Tradicinis tadžinas ir jo receptas tiesiai iš Maroko

Tokius žodžius išgirdom iš vieno vietinio „draugelio” Isha, pas kur? namuose, netoli Cascades d’Ouzoud kriokli? (Tanaghmeilt kaimelis Atlaso kalnuose), kaip tik tuo metu gaminom valgyti. O gaminom mes ne k? kita, o eilin? kart? tradicin? marokie?i? patiekal? – tadžin?. Tiesa pasakius, juo “pramitom” beveik visos savo kelion?s metu.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Tadžinas – tradicinis Maroko patiekalas

Tadžinas – tradicinis m?siškas patiekalas su labai daug daržovi? ir prieskoni?, troškinamas bent por? valand? specialiame puode. Valgyti j? reikia rankomis… kaip ir beveik visk? šioje šalyje. Ir pamirškit, išpuik? europie?iai, šakutes, viet?, kur nuolat galima nusiplauti rankas prieš valg? ir kitus “prabangos” dalykus (tarp kuri?, beje, ir tualetinis popierius). Isha namuose vos vos atsirado pora šaku?i? ir gal trys arbatiniai šaukšteliai salotoms, kurias gaminom?s prieš tai. Žinoma, mes ir keliavome kiek kitaip, nei ?prasti turistai…



Tadžino valgymas taip pat primena šioki? toki? ceremonij?. Puodas dedamas tiesiai ant žemo (dažniausiai) apvalaus staliuko, visiems s?dintiems aplink išdalinami duonos paplot?liai, savišk? paplot?l? lauži gabal?liais, merki ? puod?, kiek sutraiškydamas minkštut?les daržoves bei m?s?, ir “prilipd?s” vis? turin? prie duonos gabal?lio – dedi ? burn?. Ties? pasakius, vietiniams pavyksta valgyti daug tvarkingiau nei mums, bet matydami europietišk? negabum? valgyti rankomis, kartas nuo karto jie rankomis atlaužia po gabal? m?sos ir tiesiog ?duoda tau ? rankas.

Vienas svarbiausi? tadžino ingridient? – m?sa. Maroke teko valgyti pagamintus su jautiena, vištiena ir ožkiena (pasak ne kai kuri? bendrakeleivi? – pastarasis bene pats pras?iausias d?l specifinio m?sos kvapo ir skonio). Tuomet – daržov?s. O jos gali b?ti pa?ios ?vairiausios. Bulv?s ir pomidorai dedami visada, o visa kita – fantazijos ir „ištekli?” virtuv?je reikalas. Tai gali b?ti morkos, paprika, žirniai, pupel?s, cukinijos, net ir citrina ir t.t. Tre?ias svarbus elementas – prieskoniai ir prieskoniniai augalai. Svog?nas, ?esnakas, gelsv?, krapai… ir 40-ies prieskoni? mišinys specialiai tadžinams. Ir pamiršau dar vien? ingridient? – šviežias alyvuogi? aliejus.

58064_10150116435699553_708939552_7308091_5195603_n

O ?ia vištos turguje – laukia kol bus išsirinktos ir virs tadžinu… na, arba kebabu… arba priedu prie kuskuso…

Svog?nai, ?esnakai ir gelsv? smulkiai pjaustyti dedami apa?ioje, tuomet m?sa ir kitos stambiai pjaustytos daržov?s. Šiek tiek druskos, prieskoni?, puodo pagrindas uždengiamas k?gio formos dang?iu ir statomas ant ugnies. Šiukštu, apie pusantrod valandos, kol tadžinas gaminasi, – jo negalima maišyti, liesti, apži?rin?ti ar kitaip kištis ? gaminimosi proces? (“No, no, no, stop it! Turisto…”, – sak? mums Isha). Jei daržov?s sausokos – blogiausiu atveju galima šliukštelti šiek tiek vandens. Minimal? kiek?.

Vualia! Maistas ant stalo, o skanesnio daikto seniai kada buvau ragavusi. Apskritai marokietiška virtuv? žavi savo nat?ralumu, ekologiškumu ir nepaprastu, mums lietuviams itin priimtinu, skoniu.

Pasižvalgiusi internete rasau kelet? “pamok?li?”, kaip gaminti tadžin?. Tiesa, jos šiek tiek varijuoja nuo mano aprašyto recepto, bet ?ia, matyt, tas pats kaip ir šaltibarš?iai Lietuvoje – kiekviena šeiminink? turi savo receptuk? ir skon? – viena tirš?iau, kita skys?iau, pas kai kurias daugiau agurko, pas kai kurias pjaustytas kiaušinis… Žodžiu, kaip ten beb?t?, bet vien? video radau itin panaš? ? m?s? valgyt?, tod?l b?tent j? si?lau ir pasiži?r?ti: VIDEO.

Beje, kas idomiausia, pra?jus kuriam laikui po kelion?s – band?m gamintis tadžin? ir Lietuvoje. Žinoma, puodas nebuvo tikrasis marokietiškas (gaila, pig?s skrydžiai kartu reiškia ir tai, kad negali namo parsivežti ko nori), bet skonis buvo – puikus! Aišku, prie to turb?t prisid?jo dar turimi iš Maroko parsivežti prieskoniai. M?s? naminio “tadžino” vaizdas štai ?ia:

71568_1513830678004_1001544740_31155493_1819725_n

Viskas vos vos sud?ta ? puod?

71751_1513834678104_1001544740_31155496_6544778_n

Galutinis rezultatas, žinoma, kaip ir Maroke – valgomas rankomis!

Marche de Provence – maisto palaima

Trumpai tariant – degustatori? komanda tiesiog myli Marche de Provence. Tokius stiprius žodžius tvirtai tariam d?l šios vietos si?lomo maisto, g?rim?, noro ir mok?jimo stebinti, kokyb?s, malonios aplinkos, puikaus aptarnavimo ir dar d?l daugelio kit? priežas?i?.

Marche de Provence vieta, kur kiekvien? kart? at?j?s rasi š? t? naujo – jau išragauti kepti dviej? spalv? burok?liai su ožkos s?riu, sraig?s darže, žv?rienos terinas, j?r? šukut?s, tunas, elniena, ?riukas – net seil?s burnoje kaupiasi visk? prisiminus. Ta?iau šiandien norime pasidalinti maisto virš?ni? virš?ne – degustacinio meniu pavyzdžiais.

Neseniai degustoriams teko garb? dalyvauti kvietin?je vakarien?je, kur buvo patiektas Degustacinis meniu. Jau seniai mums nebuvo taip nuneš? skonio palet?s ir stogo. Pateikiame patiekal? nuotraukas ir tikim?s, kad netrukus ir J?s prisijungsite prie šios vietos myl?toj?.

IMG_1636

Bretan?s austr?s Nr. 2

IMG_1638

Virtas aštuonkojis/ burok?li? carpaccio/ vinegretas/ Sicilijos an?iuviai

Foie gras/miško g?rybi? kremas su konjaku/ kepti baravykai/ lazdyn? riešutai/botarga-vytinti tun? ikrai

Foie gras/miško g?rybi? kremas su konjaku/ kepti baravykai/ lazdyn? riešutai/botarga-vytinti tun? ikrai

Argentinos steikas flambe Hennessy (Black Angus brandintas 21 dien?)/ bulv? druskoje

Argentinos steikas flambe Hennessy (Black Angus brandintas 21 dien?)/ bulv? druskoje

Juodo šokolado cigaras/ Šokolado mousse au Hennessy/ aguon? pelenai/ Cochiba d?mai

Juodo šokolado cigaras/ Šokolado mousse au Hennessy/ aguon? pelenai/ Cochiba d?mai

Kiek anks?iau degustatoriai ragavo ir kit? degustacin? meniu, tad dalinam?s ir jo nuotraukomis.

J?ros velnio carpaccio/ d?m? skonis ir kvapas/ j?rin?s sraig?s/ žalios salotos

J?ros velnio carpaccio/ d?m? skonis ir kvapas/ j?rin?s sraig?s/ žalios salotos

Putpel? ?daryta cous-cous kruopomis ir rabarbarai

Putpel? ?daryta cous-cous kruopomis ir rabarbarai

Kurši? Nerijoje pagautas ungurys virtas vyne/ žalieji šparagai/ midijos

Kurši? Nerijoje pagautas ungurys virtas vyne/ žalieji šparagai/ midijos

 

Pana Cotta/ pasiflor? žel?/ citrininis morengas

Pana Cotta/ pasiflor? žel?/ citrininis morengas

MENIU: ?vairi? patiekal? pranc?ziška dvasia.

KOKYB?: aukšta.

KAINOS: ?prast? patiekal? kainos svyruoja nuo 20 iki 80 lit?.

ALKOHOLIS: Nuostabi vyno korta.

APTARNAVIMAS: puikus.

VIETA: Pilies g. 27, Vilnius

INTERNETE: ?ia.

SUBALANSUOTA: tikriems maisto m?g?jams.

 

Stogo netekusi,

Degustatori? komanda

 

 

Meksikos saul?s beieškant: Sofa de Pancho

Winter is coming – sako vieno mums visiems gerai žinomo serialo herojus ir ruden?jantis Vilnius mums nežada nieko daugiau, išskyrus netrukus ateisian?ias šalnas, šlapdribas ir galiausiai sniego pusnis. Gal kam nors lietuviškos žiemos ir atrodo patrauklios, bet jau tikrai ne mums.

Besivejant vis labiau tolstan?i? vasar? saul?s ieškoti patrauk?me ? Vis? Švent?j? gatv?je ?sik?rus? nedidel?, bet jau daugelio apšnek?t? Vilniaus restoran? „Sofa de Pancho“, ?kv?pt? Meksikos virtuv?s.

Pastebime, kad staliuk? ten band?me gauti jau ne kart? ir faktas tas, kad jeigu skambiname t? pa?i? dien? ir norime staliuko vakarui, tai yra beveik taip pat kaip bandyti ?sibrauti pas Prezident?. Ši vieta yra visiškai m?gstama ir populiari ir – žmon?s sako – tiekia geriausi? meksikietišk? maist? visame mieste ir turi didžiausi? tekilos pasirinkim?.

Tad trenk?m kumš?iu ? stal? ir tvirtai nusprend?m, kad ir mes vien? kart? pagaliau turime ten apsilankyti ir visk? patys išragauti, kad Jums, mieli skaitytojai, gal?tume parodyti, papasakoti, džiaugsmu ir skausmu pasidalinti.

Prad?kim nuo to, kad vieta gana smagi – daug šurmulio, visi atsip?t?, iš pusiau atviros virtuv?s sklinda visokie geri kvapai, šiek tiek bandyta atkartoti Meksikos dvasia, tad nuteikia vasariškai. Kadangi šeši? žmoni? kompanijai gavom keturviet? staliuk?, susipakuojam glaudžiai ir pradedam vartin?t meniu. Pastarasis gana nedidukas, jo didžioji dalis užimta tekila, maisto prasme – variacijos Meksikos virtuv?s klasikos tema.

Puolame užsisakin?ti kokteilius, kuri? dauguma kainuoja 15 lt. Pastebime, kad „Westons“ sidras ?ia kainuoja 13, o ne 10 lt (kaip „Gringo“ ar „Piano Man“), bet tiek jau to. Dar galite gauti keli? r?ši? alaus, kuris irgi gana brangus ir dar galyb? visokiausi? tekil?, kuri? kaina varijuoja nuo žemišk? iki kosmini?. Tekilos t? vakar? neg?r?me, nes kit? dien? reik?jo ? darb?.

Kaip tikra išbad?jusi minia, prie kokteili? ir kit? g?rim? pasipraš?me Nachos su s?riu ir guakamole padažu – kainavo 19 lt ir tvirtai teigiam, kad nieko ypatingo – s?riu užkepti nachios su priedais, o guakamol? labai švelni, beveik beskon?. Nereikia net sakyti, kad su nachios ilgai netrukom, ir toliau lauk?m sriubos, sincronizados, fajitas ir meksikietiško burgerio varianto.

IMG_20131008_200808

Kokteiliai ir nachos. Pirmame plane – gvakamol?. Kainavo lt.

Sriubos buvo visas bli?das, vaizdas buvo kiek ne?prastas lietuviškai akiai, ta?iau verta pasteb?ti, kad ji buvo tikrai skani – kukur?z? ir vištienos. Bet neatsikratom minties, kad, mok?dami už j? 17 lt, jaut?m?s truput? apipl?šti.

IMG_20131012_123418

Sriuba su kukur?zais ir vištiena. Tikrai daug ir tikrai skani. Kainavo 17 lt.

Sincronizados, iš užkandži? meniu dalies, kainavo 17 lt ir buvo skanios, bet nenuneš? stogo, o gal tie m?s? l?kes?iai buvo kažkokie itin užkelti.

Sincronizados su vištiena už 17 lt. Labiau primin? užkand?, nei normal? pilnavert? patiekal?.

Sincronizados su vištiena už 17 lt. Labiau primin? užkand?, nei normal? pilnavert? patiekal?.

Kitas meksikietiškas patiekalas buvo kiek ?sp?dingesnis – Fajitas su vištiena. Vištiena šiaip tai buvo labai aštri (ir niekas m?s? iš anksto nepersp?jo, tad galiausiai liejom ašaras ir raudonavom), bet skani ir smagiai patiekta. Fajitos lapus reik?jo išsivyniot ir apsitarnaut save pa?iam. Malonumas kainavo 29 lt ir v?lgi – jausmas apie kainos santyk? su laime baigus valgyti – kažkur nesueina reikalai.

Fajitas su aštria vištiena. Ten tolumoje suvynioti blyn?ikai, ? kuriuos dedate tai, kas patiekta, vyniojate ir valgote. 29 lt.

Fajitas su aštria vištiena. Ten tolumoje suvynioti blyn?ikai, ? kuriuos dedate tai, kas patiekta, vyniojate ir valgote. 29 lt.

Galiausiai – jie turi netgi burger? su meksikietišku nuokrypiu – guakamole ir raudona salsa. M?sos jame buvo apgail?tinai mažai, skonis buvo ne?sp?dingas ir nelabai mat?me, už k? teko sumok?ti 26 lt.

    Burgeris su ?ipsais vietoj bulvi?, salotomis ir žalia salsa šalimais. Kaina - 26 lt.

Burgeris su ?ipsais vietoj bulvi?, salotomis ir žalia salsa šalimais. Kaina – 26 lt.

Nepaisant vidutiniško maisto ir tikrai aukšt? kain? – mums pati vieta, elgesys su klientais ir pastangos gaminti kitok? maist? ir taip pritraukti vartotojus visai patiko. Galimyb?s sugr?žti neatmetam, nežinia ar labai greit, gal reik?s imt tiesiog tekil?.

MENIU: Meksikos dvasia
KOKYB?: aukšta.
KAINOS: Aukštokos.
ALKOHOLIS: Yra visko, bet didžiausias pasirinkimas tekil?.
APTARNAVIMAS: puikus.
VIETA: Vis? Švent?j? g. 5, Vilnius
INTERNETE: ?ia.
SUBALANSUOTA: meksikietiško ir aštraus maisto gerb?jams.

Tekilos neragavusi,
Degustatori? komanda

[english] The scariest bar in Switzerland – with “Alien” movie decorations

We are not sure, that after visiting this bar, in a medieval town of Gruyères in Switzerland – you will sleep calmly. Fantasy is a tricky thing and spending evening in a company of aliens can be one of the reasons for a sleepless night. On the other hand, if you love stories about other galaxies or just extreme things – that’s a perfect place. Interior of the bar is based on the epic movie “Alien” (1979).

pic 253

Interior

Gruyères – sweet little mountain village has one unexpected attraction. Swiss artist’s H.R. Giger museum and bar. In 1980 he won the Oscar for Best Visual Effects for his participation in the film „Alien“ (by Ridley Scot).

pic 249

St. German castle

The museum is located in St-Germain castle. It contains the biggest existing collection of the works of H.R. Giger: paintings, sculptures, furnishings, film sets. The museum bar, next to the museum, is also designed like the alien spaceship.

pic 250

Welcome to the „Alien“ world

The H.R. Giger Museum bar in Gruyeres, which Giger built much of himself, is a sculptural experience of white fossilized skeletal alien innards, crossing vertebrae arches over skeletal plate “Dune” inspired “Harkonnen” bar chairs, of boney spinal cord backs much like the world of that mummified giant space pilot now long vanished in black smoke. The design seems melded to the ancient castle walls with nooks of baby heads looking out on the tourist village outside.

pic 251

Hello! :)

The bar is open year-round, but visitors may want to call ahead first. More information: http://www.hrgiger.com/barmuseum.htm.

pic 254

Cute ones

Article originally from: www.globeandme.com

Baras Šveicarijoje su šiurp? kelian?iomis filmo „Alien“ dekoracijomis

Nesame tikri, kad iš?j? iš šio baro vakare – labai jaukiai jaustum?t?s vienas savo lovoje. Vienok, fantazija yra labai nenusp?jamas reikalas, o kai vakar? praleidi tarp ateivi? iš kit? pasauli?, ji gali iškr?sti ir vien? kit? nemigos pokšt?. Kita vertus, jei kosmoso kelion?s arba per nugar? slenkantys šiurpuliukai jums – vienas malonumas, tuomet jei keliausite po Šveicarij?, b?tinai užsukite ? jauk? kaln? miestel? su nuostabiu senamies?iu – Gruyères. O ten atraskite H.R. Giger muziejaus bar?. Visai gali b?ti, kad jame atpažinsite kelet? matyt? kultinio filmo „Alien“ motyv?.

pic 253

Ateiviškas baro interjeras

H.R. Giger – šveicar? kilm?s menininkas, 1980 m. peln?s Oskar? už geriausius vaizdo efektus filmui „Alien“ (jei teko matyti š? Ridley Scoto šedevr?, tuomet suprantate iš kur tie šiurpuliukai b?nant ten). Beje, beveik vis? min?to baro interjer? ir gret? esant? muziej? H.R. Griger suk?r? pats savo rankomis.

pic 251

H.R. Giger k?riniai aplink bar?

Pats muziejus ?sik?r?s senovin?je pilyje, kuri st?ksto viduramžiškame miestelyje Gruyères. Jame eksponuojama kone didžiausia egzistuojanti H.R. Giger darb? kolekcija: piešiniai, skulpt?ros, baldai, film? dekoracijos. Muziejaus baras ?sik?r?s visai šalia muziejaus, o jo vidaus dekoras primena ateivi? laiv?.

pic 250

Užeikit, „jaukiai“ pris?skit…

K? ten ragauti? Ai, koks skirtumas… Išgerkit kavos ar vien? (du?) alaus. ? kai kuriuos barus geriausia užsukti d?l j? interjero. Nes pas?d?ti tarp, rodos, prieš akimirk? suakmen?jusi? gyv? ateivi?, pasižvalgyti ? stuburini? kaul? perpintas nišas arba pasijusti galaktik? užkariautoju s?dint „ateiviškame“ kr?sle – akimirka verta didesn?s sumos už bet kok? patiekal?.

pic 249

Gruyères miestelio pilies kiemas ir – ten prie vart?, ateivi? baras

Tiesa, tam kad ten pased?tum?te ilgiau, teks prieš tai rezervuoti staliuk? beigi min?t? kr?sl?. „Alien“ vis dar turi savo gerb?j? ir jie b?riais traukia pasiži?r?ti ? savo dievai?io k?rinius.

Jei jau mintyse ?trauk?te ši? „lokacij?“ ? savo kelioni? planus, tuomet daugiau info, adreso bei darbo laiko ieškokite ?ia: http://www.hrgiger.com/barmuseum.htm.

pic 254

Šie buvo visai žav?s…

Šiurpuliukus vis dar gaudanti,
Degustatori? komanda

[english] Nursery chef: kids eat not because of the taste

Our team loves to travel and we have this wonderful possibility to meet various creative people while traveling who are not just simply being great to talk to, but also inspire us in our everyday lives as writers of this blog. This time – please meet Ben Péporté, a chef of nursery in Luxembourg city. Ben is truly in love with the food and tells us about the peculiarities of feeding kids.

Enjoy the reading.

How did you get a job of a nursery chef? Was it your dream occupation?

No, not at all. To explain I need to go back to my childhood. I wasn’t good at all when in school, not to say – I hated it. My parents did not want me to stop studying so I decided to go to a more practical school where I would have to not only use my head but more so the hands. At the beginning I thought pastry would be my thing, but after several weeks I saw that it was boring because the recipes had to be followed exactly and I preferred to stay creative.

That is how I started to like the kitchen and being a chef.

At the age of 19-20 I was in my final year at school – I stopped with the school and started working in a home for the elderly. After several years, because of some arguments and misunderstandings with my boss, I left that place for another care home. I stayed there for 2 years. After the 2 years my manager saw the job offer to become the nursery head chef and told me I should apply for it. So I did and here I am.

What is the schedule of the nursery kitchen like?

We (me and the kitchen team) start at 5:45 in the morning. First we do the menu, which needs to be done by 10:30 AM. Then one of us goes to do the delivery for the different nurseries and the others do preparations like washing vegetables and potatoes for the day after. As soon as we finish we have to clean the whole kitchen. At 2 PM we are done and we can go home.

What are the main requirements for the food which is served for the children?

Since I am working for a nursery, it isn’t enough to make a tasty dish. Here I must take into consideration the nutrition and all kind of allergies that kids have. Mostly food is vegetarian so they get meat only once a week which was not so easy at the beginning especially for a BBQ freak like me. On the other hand – it helps me a lot to learn about the vegetarian kitchen and now I know that vegetables can be tasty as well!!

1393856_10151619678272163_1620075167_n

What are the differences between children and adult food?

Kids need more fat then adults. Otherwise they have problems with their internal organs and especially to intestines. Then there are a lot of restrictions like salt, proteins and so on which aren’t so good for kids because their body can’t digest them so well. By abusing these things internal organs like kidneys can be damaged and kids could become overweight when they are older. So now you can all blame your parents if you are overweight!!!!

How to make children eat? Do you try to make the food look funny and attractive for kids?

It depends on age but let’s say until 3 years old kids are only imitating adults. So they don’t really eat because of the taste. If they are hungry- they eat, if not – they don’t. This is the perfect moment to give them as many different meals as possible so that they would get used to it all and that they would get that taste. Afterwards it is easier to keep them eating spinach and other stuff.

What do kids like and do not like to eat? For example, I still cannot eat semolina porridge as this was something that has been served for breakfast everyday back at my kindergarten.

Kids eat everything. Like I said – they are imitating adults. Of course it should not look like someone’s …. on their plate. But for the rest they eat everything. If there is an adult opening the pot and saying: „Geee, that’s awful and the smell, yuck!“, it will be hard to make them eat even if the food is delicious.

Of course you shouldn’t force them to eat or even worse – make them eat the same dish everyday

How about the legal restrictions? Is it difficult to comply with them?

I take it as a challenge. I have the legal restrictions and the nutrition restrictions and, of course, I want to make a tasty meal so there is a challenge every day and that’s what makes my job interesting.

What do children usually eat in Luxembourg? Do parents pay a lot of attention to what their kids are eating?

I can’t make a general judgement about parents. As you know – Luxembourg is a multicultural country and every mother brings in her own knowledge. We (at the nursery) are working on recommendations from professional nutritionists.

I also think that at the age of 0-4 years (which is the age I take care of) parents still feel more responsible and so the nutrition is still ok. It is when kids starts going to school that they acquire bad eating habits.

Could you tell any fun stories from your job concerning food and children?

Well there is one I can recall. I don’t know if it is funny or sad. At the beginning when I started working there I ordered a lot of different herbs to replace salt in food. And so once an educator called my superior to complain that I put tree leafs in food. So I asked her to send me the leaf. And when I got it – it was a bay leaf!!

Yours,
Tasters team

Vaik? darželio šefas: maži vaikai valgo ne d?l skonio

Keliaujant su draugais ar pas draugus, nuolat tenka sutikti galybes ?domi? žmoni?, kurie tampa ne tik puikiais pašnekovais, bet dažnai ir ?kv?pimo šaltiniu m?s? veiklai. Š? kart? pateikiame jums interviu su „Savo Bli?do“ draugu Ben Péporté iš Liuksemburgo, kuris dirba vaik? darželio-lopšelio virtuv?s vadovu, labai myli maist? ir pasakoja apie maž? vaik? maitinimo ypatumus.

Kaip atsitiko, kad prad?jai dirbti vaik? darželyje? Ar tai buvo tavo svajon??

Ne, tai visiškai nebuvo mano svajon?. Tam, kad tai paaiškin?iau, reikia sugr?žti ? vaikyst?. Aš nebuvau geras mokinys, šiaip netgi neken?iau mokyklos. Mano t?vai nenor?jo, kad j? mes?iau, tod?l nusprendžiau bent jau mokytis kažkoki? praktini?, o ne teorini? dalyk?, tod?l pasirinkau profesin? mokykl?. Pradžioje galvojau, kad konditerija bus tas mane vežantis dalykas, bet jau po keli? savai?i? supratau, kad laikytis tiksli? recept? yra labai nuobodu, aš nor?jau daugiau k?rybiškumo. Taip man prad?jo patikti sukiotis virtuv?je ir tapau šefu.

19-20 met? amžiaus buvau paskutiniame mokyklos kurse, tada prad?jau dirbti seneli? namuose. Po keli? met? teko vienus seneli? namus pakeisti kitais, nes susipykau su vadovu, galiausiai dar po keli? met? man kolega pamat? pasi?lym? tapti vaik? lopšelio-darželio virtuv?s vadovu, pasak? apie tai man ir aš pasi?liau savo kandidat?r?. Taip ir atsiradau šiame darbe.
 
Kaip atrodo vaik? darželio virtuv?s diena?

Mes (aš ir mano komanda) pradedame dien? 5:45. Pirmiausiai pagaminame tos dienos patiekalus, kurie turi b?ti paruošti iki 10:30. Tada dalis komandos užsiima produktu pristatymu kitiems darželiams, o likusi komanda ruošiasi kitai dienai – ruošia daržoves, skuta bulves ir pan. Kai baigiame – reikia išvalyti vis? virtuv?. 2 val. po piet? baigiame darbus ir keliaujame namo.

Kokie yra keliami reikalavimai vaik? maitinimui?

Kadangi dirbu su mažais vaikais, neužtenka vien tik pagaminti skanaus patiekalo. Taip pat labai svarbu yra maistingumas, be to, reikia kreipti d?mes? ? ?vairias vaik? turimas alergijas. Daugiausiai gaminame vegetariško maisto ir tik kart? per savait? vaikams duodame m?sos.

Man tai nebuvo lengva užduotis pradžioje, nes esu visiškas BBQ fanatikas. Kita vertus, darbas man padeda daugiau dom?tis vegetarišku maistu ir dabar jau žinau, kad ir daržov?s gali b?ti skanios!

Kokie yra vaik? ir suaugusi?j? maisto skirtumai?

Vaikams reikia daugiau riebal?, nei suaugusiems. Kitaip jie gali tur?ti problem? su žarnynu. Yra daug ?vairi? ribojim? d?l druskos turin?i? protein?, kurie n?ra geri vaikams, nes sunkiai virškinami. Nepaisant ši? taisykli?, galima sugadinti vaiko sveikat?, ypa? inkstus, ir tada vaikas gali prad?ti tukti, kai paaugs. Tad dabar visi galite d?l savo antsvorio kaltinti t?vus!

Kaip vaikus priversti valgyti? Ar stengiesi maist? kaip nors puošti ar ?domiau patiekti, kad jis b?t? patrauklesnis vaikams?

Vaikai iki trij? met? dar tik m?gdžioja suaugusius. Tad jie valgo ne d?l skonio, jie valgo tod?l, kad yra alkani. Tod?l tai yra puikus laikas duoti jiems valgyti kuo daugiau ?vairesnio maisto, kad prie jo priprast? ir suprast? skirtingus skonius. Taip juos galima pratinti valgyti špinatus ir kit? ger? maist?.

1393856_10151619678272163_1620075167_n
K? vaikai m?gsta valgyt ir ko ne? Aš vis dar negaliu valgyti man? koš?s, nes darželyje nuolat ja maitino.

Vaikai valgo visk?. Kaip ir sakiau – jie m?gdžioja suaugusius. Žinoma, neturime jiems duoti bet kokio „š“. Bet šiaip jie valgo visk?. Jeigu šalia yra suaug?s, kuris, atk?l?s puodo dangt?, sako „fu, kaip baisu, kaip šlykš?iai smirda“, bus sunku tai sumaitinti vaikams. Manau, kad nereikia prievartauti j? valgyti arba nereikia kas dien? maitinti tuo pa?iu maistu.

Kaip su teisiniu reglamentavimu? Ar daug keliama reikalavim? vaik? maitinimui?

Aš tai priimu kaip išš?k?. Šiaip labai nem?gstu vis? t? teisini? reikalavim? ir draudim?, susijusi? su vaik? maitinim?, nes stengiuosi, kad vaikai maitint?si skaniai, tad man tai yra kasdienis išš?kis, kur? priimu su džiaugsmu, nes tai daro mano darb? ?domu.

K? paprastai vaikai valgo Liuksemburge? Ar t?vai tam skiria daug d?mesio?

Negal??iau kalb?ti apibendrintai. Liuksemburge gyvena labai daug tautybi? žmoni?, tad kiekviena motina pasitelkia savo žinias ir patirt? gaminant maist?. Mes vaik? darželyje dirbame pagal profesionali? dietolog? nurodymus. Manau, kad patiems mažiausiems (0-4 met? amžiaus) vaikiams t?vai skiria labai didel? d?mes?, bet jiems prad?jus eiti ? mokykl?, situacija pasikei?ia ir vaikai pradeda maitintis daug pras?iau.

Gal tavo darbe yra nutik? koki? juoking? istorij?, kuriomis nor?tum pasidalinti?

Vien? juoking? nutikim? prisiminiau. Nors net nežinau, jis labiau li?dnas ar juokingas. Mano darbo darželyje pradžioje užsakiau daug ?vairi? prieskonini? žoleli?, kuriomis nor?jau pakeisti drusk?. Kart? sulaukiau skambu?io, kuris praneš?, jog viena aukl?toja kreip?si ? darželio vadov? su priekaištu, kad ? vaik? maist? dedu medži? lapus. Paprašiau, kad man tuos lapus parodyt? ir paaišk?jo, kad ten buvo lauro lapai.

Laukite t?sinio – kita dalis bus apie Ben’o pom?g? BBQ.

Degustatori? komanda

 

Interviu su aludariu: dažnas lietuvis vartotojas renkasi al? pagal reklam?, o ne pagal skon?

Lietuva. Krepšinio, graži? moter? ir… alaus šalis. Tiesa, pažvelgus ? dažno „kaboko“ meniu – pastaruoju dalyku galima ir sudvejoti. Švyturius, ekstras ir pan. – rasi visur. O štai mažieji bravorai, kurie ir tur?t? labiausiai pabr?žti „alaus šalies“ status?, meniu prad?jo atsirasti gan?tinai neseniai. Susir?pin? tuo ir netik?tai (nors ne, meluojame, tik?tai) gav? prog? paragauti jauno aludario Lino Zakarevi?iaus alaus, degustatoriai nusprend? pris?sti ir apie al? pasikalb?ti su juo daugiau. Gal mieste alaus ?vairov?s ir nereikia laukti, o geriau gardžiuotis vos pagamintu, savu?

Kada ir kaip susidom?jai alaus gaminimu? Hobis skamba gana netik?tai. Gal tai tradicija, at?jusi iš šeimos, ar tiesiog pom?gis šiam g?rimui?

Prieš gerus keturis metus, gr?žtant iš kelion?s po kalnus, su viena bendrakeleive, kuri kilusi iš Birž?, išsišnek?jome, kad jos t?tis verda al? namie. Tuo metu, tai atrod? kaip koks ne?manomas dalykas. Tod?l gr?žus ? Lietuv? ilgai nelaukus susiruoš?me ? Biržus. Paragavom, likom nustebinti. Išsiklausin?jom technologij?, ?sigijom žaliav? (šeimininkai tuo metu ir patys prekiavo salyklu, apyniais ir miel?m) alaus virimui. Taip viskas ir prasid?jo.

Ar sunku prad?ti virti al? pa?iam? Juk reikia žinoti ne tik technologijas, bet ir skirting? alaus r?ši? recept?ras ir pan.? Kiek pats užtrukai tuo besidom?damas, kol išvirei pirm?j? al??

Viskas vyko tikrai greitai. Gr?žus iš Birž?, pamenu, vos ne kit? dien? ir dar?m al?. Recept? pad?jo sud?lioti biržie?iai, tad šioje vietoje neaiškum? nebuvo, teliko tik kaisti vanden? ir daryti al?. Aišku, taip kaip dabar darau al?, labai skiriasi nuo pirm?j? virim?. ?vedžiau papildom? technologini? etap?, d?l kuri? alus daug geresnis.

Pirmi variantai buvo tokie „molingi“, drumsti, skonis gerokai atitol?s nuo alaus standarto. O dabar gaunasi tikrai gražus tiek liežuviui, tiek akiai alus. Aišku, ir dabar aš darau al? mažai artim? didži?j? bravor? produktams, bet ?ia ger?ja prasme. M?gstu ?d?ti daugiau apynio tiek skoniui, tiek aromatui. Eksmerimentuoju su skirtingais ingredientais ir miel?mis, kurios duoda alui atitinkam? charakter? bei skon?. O šiaip alaus gaminimo procesas nors ilgas, ta?iau tikrai nesud?tingas.

26211_114993881851365_3485952_n

Linas pažad?jo, kad jei nor?site patys išbandyti alaus gamyb? – tikrai patars

Kiek met? tuo užsiimi?

Jau pradedu skai?iuoti penktus metus.

Kiek žinau, su savo alumi dalyvauji aludari? konkursuose? Kaip sekasi ten?

Taip, dalyvavau jau trijuose konkursuose su skirtingais savo alumis. Pirmais metais su savo šviesiu lageriu iškovojau antr?j? viet? šioje kategorijoje, o kitais metais, patobulin?s pirm?j? recept?, laim?jau pirm?j? viet?.

Bet didžiausias mano favoritas, kur? pavadinau „Kart?liu“, šiais metais net dviejuose skirtinguose konkursuose, tamsaus lagerio kategorijose, už?m? pirm?sias vietas. Ta pati partija, skirtinga komisija, o rezultatas konkurso – tas pats. Tai man labai šird? glost?! :) Šiuo „Kart?lio“ receptu vaišinau ir per ?vairius renginius (tokius kaip Sambariai 2012 bei MELN? ZIEMA 2013, Latvijoje), teko išgirsti ne vien? teigiam? atsiliepim?, tad, manau, š? recept? dar kartosiu ir kartosiu.

Koki? r?ši? / por?ši? al? gamini? Ir kok? pats labiausiai m?gsti?

M?gstu eksperimentuoti, tai alaus stili? tikrai esu daug skirting? band?s. Pradedant nuo standartini? anglišk? eliuk? ar vokišk? lageri? iki belgišk? eli? naudojant ?vairias belgiškas mieles. Dažniausiai verdu amerikietiškus lagerius ar elius. Kažkaip amerikietiški apyniai labiausiai patinka, bent šiuo metu. O kur? al? labiausiai m?gstu, tai  labiau priklauso nuo sezono. Paprastai vasaros metu lengvesnius elius ar net kvietinius, o šaltesniu met? laiku kažk? tamsiau ir stipriau.

Pasirodo, kad alus, kaip ir vynas, gali b?ti brandinamas ne taip jau ir trumpai. Kiek trunka / gali trukti skirting? r?ši? alaus brandinimas? K? ilgesnis brandinimas duoda alui?

Al? brandinti galima tikrai ilgai. Nuo keli? savai?i? iki keli? met?. Laikui b?gant skoniai suapval?ja, susibalansuoja. Tik nereiškia, kad kuo ilgiau brandinsi, tuo alus bus geresnis. Kiekvienas alus yra skirtingas ir turi savo, pavadinkime, „pik?“, t.y. moment?, kai alus yra geriausias. Prab?gus tam momentui, alus tikrai netaps dar geresniu, paprastai tai labiau taikytina kvietiniam ar šiaip kokiam lengvam ir šviesiam alui, kuris ir yra brandinamas trumpiau, nei tams?s ir stipr?s.

Turiu dar nuo vienos partijos belgiško tamsaus ir stipraus elio. Šiuo metu, jam yra gerokai daugiau, nei pus? met?, ir planuoju dal? jo palikti kitiems ir dar kitiems metams. Ži?r?sim, kaip keisis.

Kaip vertintum alaus „situacij?“ Lietuvoje? Juk, nors vadiname save alaus šalimi, ta?iau ne k? už mus didesn? Belgija gali pasigirti gerokai ?vairesn?mis ir geriau pasaulyje vertinamomis r?šimis, o Lietuvos baruose – tik neseniai prad?jo daug?ti maž?j? aludari? produkcijos.

Nemanau, kad situacija yra labai bloga, matyt blogiau b?t?, jeigu to alaus visai netur?tume. Pasiži?r?kime ? atvykusius turistus, kurie džiaugiasi, kad gali ?sigyti nebrangaus kokybiško alaus. Jiems tikrai skanu. O lietuviškas vartotojas gal labiau renkasi t? al?, kurio bravoras duoda didesn? šaltkrepš? akcijos metu. Juk sakoma, kad dažnas lietuvis vartotojas renkasi al? pagal reklam?, o ne pagal skon?. Taip kad, koks poreikis, toks ir alus.

Aišku džiugu, kad paskutiniu metu atsidaro nauji maži bravorai ar namudiniai aludariai išverda kok? kontraktin? al? esamoje darykloje. Taip, po truput? kei?iantis vartotoj? poreikiams, skoniams bei alaus supratimui, atsiranda ?domesnio alaus. Tikiu, kad per kelet? met? j? ir daugiau atsiras, net ŠUA (Švyturio-Utenos alaus darykla) ? tai reaguoja ir yra ?sigij? minibravoro ?rang? mažom, specifinio alaus partijom virti. Kiek žinau, pirmasis j? alus tur?t? pasirodyti  parduotuv?se Kal?doms. Tai bus stautas (angl. stout), brandintas viskio statin?se.

Jei m?s? skaitytojai patys sugalvot? virtis al? namie – nuo ko jiems reik?t? prad?ti?

Gal pradžioje si?ly?iau prad?ti nuo ekstraktinio alaus gamybos. Yra prekybos vietose labai ?vairi? alaus rinkini? pagal stili? ar net pagal konkret? bravoro recept?. Tokiu b?du suklysti ir gauti prast? rezultat? yra sunku, nereikia specifin?s ?rangos, dažnai gali užtekti ir turim? namie puod?, talp?. O v?liau, supratus, kas yra fermentacija, kada ir kaip išpilstyti al? ir panašiai, galima pereiti prie alaus darymo iš salyklo. Aišku, jeigu vis dar bus ?domu.

O tie, kurie m?gsta didesnius išš?kius, gali iškart prad?ti nuo salyklo, ta?iau si?ly?iau gerai išsistudijuoti vis? proces?. Dabar ir lietuviškos literat?ros patikimos yra internete, žinoma, ir žaliav? pardav?jai konsultuoja. Na, arba papras?iausiai gali parašyti man – [email protected]

Beje, ar tavo gaminto alaus galima ?sigyti / pragauti kur nors?

Manau, kad ir ateity dalyvausiu ?vairiuose alaus festivaliuose, renginiuose. J? metu ir pavaišinsiu! :) O prekyba neužsiimu.