Jei kada lank?t?s Stambule, tikriausiai, vos už?j? ? „Marmar?“ atpažinsite vien? iš t?kstan?i? restoran?li?, kuriuose dažniausiai s?di vietiniai ir l?tai gurkšnoja arbat? iš savo tradicini? miniati?rini? puodeli?. Kažkur fone – besisukiojantis vir?jas retkar?iais š?kteli užsakymo pavadinim?, o pakviestasis tingiai kulniuoja jo pasiimti. Beje, ne itin prabangi aplinka ir garsiai plyšaujantis televizorius – ne k? mažiau svarbus atributas.
Pasirodo, panaši vieta yra ir Vilniuje. Ir taip, tai tas pats m?s? jau pamin?tas „Marmaris“.
Atsiradome jame kiek netik?tai, kankinami kasdien?s dirban?i? žmoni? problemos: „Kur valgysim dienos pietus? Ne… ten nenoriu – jau nusibodo. Ne… ten pra?jus? kart? buvo labai neskanu. Neeee!“.
Paskutin? akimirk? kolega prisimin?, jog eidamas ? darb? pasteb?jo netoliese esan?i? kebabin?, si?lan?i? dienos pietus. Šis jo komentaras buvo, grei?iau, buvo juokas, bet, kaip sako protingi žmon?s, kiekvienam bajery yra dalis bajerio. Taip „juokas“ virto k?nu, o mes ragavome dienos pietus kebabin?je.
Beje, kebabin? – tikrai skai?iuoja ne pirmus metus. Nuo kit? ji skiriasi dar ir tuo, jog niekada nepretenduoja ? „Va ?ia tai geriausias Vilniaus kebabas“ nominacij?, o lankytojus kvie?ia pris?sti prie gan?tinai padoriai atrodan?i? staleli? bei pavartyti žurnal? apie Turkij?.
Dienos pietums visuomet gausite kokios nors turkiškos sriubos ir, žinoma, kebab?. Kadangi žalio supratimo neturime kokiu pagrindu yra atrenkami „Va ?ia tai geriausias Vilniaus kebabas“ nominantai, tiesiog pasakysime, jog tiek sriuba, tiek kebabas – normal?s.
Tiesa, kiek nustebinti gali tas faktas, jog j?s? niekas nepaklaus: „Kuoks padažas? T?rim ?esnakynis, myksas ir aštr?“. Padažo ? kebabus „Marmaryje“ – nededa. Jei jo labai tr?ksta, tai ant stalo visuomet yra pora padaž? – ke?upo ir majonezo pagrindo. Norit – dedat?s, nenorit – ne. Kiek teko skaityti, šios kebabin?s savininkui turkui labai jau keistas pasirod? lietuvi? ?protis d?ti padaž? ? kebabus (panašiai kaip italai kraupsta matydami ant picos varvinam? ke?up?) ir jis nusprend? to nedaryti. Ties? pasakius – taip tikrai skaniau ir… sveikiau.
Ant stalo rasite ir džiovint? aitri?j? pipir?. Pastaruosius gal?site puikiai panaudoti, jei pasirodys, jog sriuba – nepakankamai aštri.
Beje, kalbant apie tai, k? paragauti verta, tai vietoje gaminami turkiški desertai. Kadangi mes d?l j? galime nusigraužti pirštus – visuomet bent vien? ragaujame. Ypa? baklava, kuri ten yra visiškai tobula.
Dar mums labai patinka ?ia parduodamas „Ayran“, kurio galima paragauti ir vietin?s gamybos. Patiems smalsiausiems – verta gerokai pavartyti meniu. Patiekal? gausyb? ir pavadinim? ?vairov? sufleruoja, jog ten tikrai galima paragauti turkiško maisto.
„Marmaris“, tarp kitko, turi ir „halal“ sertifikat?. Tai reiškia, jog ten gaminamas ir parduodamas maistas – atitinka islamo ?statymus ir yra tinkamas vartoti šios religijos išpažin?jams. Na, o tiems kurie pasitiki technologijomis – „Foursquare“ paskyroje apie „Marmar?“ prirašyta labai ger? komentar?. Kai kurie j?, iš Lietuvoje gyvenan?i? turk?, kurie teigia, jog tai – tikra turkiškas virtuv?.
Paskutinis dalykas, kur? b?tinai norisi pamin?ti – lankytojai. J? pasteb?jome net ir kostiumuot?, tod?l jei nety?ia sugalvosite ten užsukti – nesibaiminkite. Balta varna neb?site.
MENIU: turkiškas restoranas
KOKYB?: iš paži?ros švaru ir pakankamai skanu
KAINOS: nedidel?s, pagrindini? patiekal? – vidutin?s
ALKOHOLIS: sp?jam, n?ra
APTARNAVIMAS: kaip kebabin?je (nors apie patiekalus papasakoja maloniai)
VIETA: Šev?enkos g. 6 / Algirdo g. 23, prie Mindaugo „Maximos“
SUBALANSUOTAL: keliones ? Turkij? prisiminusiems arba norintiems išbandyti kažk? nauja