Karšti ?eburekai ir šaltas alus arba pasaka apie ?eburekin? Šopeno gatv?je

Pasaka ?eburekin?je niekada neprasideda ir nepasibaigia. Savo spalvingais sijonais j? puošia vietin?s stoties ?igonait?s. Jaunesni?j? veiduose, kaip iš vasarišk? dain?, giedam? aplink lauž?, vis dar švyti tamsios ?igoniškos akys. Paži?r?jus ? jas, atgyja mo?iut?s priesakai: „Neži?r?k, nes užburs!”. Vyresn?l?s labiau švyti savo apranga.

Princes?s vaidmen? ?eburekin?je atlieka moteriškait?, nutrintu džemperiu ir pamušta akimi. Jos princas greta ?ebureko užsisako alaus, kuris ?ia, beje, kainuoja kažkiek labai pigiai – iki 4 lit?. Savo dam? vyriškis pamalonina. Nežinia, ar atsiprašydamas už ilgalaik? „makiaž?”, ar tiesiog d?damasis džentelmenu visuomen?s akyse jai paima dar ir karšto vyno. „Kak eta nibudiš? Nu davai ži, vipjim. Vino ži. Kak elit budim“, – ?tikin?ja besipriešinan?i?.

Dar šalia s?di trys studentai. Tikriausiai, fizikai, informatikai arba matematikai. Tipiškas stilius (panašu, kad vos ?stojusius juos ten apmoko vienodo aprangos kodo) – akinukai ir juodi džemperiai arba pilkai juodi megztukai. Šie m?s? pasakoje visai gal?t? atlikti liokaj? vaidmen?. Pigus maistais – masina.

ceburekine, kauno g.
Iš brang?jan?io rajono vieno iš remontuot? ir kiek už solidesn? sum? pirkt? but? nusileidžia jau nebemadingu tampantis burtininkas – naujasis lietuvis. Treningas. Bet brangus. Laikrodis blizgantis. Bet brangus. Auksin? grandin?. Bet stora ir didel?. Ima daug. Išsinešimui. Chebra namie virtuv?j (lietuviai niekada neišmoks gerti degtin?s svetain?je) laukia.

Dar ten gyvena geroji senel?. Visose pasakose jas gal?t? vaidinti tos iškrakmolytos senu?iuk?s, baltais plaukais, tvarkingais kaunieriais, naivia šypsena bei gintaro karoliais. Prieš pusvaland? baig?si pamaldos. Pasak? mo?iut?s ?ia susitinka. Nes visai malonu pasikalb?ti apie jaunyst?. Ypa?, kai dideliame bute šalta. Ir nieko jame be j? – jau seniai neb?ra.

Statist? vaidmen?, kaip visada ir visur, atlieka pilka mas? pilk? žmoni?. Kurie, net at?j? keliese, niekada nesišneka. Apie niek?, kas gali atgaivinti apmirusias smegenis. „Petrai, paduok druskos“. „Matei, Liudos vaikas nauj? mašin? nusipirko“. „Duona namie baig?si“. „?suksi lemput?“. „Šalta…“. Tonas nesikei?ia.

Kart? per metus ten užeina kai kurie Degustatoriai su bi?iuliais. Kai rytais nuo skalsi? diskusij? prie audringo vyno skauda galv?…

?eburekas, tikriausiai, vienintelis patiekalas, kuris iš karto paskatina prisiminimus apie vaikyst?, Palang? ir Soviet? s?jung?. Prie ?ebureko tinka gira. Kuri? irgi senais laikais pilstydavo kioskuose. O prie kiosk? b?davo grandine prirakinti stikliniai bokalai. Ir gerdavo iš j? visi, kas tik ištrokšdavo. Ir mamos, kažkod?l, d?l to visai nesijaudino. Beje, ?eburekin?je jie neprirakinti. Ir, atrodo, plaunami.

O ?eburekai ten skan?s. Nuo 3,50 iki 6,00 lit?. Priklauso, su kuo ragausit. Vištiena, vištiena ir s?ris, s?ris, varšk?, kiauliena, jautiena, m?sa (?), grybai ir t.t. Visi jie gimsta virtuv?je, kuri šiek tiek matyti pro langel?. Sklinda gandai, kad ?eburekin? valdo „šustra“ moterišk?, kuri ir pati pasisukioja prie baro. Dar si?lo sriubos. Pigiai. Apie 3. Kompoto, kaip mokyklos valgykloje.

Ir jei nety?ia nor?sit prisiminti viso to skon? (o tikrai ateis akimirka, kai nor?sit, bent jau iš sadistiškumo sau, jei esat gim? prieš 1990-uosius) – užsukit. Nebijokit. Pasak? herojai šioje karalyst?je visada b?na maloniai ram?s ir apsn?d?. Ir stalai stovi atokiau vienas nuo kito. Ir net jei j?s? išsilavinimas ir pareigos kiek aukštesni (net jei ir gerokai) – visada sveika prisiminti ir suprasti. Kiek toli nu?jo nepriklausomais sugeb?j? b?ti žmon?s. Ir dar suprasti, kad kartais sk?stis yra tiesiog negražu.

O ?eburekai – ten tikrai skan?s. Maloniai trašk?s iš išor?s, bet minkštut?liai viduje. Ir valgyti juos reikia vietoje. Nes vos išnešti iš pasak? ?eburekin?s – subli?kšta. Ir nežinia, ar d?l to kaltas tik maišelis, kuris visus karštus maisto produktus kiek pagadina.

Ir aš ten buvau.
Al?, mid? g?riau.
Burnoj netur?jau.
Per barzd? varv?jo.

Degustuojantys,
Pasakotojai

Linas Sam?nas: vieta su savo nuostatom

Kiek ni?rok? lapkri?io popiet? degustatoriai užsuko piet? ? nediduk?, bet jauk? Lino Sam?no restoran?l?. Iš patikim? šaltini? gird?jome, kad tradicin?s piet? pertraukos metu gali neb?ti vietos, tad ?plaukiam ? šilt? patalp? po pirmos, ta?iau vis tiek su rezervacija.

Tik ??jus, nos? kutena maisto kvapai, juk ir staliukai, ir virtuv? vienoje patalpoje. Virtuv?s dalyje mikliai zuja du vir?jai, vienas iš j? pats Linas – maloniai pasisveikina, pasikalba, priima užsakym? ir gr?žta atgal ? savo pirmaprades valdas. Tai viena iš t? itin ret? viet? m?suose, kur virtuv?s vadas ir savininkas tiesiogiai bendrauja su klientais, klausia, domisi, kaip maistas – už tai didžiai gerbiam.

Mums patinka, kad meniu kei?iasi kasdien, ir jis visas telpa juodoje lentoje vienoje iš virtuv?s sien?. Visuomet yra sriubos, salot?, užkandži? pasi?lymas, karštas patiekalas ir desertai. Taip pat gerbiam už pastangas gaminti patiekalus iš sezonini? ir vietos [lietuvišk?] produkt?.

Visi patiekalai, kuriuos t?dien ragavome, spinduliuoja paprastumu, ta?iau su šiuolaikišku akcentu – kokybe ir meile abejoti ne?manoma. Pirmiausia skanavome salier? ir svog?n? kremin?s sriubos už 10 lit?.

IMG_1659

Salier? ir svog?n? kremin? sriuba

Burok?li?, obuoli? ir pup? salotas už 7 litus. Salotos buvo pagardintos naminiu majonezu.

IMG_1657

Burok?li?, obuoli? ir pup? salotos (nuotrauka ne itin kokybiška, degustatoriams ranka sudreb?jo)

?rienos ir obuoli? užkand? už 14 lit?.

IMG_1661

?rienos ir obuoli? užkandis

Baland?liai, ?daryti aviena ir perlin?m kruopom, buvo tiesiog tobuli, kainavo 18 lit?.

IMG_1663

Baland?li? iš ties? tur?t? b?ti 2 vienoje porcijoje, bet ?vertinus degustatori? galimyb?s, dalinom?s vien? porcij? dviems. Padažas buvo tieisog dieviškas.

Galiausiai piet? meniu baig? s?rio pyragas ir gervuogi? žel? (kainos nepamenam, nuotraukas pamiršom, bet buvo nenuneigiamai skanu) – apsalo širdis.

Keli dalykai, kuriuos verta žinoti prieš išsiruošiant piet?: restoranas dirba tik pirmadieniais-penktadieniais nuo 11 iki 4, taip pat restorane n?ra alkoholio, ta?iau yra nat?rali? lietuvišk? sul?i? bei vaistažoli? arbatos.

Degustatoriams patiko ir tikrai sugr?šim ? š? restoran?, kuriame n?ra vietos „greitai, pigiai ir daug“, ta?iau kur pilna „šiltai ir kokybiškai“.

MENIU: Kuklus apimtimi, ta?iau gebantis nustebinti.

KOKYB?: Puiki, paprasta, bet ne prasta.

KAINOS: 7-20 lit?.

ALKOHOLIS: N?ra.

APTARNAVIMAS: Puikus, ypa?, kai aptarnauja virtuv?s šefas.

INTERNETE: Tinklapis ?ia, FB ?ia.

SUBALANSUOTA: norintiems pasim?gauti skaniais pietumis.

Jaukiai nusiteikusi,

Degustatori? komanda

 

Šven?ion?liai: puiki vieta greta traukini? stoties su milžiniškomis porcijomis

Po bridimo per up?, koki? 15 kilometr? per Labanoro giri?, veidu sugaudyt? keli? dešim?i? voratinkli?, šviesto žem?lapio ?takoto vieno kito nuklydimo nuo kelio (a?i? Google už telefonin? navigacij?) ir tranzavimo vidury miško – trys neramios sielos (viena iš j? su sužeista koja) šiaip ne taip atsiduria prie Šven?ion?li? traukini? stoties.

K? mes ten veik?me? Matot, „Savo bli?do“ komandos žmon?s kartais m?gsta išeiti ? vien? kit? žyg?, o sužeistuosius iš žygio reikia pristatyti iki saugios lokacijos transportavimuisi namo. Kadangi traukinys tur?jo pasirodyti už poros valand?, o priešais savo paslaugas si?l? kavin?, pavadinimu, berods „Ultra“, nusprend?me išnaudoti prog? ir kuprin?je nešamus konservus – ragauti vakare.

1

„Ultra“ – visai priešais traukini? stot?

Kavin?je tur?jo tuoj tuoj prasid?ti gedulingi piet?s arba krikštynos (meniu tokiomis progomis paprastai nesiskiria, tai buvo sunku nuspr?sti kas tai bus iš ties?), tod?l pris?dame lauke, greta kompanijos ragaujan?ios ne pirm? bokal? alaus.

Kaip ir dažniausiai b?na – mažo miestelio kavin? pasižymi gan?tinai doru poži?riu ? maisto kiek?, nuoširdum? j? gaminant ir itin menkomis kainomis.

Kaip ir dažniausiai b?na – renkantis iš meniu tokiose vietose d?mes? reikia atkreipti ? „šefo specialiuosius“ arba kitaip, kepsnius, pavadintus užeigos vardu. Nesuklydome. Laaaabai gerai. Aišku, neneigiame ir to fakto, kad pasivaikš?iojus bent kelet? kilometr? lauke, apetitas vienaip ar kitaip pasiekia nereg?tas aukštumas.

svencioneliai (1)

„Kuklus“ kepsniukas

Puikiai apskrudusios, ta?iau viduje – minkštut?l?s, fri bulvyt?s, padorus m?sos gabalas, užkeptas ne pa?iu pigiausiu s?riu ir pagardais bei gana neblogai suderintas daržovi? asorti su specifin?mis puošybos detal?mis. Kaina – apie 15 Lt.

Greta to – ragaujame sultin? su kibinais, kuriuos taip pat rekomenduoja tokiai vietai labai maloni padav?ja: „Mes ?ia juos vietoj darom ir kepam, tai tikrai skan?s“. Po paskutiniojo nusivylimo Trak? „Senojoje kibinin?je“ – šie yra tikrai labai geri (svarbiausia, kad išlaikytas m?sos ir padorus svog?no santykis; kibinai, vienok, yra m?siškas valgis, nors kartais atrodo, kad j? reik?t? pristatyti „su svog?nais ir m?sos prieskoniu“; ta?iau ne ?ia).

svencioneliai (2)

Vienas lik?s kibinas…

Jei niekada savo malonumui nevaikš?iojote po mišk?, tikriausiai, niekuomet nesuprasite laim?s, kur? užpl?sta paragavus toki? dalyk?. Jei kada tuose kraštuose grybausit, poilsiausit ar žygiuosit – b?tinai užsukit ? Šven?ion?lius ir dr?siai ragaukit.

Beje, jei atrasite nauj? draug?, bent m?s? atveju jie nepasirod? piktybiniai. Išgirdome daug istorij? apie armij? ir kaip reik?davo „h*jarint“ (taip, taip, pilietis naudojo b?tent tokius žodžius) per miškus daug kilometr?, kiek durnas buvo kuris leitenantas, kaip veikia narkotik? biznis ir kuris politikas kada pardav? Lietuv?. Svarbiausia b?nant svetimoje teritorijoje pernelyg neprieštarauti.

Beje, „Ultra“ turi ir kone niekada neatnaujinam? FB: socialinis tinklas.

P.S.: jei jums ?domus tik maistas – toliau nebeskaitykite. Mes tiesiog norime pasigirti per dvi dienas nueitais 60 kilometr?, atrastais skaniausiais Lietuvoje parduodamais vištienos konservais, aplankytomis partizan? kovos ir ž?ties vietomis bei maloniais vietiniais gyventojais, kurie visuomet atveria šulin? ištroškusiems keliautojams. Beje, anks?iau min?ti vietiniai gyventojai palyd?jo kokius 5 km, papasakojo, kaip sutrumpinti keli? ir v?l atrasti vis? ? priek? nužygiavusi? grup?. Žodžiu, Labanoras yra gerai. Net nepaisant vos po vieno vakaro suskai?iuot? 60 vnt. uod? ?kandim?. Ant vienos kojos.

Pasivaikš?ioj? ir pavalg?,
Degustatori? komanda

„Miško užeiga“: nesuprantamas ?enach? gamybos metodas ir vestuvin? „plaš?iadka“

Tikriausiai, jau sp?jote pasteb?ti, kad Degustatori? m?s? komandoje yra tikrai ne vienas. Visi m?gstame skaniai pavalgyti, tiesiog, vieni labiau rizikuojame, o kiti – ne. Žodžiu. Yra tokia užeiga. Vadinasi ji „Miško užeiga“, o j? atrasti galima pravažiavus Saul?tek? (dar toliau nei tolimoji Kam?iatka) ir judant link VU Botanikos sodo. Sodas, beje, jei dar nebuvote, tikrai vertas d?mesio. Ypa? pavasario / vasaros / rudens koncert? met?.

? vien? toki? paskutini?j? sezono koncert? išsiruoš?me mes. Vakarai žvarb?s, valgyti po darb? norisi, toli važiuoti tingisi, o ir laiko kažko ieškoti – ne tiek jau ir daug. Tod?l padar?me, tikriausiai, pat? papras?iausi? pasirinkim?, kok? tik buvo galima sugalvoti. Skamb?jo jis maždaug taip: „Ži?r?k, kažkoks kabakas. Mašin? šalia stovi, tai gal nebus labai blogai…“.

Buvo.

Po gan?tinai intelektualaus gan?tinai klasikin?s muzikos koncerto keturios sužvarbusios merginos ?linguoja ? vakarui pasiruošusi? „Miško užeig?“. Žvilgsniais nulyd?tos treninguot?, degtin? gerian?i? vyriški? ir net nepasteb?tos poros besiglaustan?i? poreli?, s?dame prie milžiniško medinio stalo, kuris labiausiai tikt? „?ili kaimo“ serijos restoranui. Neb?tume moteriškos lyties atstov?s, jei laukdamos meniu lengvai „neišsidergtume“ iš „Miško užeigos“ aplinkos: „Mergooosss… Kokios užuolaidoooosss!!! Jei vestuves šv?sti, tai tik ?ia!”.

misko uzeiga, vilnius (4)

Taip vadinamas ?enachas. Suskilin?jusiame puodelyje.

Didel? sal?, medis, akmuo, rožin? spalva, kvarbatkos, dideli mediniai stalai, dirbtin?s g?l?s, koks tai židinys, veranda… Dar, beje, plakatas skelbiantis apie gyvos muzikos vakarus. Žodžiu, visko labai daug. Plius, kol mes ten atsibastome visi prieš tai stov?j? automobiliai sp?ja pasišalinti, tod?l didžiul?je sal?je nuo m?s? kalb? girdisi aidas. Degustatoriai niekuomet nem?go labai pergr?st? viet?, bet kai pokalb? galima gird?ti kitame baro gale – nesmagu.

Beje, nežinome k? kiti nugirdo iš m?s? šnek?, bet apie m?s? nuogirdas b?t? galima parašyti atskir? roman?. Pasirodo, svetim? žmoni? gyvenimuose vyksta labai daug intrig?, labai daug moter? yra kal?s, o visi vyrai geria ir neša pinigus iš nam?. Ir dar vyrai susiranda kit? kali?.

Taigi, maistas. Meniu gan?tinai ?vairus ir kupinas pa?i? ?vairiausi? dalyk?. Iš m?sos bei šašlyk? gausos (o ir prieš tai stov?jusi? automobili? kiekio) sp?jame, jog ten visi važiuoja b?tent to. Deja, gal m?syt? nuo žarij? „Miško užeigoje“ ir skani, bet mums jos paragauti neteko. Jei atsiras kažkas, galintis tai patvirtinti šios ?žvalgos komentaruose – pažadame nuvažiuoti dar kart?.

misko uzeiga, vilnius (5)

Salotik?s su majonezu. Daug majonezo.

Vakaras ir šašlykiukai nebekep?, o tai reiškia, kad teko rinktis lietuvišk?, maišyt? su visu kas tik šauna ? galv?, meniu. Nuovargio paskatintas bandos jausmas taip jau nul?m?, jog masiškai buvo užsisakyti du patiekalai. Salotos užkandai ir ?enachai. Kainos, beje, buvo stulbinan?iai mažos, tod?l kritika maisto atžvilgiu reiškiama su šiokiu tokiu pasimetimu. Tikriausiai, negali tik?tis, kad mažiau nei 10 Lt kainav?s ?enachas bus tobulai geras…

Tiesa, kad bus taip blogai – irgi nesitiki.

Žodžiu, remiantis „Miško užeigos“ vir?jos nuomone, ?enachas yra gaminamas taip. Daaaaug bulvi?, sultinys, keletas riebios m?sos gabaliuk?. Viskas gaminama – atskirai. Užsisakius klientui – sudedama ? ?enachin? puodel?, smulkiai vos vos (tikrai – vos) užtarkuojama mork?. Tada puodelis keliauja ? orkait? (ar kažk? panašaus) – pašildoma. Ir tiek. Sp?jam, kad šild? ilgai, nes buvo labai karšta ir viršutin?s bulv?s buvo padži?vusios, bet apatin?s – dar nepraskydusios. Ai, ant viršaus dar petražol?s ir ?esnakas.

Beje, puodelis b?tinai turi b?ti kuo labiau suskilin?j?s.

Tai va taip. Jokio visa jungian?io vienio. Tiesiog sultinyje paskirai plaukiojan?ios labai stangrios bulv?s ir m?sa. Gerai, kad vaikyst?j nem?gom moli?g? ir cukinij?. Dar tuomet išmokom, kad tokio pob?džio patiekalus kartais išgelb?ja viso ko sutrynimas. Žinoma, kol žaid?m ir band?m šakute susimaigyti bulves – gerokai užtrukom ir nelabai supratom, kam tiek vargti. Situacija – pager?jo. Gal? gale, ieškodamos dar išradingesni? patiekalo valgymo b?d? – d?jom j? ant duonos. Buvo visai skanu, bet d?l to reik?jo padirb?ti (prieskoni? beje, net ir man, beveik nevalgan?iai druskos – taip pat reik?jo).

misko uzeiga, vilnius (8)

O tai k? veikt, kai taip „šaunu“ viskas…

Salotos. Na, su krevet?m. Aišku ne tom tikrom, bet ir šaldytos taip pat vadinasi. Na, bet kaaaam tieeeek majonezo? Jos beje, buvo ne tokios pretenzingos, nes iš salotos lapo, šaldytos krevet?s ir majonezo, tikriausiai, labai daug stebukl? ir negali, žmogus, tik?tis.

Dar, beje, išband?m ir seniai ragaut? karšt? al? su sirupu. Žinom, kad tokius, b?na, žmon?s m?gsta. Ypa? žiem?. Gal ir viskas gerai, bet mes tik prisimin?m, kod?l toki? seniai neg?r?m. Alus turi b?ti šaltas ir, geriausia, be sirupo (nes retas kuri sugeba paslankiai susilieti bei sukurti unikal?, ta?iau ne iššaukiant? skon?). Šis buvo karštas, kartus ir raudonas.

„Miško užeigos“ rezium? tokia, kad tik?j?si netik?tai atrasti Vilniaus pakraštyje puiki? viet? nors kiek pab?gti iš miesto (o apie tokias, tuose kraštuose, oij kokios legendos seniau sklisdavo), radome tiesiog eilin? valgykl? / zabegalk?. Remiantis kain? lygiu, m?nesio pradžioje studentai sau tur?t? leisti ten užsukti. Gal d?l to ji ten ir yra. Beje, dar kart? primename (viltis miršta paskutin?), jei žinote apie ten besan?ius skanius šašlykus – sakykit dabar, arba tyl?kit per amžius. Mes su malonumu rastume dar kelias vietas šiame mieste arba aplink j?, kur juos daro gerai.

Lengvai nusivyl?,
J?s? Desgustatoriai