nepaisant šiokio tokio nuovargio ir viešbu?io paiešk? Lenkijoje, kurios užtruko geras dvi valandas vidury nakties ir vidury niekur, kelion? pra?jo tikrai gerai, tikrai smagiai ir tikrai skaniai.
Lenkijoje, kaip mums ir ?prasta, susid?r?me su tragiškais keliais, daug f?r?, maitinimusi degalin?se ir angl? kalbos nemok?jimu. Bet nieko tokio, vis svajojome apie Lenkijos pravažiavim? ir patekim? ? kit?, geresn? Vakar? pasaul? :)
Taip jau iš?jo, kad nieko ypatingo papasakoti apie gastronominius nuotykius Lenkijoje negalime, nebent tik tai, kad vienintelis išlik?s stiprus prisiminimas apie t? šal? yra daug buteliuk? „Desperados“.
Po Lenkijos siaub? patekome ? puiki? ir šauni? ?ekij?, kurioje nusprend?me sustoti apsidairyti. Puikiausiai tam tiko j? miestas Brno, kur nusprend?me papietauti ir paskanauti vietinio alaus. Kažkaip su alumi pasisek? pras?iausiai, nelabai žinojom, kuriuos rinktis, tai nebuvome super apker?ti, bet negal?jome ir labai sk?stis.
Valgyti rinkom?s vietin? maist?, kuris labai panašus visoje Vidurio Europoje – kokia nors m?sa tirštame aromatingame padaže (so to say guliašas) ir kniedlikai – toks keistas maistas arba iš tešlos, arba iš bulvi?, angliškai ver?iamas kaip „dumplings“. ?ekai tuos kniedlikus prie visko valgo, visai jie nieko, mums gal ir n?ra labai ?prasta, bet puikiausiai tinka išdažyt visam m?sos padažui.

Vienos kepsnys buvo suvalgytas dar nepasiekus Austrijos. Šalia j?s matote žiauriai skanias bulves su nerealiai kvapniu ?esnak? padažu.
Toliau keliavome per Austrij?, bet tai buvo naktis ir n?ra ?ia k? daug pasakot, nes niekur nestojom, kadangi nusprend?m pasilikti Vien? kelionei atgal.
Maribor? pasiek?me jau visai nakt?, tod?l beliko tik susirasti ten jau buvusius draugus ir ragauti vietin? al?. Šiek tiek keistai iš?jo tai, kad nelabai pavyko pavalgyti nacionalinio slov?n? maisto, nes vis kažkaip ne ten užsukdavom, kur reikia.
Pirmiausiai papasakosiu apie baisiausi? nutikim? tame mieste. Kadangi tai yra toks nedidukas kaln? kurortas, vien? dien? nusprend?me pasikelti ? kaln? ir apži?r?ti miest? iš viršaus. Pirmas nepavyk?s dalykas buvo tai, kad pakilus ant kalno nieko nesimat?, nes buvo milžiniškas r?kas. O antras buvo tai, kad nusprend?me ant kalno esan?iame restorane papietauti „taigi faina, romantiška, puik?s vaizdai, egzotika ir t.t.“. sumok?jome už t? malonum? po 10 eur? (salotos, sriuba ir pagrindinis patiekalas). Žinokite, taip klaikiai valg?me jau seniai, pasiži?r?kite patys, kaip atrod? m?s? piet?s. O blogiausia buvo tai, kad prieš keldamiesi ant kalno mes užsukome ? apa?ioje esant? restoran?l?, kuriame apži?r?jome nerealiai skaniai atrodant? maist?. S?d?jome, valg?me ir keik?m?s.
Bet buvo ir geresni? patyrim?. Vien? vakar? ieškojome, kur centre galima paragauti vietinio maisto. Radome kaimiškais motyvais išdabint? restoran?l?, kuriame tik?jom?s atrasti daug skanaus ir gero slov?niško maisto, o gavome… bosni? virtuv?. Kadangi netur?jome visiškai jokios nuovokos apie tai, k? reikia rinktis iš bosni? virtuv?s, pasikliov?me padav?jos patarimais. Ir tikrai – gavome puikiausi? visiškai tradicini? bosni? patiekal?. Viskas labai paprastai – tai panaši ? pita duona, patiekiama su keptu maltos m?sos paplot?liu ar piršteliais ar dar kuo nors iš maltos m?sos. Garnyras – smulkiai pjaustyti svog?nai. Ir tiek žini?. Bet buvo nerealiai skanu. Visi prisivalg?me labai so?iai ir labai skaniai. Dar prie m?sos puikiausiai tiko pas mus jau aprašytos Shopska salotos, kilusios iš Bulgarijos, bet išplitusios Balkanuose ir Vidurio Europoje. Tai buvo puikus vakaras, mielieji. Visiems labai rekomenduoju Balkanuose išbandyti b?tent š? maist?, kuris yra dar ir klaikiai pigus.

Labiausiai klasikinis bosni? maistas – vadinamieji Cevapi, gaminami iš kokios nors maltos m?sos, padaromi tokie piršteliai ir sukišami ? duon?, kuri mums labai panaši ? pit?
Ir dar Maribore band?me surasti viet? ankstyviems sekmadienio pietums, kas mums nelabai pavyko, nes dauguma viet? tokiu metu dar nedirba. Teko išm?ginti vietin? ital? restoran?.
Maisto porcijos buvo sunkiai pakeliamos, maistas buvo labai skanus, marinara padažas ant lazanijos buvo puikiausias – dar viena gera patirtis Slov?nijoje. Po toki? so?i? ir skani? piet? nor?josi tik prigulti, bet m?s? lauk? ilga kelion? ? Austrij? su sustojimu Vienoje.
Asmeniškai aš Vienoje buvo pirm? kart? gyvenime. Ir nors iš Europos sostini? esu nema?iusi tik keli?, Viena paliko didel? ir labai ger? ?sp?d?. Tikras imperatori? miestas, su milžiniškais r?mais, išpuoštomis pla?iomis gatv?mis ir puikiausiais parkais. Dar kaip tik papuol?me ? kal?din? mug?, smagiai išg?r?me pun?o, pas?d?jome tarp vietini?, pasiži?r?jome ? kal?dines madas ir pasiklaus?me muzikos.
Vakarienei ieškojome kokios nors labai vietin?s, labai tipin?s kavin?s, ta?iau tikriausiai klaidžiojome ne tomis gatv?mis, nes galiausiai pasirinkome nediduk? bar?, kuriame gavome vietinio guliašo, kadangi Vienos šniceli? ir Vilniuje pilni kampai. Maistas nuotraukose atrodo gal ir nekaip, bet buvo labai skanu. Tuo ir baig?si m?s? trumpa pažintis su graži?ja Viena.
Kelion? per Lenkij? atgal ? Vilni? nebuvo niekuo ypatinga ar stebinanti – v?l „Desperados“, v?l maistas iš degalini? ir prie greitkeli? esan?i? užkandini?. Taip ir gr?žome namo, pavarg?, bet laimingi, su daug ?sp?dži? apie žmones, vietas, maist?. Kelion? po Vidurio Europ? puikiausiai pavyko!
Kelion?ms nusiteikusi,
Degustatori? komanda