„Plus Plus Plus“: kur visos kainos prasideda nuo 1 euro

O ?ia tai buvo… Straipsniai Delfiuose, milijonas gand? ir nuostabos, nes juk negali b?ti – mieste atsidar? baras, kuriame maistas kainuoja tik… 1 eur?. Brangiausias patiekalas – NET 3 eurus. Nereikia sp?lioti, kad ? nauj?j? bar? „Plus Plus Plus“ supl?do pus? miesto, o ne vien? vakar? – tekdavo ir eil?je pastoviniuoti. Savaime aišku, pamatyti šio stebuklo išsiruoš?me ir mes.

plus plus plus vilnius

Nusklidus gandams apie kainas nuo 1 euro – ?ia visada yra žmoni?

Darbo dienos vakar?, apie 18 val., „Plus Plus Plus“ buvo pilnut?lis, tod?l džiaug?m?s pamat? nuo savo staliuko pakilusi? kompanij?. Ta pati bekylanti kompanija, ? kurios viet? mes iš karto pasik?siname, greitai paaiškina užsakymo principus. Ant kiekvieno staliuko guli po meniu, pluoštas lapeli? bei pieštukas. Vartai meniu, renkiesi iš dešim?i? užkandži?, užsirašai j? numerius ir neši prie baro. Ten priimamas užsakymas, o paruošus užsakym? – sušunkamas j?s? vardas.

Trij? draug? ?kurtas baras iš esm?s remiasi ispaniška „tapas“ patirtimi, kur lygiai taip pat prie baro išsirenki iš ?vairi? užkandži? ir juos perki. Kainos Ispanijoje – taip pat prasideda (dažniausiai) nuo 1 euro. Ir taip, Ispanijoje kartais tapas b?na ir nemokami, arba kitaip tariant – ?skai?iuoti ? g?rim? kain?, ta?iau taip nutinka vis re?iau.

plus plus plus vilnius

Meniu, pieštukas ir užsakymo lapeliai su taisykl?mis – ant kiekvieno stalo

Kaip pranešimuose spaudai sako „Plus Plus Plus“ ?k?r?jai – produktus savišk?ms montaditoms (?ia taip vadinasi tie užkandukai, kuriuos renkiasi restorane) renka labai atsakingai, ne vien? siun?iasi tiesiai iš Ispanijos. Produkt? kokyb? galb?t ir gera, ta?iau mums labai nor?josi kiek didesn?s ?vairov?s… Jei tiksliau – kad neb?tinai visi / didžioji dalis užkandži? b?t? sukišta ? bulkutes…

Panaš? prašym? sukeverzot? lapelyje ant staliuko paliko ir kompanija, ten sed?jusi prieš mus. Juk ingredientai gali likti tokie patys, bet pateikimas kiek kitoks – ?vyniota ? rolls’us, sud?ta ant mini „buterbrodžiuko“ ir pan. ?ia – tiesiog m?s? draugiškas pam?stymas, ta?iau baras, žinoma, sprendžia pats.

plus plus plus vilnius

O štai ?ia ir patys užkandukai su bulvi? trašku?iais

Žodžiu, esm? ten tokia, kad jei esat tikrai alkani, tai nesitik?kit, kad prisivalgysit už kelis eurus – visk? sud?jus kaina gaunasi tokia, kaip ir ?prastose vietose. Po keli? toki? montadit? – jau nebenori valgyt, bet ne d?l to, kad b?tum šauniai pasisotin?s, o tod?l, kad jau darosi bloga nuo bulkos gausos.
Vis d?lto, jei norit šiaip išgert pigaus alaus ir sukirst vien? kit? užkand? – eikit dr?siai.

MENIU: tapas
KOKYB?: good
KAINOS: kaip ir nuo 1 euro, bet kai ragauji daugiau – susikapsi normali suma
ALKOHOLIS: alus
APTARNAVIMAS: all good
VIETA: Vingri? g. 25, Vilnius
INTERNETE: https://www.facebook.com/plusplusplus.lt/
SUBALANSUOTA: jauniems, iš principo – studentams

„Alaus biblioteka“: vienintelis baras, kuriam iš ties? r?pi alus

„Alaus biblioteka“, tikriausiai, yra pirmasis baras Lietuvoje, kurio koncepcija su žodžiu „prisigerti“ prasilenkia taip smarkiai, kaip ši lietuviška vasara su apskritai s?voka „vasara“. Ši biblioteka iš ties? yra apie al?. O jei dar tiksliau – apie alaus, tituluojamo nacionaliniu g?rimu, kult?r?.

alaus biblioteka (6)

Ir kad ir kiek kart?, žmogau, b?tum veblen?s kokiam t?lam užsienie?iui apie tai, kad „beer is our national drink, you know“, bet iš ties? tu apie š? g?rim? n? velnio nieko neišmanai. Tuo tarpu tikri alaus gerb?jai iki „Alaus bibliotekos“ atsiradimo – nelabai ir tur?jo kur nueiti, nes didžiojoje dalyje bar? arba labai menkas šio g?rimo pasirinkimas, arba koncepcija – labiau girtuoklin?.

Ir b?tent tod?l „Alaus biblioteka“ yra daugiau nei nuostabi ir išskirtin?. Apie al? ten galima sužinoti daug. Ragaujant, skaitant, domintis, o kas svarbiausia – besišneku?iuojant su barmenais, kurie, jei tik prie baro nesirikiuoja milžiniška eil?, visuomet su malonumu padiskutuos apie skirtingas r?šis bei skonius.

alaus biblioteka

Visas alus bare „surikiuotas“ pagal alaus Mendelejevo lentel?. Ji gana griežta, bet net ir visiškiems alaus „pradinukams“ – padeda grei?iau susigaudyti skirting? r?ši? ?vairov?je. Smagu ir tai, kad greta alaus Mendelejevo – yra ir atskira „Alaus bibliotekos“ knyga, kurioje daugiau papasakojama apie kiekvien? alaus r?š?, jo atsiradimo istorij? ir paplitim?.

Taigi, alaus Mendelejevo lentel?je išskirti du alaus tipai – ale ir lager. Tada dar yra penkiolika alaus šeim? ir dar 60 stili?. „Alaus bibliotekoje“ – rasite vis? 60-ies stili? alaus. Ir ne po vien? r?š?. Kažkada pradžioje vienas iš barmen? mums pasakojo, kad nuolat stengiamasi tur?ti bent po 5 kiekvieno stiliaus alus. Taigi, jei jie vis dar laikosi šios koncepcijos – bibliotekoje tur?t? b?ti per 300 skirting? al?.

alaus biblioteka

Beje, jei jau kalbama apie Mendelejevo lentel?, reikia nepamiršti ir skaitytoj? biliet?. At?j? pirm? kart? užsivedate „skaitytojo biliet?“ ir kiekvien? kart? perskait? nauj? „knyg?“ (aka išg?r? al?) – gaunate antspaud?. Surinkus piln?, sako, gauni dovan?. Skamba lyg visiškas menkniekis, bet labai smagus. Beto, padeda susigaudyti ir prisiminti, kurios alaus r?šys patiko, o kurios – nelabai.

Dar viena ?domi detal? yra tai, jog lentynose stovintis alus – tik pavyzdžiai. Lankytojams pateikiamas alus saugomas specialiame sand?lyje, kuriame yra tamsu ir v?su. Taip išsaugomos geriausios jo savyb?s.

Dirba biblioteka iki vidurnak?io ir ne ilgiau. Nes n?r ?ia ko naktimis skaityti. Bet jei užsuksite iš karto po darbo – rasite ir šio to užkrimsti. Meniu neilgas, bet visko užteks, kad pavalgytum?te. Juk ?ia svarbiau alus, o ne maistas.

alaus biblioteka

Tikriausiai smagiausias dalykas apie „Alaus bibliotek?“ yra tai, kad vos ?žengus pro duris supranti, kad baras buvo kurtas ilgai ir su meile. O tai džiugina, bet gal ir nestebina, kai sužinai, jog vienas iš trij? ?k?r?j? – Rimvydas Jur?nas yra tituluotas ir apdovanotas aludaris.

Beje, mums dar labai patiko ir kito baro ?k?r?jo Tomo citata, nuskamb?jusi kažkur internetuose: „Pas mus, kaip ir geroj bibliotekoj, yra visos knygos išskyrus pornografij?. Mes alaus pornografijos nepardavin?sim. Bibliotekoje jau ne vieta“.

Kad j? kur Ragutis (aka balt? alaus ir midaus dievas), bet mes dar ten gr?šim!

P.S.: Ir surinksim mes piln? skaitytojo biliet?! For sure!

P.S.2: Beje, labai džiaugiam?s, kad „Alaus bibliotekoje“ atsirado ir Sakiški? aludari? alaus. Prieš daugiau nei metus SavasBliudas.lt kalb?josi su vienu iš j? – Linu. Interviu, beje, vis dar galite rasti ?ia: Interviu su aludariu. Tiesa, tuomet Linas buvo kuklesnis ir, matyt, dar tik svajojo apie tai, jog jo alaus bus galima paragauti kuriame nors bare.

MENIU: maisto nedaug, bet užk?sti pakanaka; esm? – alus
KOKYB?: extra-super-osom
APTARNAVIMAS: nerealiai draugiškas; jei žmoni? nedaug, atraskite al? diskutuodami su barmenais
KAINA: nuo poros eur? su biškiu iki gerokai didesni? kain? už retesnius ir unikalesnius alus
ALKOHOLIS: maždaug 300 skirtingo alaus r?ši? ir keletas sidr?
VIETA: Trak? g. 4, Vilnius (laiptais ? antr? aukšt?)
INTERNETE: BeerLibrary.lt ir Facebook.com/AlausBiblioteka
SUBALANSUOTA: „Alus yra intelektual? g?rimas. Labai gaila, kad j? geria ir idiotai“, – Rejus Bredberis

Kauno ambasada Vilniuje: pub’as tai geras, bet vat valgyt jame gal ir nereikia

Kaip žinia, Vilniuje atsidar? Kauno ambasada. Kitaip tariant, baras „RePUBlic No.4“. Puiki vieta, gero pub‘o interjeras, vienas kitas koncertas, neblogas šurmulys savaitgaliais, ir ne visai dykyn? darbo dienomis, didelis alaus pasirinkimas, linksmai nusiteik? barmenai, bet… tegu kaunie?iai nesupyks – vat valgyt tai ten nereik?t?.

Žinoma, kai kalbame apie maist? tokiame bare, reik?t? kiek atskirti s?vokas:
1) Valgyti ir m?gautis;
2) Valgyti po kažkelinto bokalo;
3) Valgyti, kai esi studentas.

"Picuk?" kaip pas mam?

„Picuk?“ kaip pas mam?

Pirmo varianto ten tikrai negalima daryti. Griežtai. Ir net nerekomenduojama bandyti. Bet, jei atitinkate kitus du kriterijus – tik?tina, kad jums netgi patiks.

Mes štai, pavyzdžiui, padar?me klaid?. Kelis kartus išband? „RePUBlic“ savaitgaliais, gal? gale pavalgyti nusprend?m darbo dienos vakare. Bus mažiau žmoni?, ramiau, bus proga aptarti dienos reikalus ir skaniai pavalgyti. Arbe ne…

Kai apyžiopl? padav?ja (OK, suprantam, visiems reikia mokytis ir mokytis „ant kažko“; tai pasimok? ant m?s?) po ilgo laukimo vien? po kito prieš mus rikiavo svog?n? žiedus tešloje, Cezario salotas beigi Šefo pic? – l?p? kampu?iai sviro žemyn.

Salotos

Salotos

Prad?kime nuo svog?n? žied?. Viskas su jais gerai. Tikrai. Skanu. Gražiai atrodo. Ir padažas geras. Ir jei padav?ja neb?t? v?lavusi, kad net neb?tume atkreip? d?mesio. Bet tai KAIP t? žied? reik?t? pamirkyti padaže? Kas iš to, kad indelis gražus, jei jis nepatogus klientui… Beje, už žiedus suplosite 2.80 euro.

Iš karto po svog?n? ? stal? atkeliavo pica. Pica – Šefo. Beje, j? rinkdamiesi dar band?me pakalbinti padav?j?, kod?l ji vadinasi Šefo. Sakom: „Gal ?ia jau geriausia j?s? pica?“. Mergina kiek pasimeta ir sako, tai kad gal nelabai. Tada akimirk? susitvardžiusi ištaria kultin? vis? padav?j? fraz?: „Pas mus tai žinokit viskas labai skanu“. Aha…

Tai jei prie svog?n? ir nebuvo ko labai kabin?tis, tai prie picos… Atsimenat, tais senais senais laikais, kuri?, a?i? dievui, daug kas jau net ir neprisimena, laikais, kai metai kalendoriuje vis dar buvo pradedami skai?iais „19“, mamos kepdavo „picas“? Parduotuv?j nupirkdavo stor? paplot?, užd?davo daktariškos dešros (kas per pavadinimas…), fermentinio s?rio ar net kokio s?rio gaminio ir dar visko, ko b?davo šaldytuve. Tais laikais tai buvo vadinama pica, nes žmon?s ir šiaip dar nedaug ko mat? bei ragav? buvo.

republika (1)

Užkandukai – svog?n? žiedai. Skanu.

Tai va, jausmas valgant pic? „RePUBlic“ – labai panašus. Jokio išraiškingesnio skonio (gerai, kad papildomai užsipraš?m jelapen?, bent tie gelb?jo), pado tešla – nekažk?… Suvalgai, bet laimingesnis nuo to netampi. Tiesa, dar ir labai pigu. Tai galb?t labai daug tik?tis ir nereik?t? – kainos ir kokyb?s santykis veikia.

Toliau, kiek pamirštos (ir kada Lietuvoje ateis „mada“ maist? žmon?ms atnešti vienu metu?) atkeliauja Cezario salotos su vištiena. ?kainos tos 4.50 euro. Ingredientai daugiau mažiau pataikyti, padažas – netolimas originaliam, ta?iau skrudukai (naujas fainas žodis, k??) – kiek per minkšti. O ir padažo – gal?jo b?ti kiek daugiau.

republika (2)

Pamerk, jei gali

Žodžiu, l?kšt?s sud?tis panaši ? tikr?j?, ta?iau kažkas – ne iki galo pavyk?. Tiesa, labai dažnai b?tent taip nutinka barams ar restoranams, kurie ? savo meniu bando sutalpinti visk?, kas tik ?manoma. „RePUBlic“ meniu rasite ir meksikietišk? patiekal?, ir jau min?t? pic?, ir lietuviškos virtuv?s užuomin?, ir kepsni?, ir burgeri?, ir šimtus užkandži?. Kai bandai daryti visk? – kartais, b?na, viskas ir nepavyksta.

Taigi, gal? gale nuosprendis vienas. „RePUBlic“ numeris ketvirtas – yra puiki vieta išgerti alaus, susitikti su draugais, o jei alaus skrandyje darosi pernelyg daug (arba j?s – neišrankus studentas), tuomet maistas gali tikti. Ta?iau jei norite maloniai pavalgyti ir pasim?gauti tuo, k? turite l?kšt?je – geriau rinktis kit? viet?.

Bet tikrai užeikite ?ia paragauti alaus. Jo pasirinkimas tikrai didelis, o barmenai patiekdami al? dar ir kok? juokel? papasakos.

Beje, Vilniuje esanti „RePUBlic“ – jau ketvirtoji šalyje. Pirmos trys – Kaune ir gerai žinomos bei m?giamos vietini?. Tod?l juokaudami ir vadiname vilnietišk?j? „RePUBlic“ Kauno ambasada. Gyvuok ir klest?k

MENIU: viskas. Realiai – viskas.
KOKYB?: jei kalbame apie maist? – meh…
KAINA: nebrangu. Užkandžiai po por? eur?, salotos – 3-4 eurai, sriubos – iki 2 eur?, pagrindiniai karšti patiekalai – nuo 5 eur?, visokie kitokie karšti patiekalai – nuo 2.50 eur?.
ALKOHOLIS: puikus alaus pasirinkimas, kiti stiprieji g?rimai, kokteiliai
APTARNAVIMAS: pliusas barmenams, o m?sišk? mokin? padav?ja, tikim?s, jau sp?jo tapti profesionale
VIETA: Vilniaus g.
INTERNETE: www.pub.lt
SUBALANSUOTA: vakar?liui su draugais bei alaus sklidinais bokalais

 

Interviu su aludariu: dažnas lietuvis vartotojas renkasi al? pagal reklam?, o ne pagal skon?

Lietuva. Krepšinio, graži? moter? ir… alaus šalis. Tiesa, pažvelgus ? dažno „kaboko“ meniu – pastaruoju dalyku galima ir sudvejoti. Švyturius, ekstras ir pan. – rasi visur. O štai mažieji bravorai, kurie ir tur?t? labiausiai pabr?žti „alaus šalies“ status?, meniu prad?jo atsirasti gan?tinai neseniai. Susir?pin? tuo ir netik?tai (nors ne, meluojame, tik?tai) gav? prog? paragauti jauno aludario Lino Zakarevi?iaus alaus, degustatoriai nusprend? pris?sti ir apie al? pasikalb?ti su juo daugiau. Gal mieste alaus ?vairov?s ir nereikia laukti, o geriau gardžiuotis vos pagamintu, savu?

Kada ir kaip susidom?jai alaus gaminimu? Hobis skamba gana netik?tai. Gal tai tradicija, at?jusi iš šeimos, ar tiesiog pom?gis šiam g?rimui?

Prieš gerus keturis metus, gr?žtant iš kelion?s po kalnus, su viena bendrakeleive, kuri kilusi iš Birž?, išsišnek?jome, kad jos t?tis verda al? namie. Tuo metu, tai atrod? kaip koks ne?manomas dalykas. Tod?l gr?žus ? Lietuv? ilgai nelaukus susiruoš?me ? Biržus. Paragavom, likom nustebinti. Išsiklausin?jom technologij?, ?sigijom žaliav? (šeimininkai tuo metu ir patys prekiavo salyklu, apyniais ir miel?m) alaus virimui. Taip viskas ir prasid?jo.

Ar sunku prad?ti virti al? pa?iam? Juk reikia žinoti ne tik technologijas, bet ir skirting? alaus r?ši? recept?ras ir pan.? Kiek pats užtrukai tuo besidom?damas, kol išvirei pirm?j? al??

Viskas vyko tikrai greitai. Gr?žus iš Birž?, pamenu, vos ne kit? dien? ir dar?m al?. Recept? pad?jo sud?lioti biržie?iai, tad šioje vietoje neaiškum? nebuvo, teliko tik kaisti vanden? ir daryti al?. Aišku, taip kaip dabar darau al?, labai skiriasi nuo pirm?j? virim?. ?vedžiau papildom? technologini? etap?, d?l kuri? alus daug geresnis.

Pirmi variantai buvo tokie „molingi“, drumsti, skonis gerokai atitol?s nuo alaus standarto. O dabar gaunasi tikrai gražus tiek liežuviui, tiek akiai alus. Aišku, ir dabar aš darau al? mažai artim? didži?j? bravor? produktams, bet ?ia ger?ja prasme. M?gstu ?d?ti daugiau apynio tiek skoniui, tiek aromatui. Eksmerimentuoju su skirtingais ingredientais ir miel?mis, kurios duoda alui atitinkam? charakter? bei skon?. O šiaip alaus gaminimo procesas nors ilgas, ta?iau tikrai nesud?tingas.

26211_114993881851365_3485952_n

Linas pažad?jo, kad jei nor?site patys išbandyti alaus gamyb? – tikrai patars

Kiek met? tuo užsiimi?

Jau pradedu skai?iuoti penktus metus.

Kiek žinau, su savo alumi dalyvauji aludari? konkursuose? Kaip sekasi ten?

Taip, dalyvavau jau trijuose konkursuose su skirtingais savo alumis. Pirmais metais su savo šviesiu lageriu iškovojau antr?j? viet? šioje kategorijoje, o kitais metais, patobulin?s pirm?j? recept?, laim?jau pirm?j? viet?.

Bet didžiausias mano favoritas, kur? pavadinau „Kart?liu“, šiais metais net dviejuose skirtinguose konkursuose, tamsaus lagerio kategorijose, už?m? pirm?sias vietas. Ta pati partija, skirtinga komisija, o rezultatas konkurso – tas pats. Tai man labai šird? glost?! :) Šiuo „Kart?lio“ receptu vaišinau ir per ?vairius renginius (tokius kaip Sambariai 2012 bei MELN? ZIEMA 2013, Latvijoje), teko išgirsti ne vien? teigiam? atsiliepim?, tad, manau, š? recept? dar kartosiu ir kartosiu.

Koki? r?ši? / por?ši? al? gamini? Ir kok? pats labiausiai m?gsti?

M?gstu eksperimentuoti, tai alaus stili? tikrai esu daug skirting? band?s. Pradedant nuo standartini? anglišk? eliuk? ar vokišk? lageri? iki belgišk? eli? naudojant ?vairias belgiškas mieles. Dažniausiai verdu amerikietiškus lagerius ar elius. Kažkaip amerikietiški apyniai labiausiai patinka, bent šiuo metu. O kur? al? labiausiai m?gstu, tai  labiau priklauso nuo sezono. Paprastai vasaros metu lengvesnius elius ar net kvietinius, o šaltesniu met? laiku kažk? tamsiau ir stipriau.

Pasirodo, kad alus, kaip ir vynas, gali b?ti brandinamas ne taip jau ir trumpai. Kiek trunka / gali trukti skirting? r?ši? alaus brandinimas? K? ilgesnis brandinimas duoda alui?

Al? brandinti galima tikrai ilgai. Nuo keli? savai?i? iki keli? met?. Laikui b?gant skoniai suapval?ja, susibalansuoja. Tik nereiškia, kad kuo ilgiau brandinsi, tuo alus bus geresnis. Kiekvienas alus yra skirtingas ir turi savo, pavadinkime, „pik?“, t.y. moment?, kai alus yra geriausias. Prab?gus tam momentui, alus tikrai netaps dar geresniu, paprastai tai labiau taikytina kvietiniam ar šiaip kokiam lengvam ir šviesiam alui, kuris ir yra brandinamas trumpiau, nei tams?s ir stipr?s.

Turiu dar nuo vienos partijos belgiško tamsaus ir stipraus elio. Šiuo metu, jam yra gerokai daugiau, nei pus? met?, ir planuoju dal? jo palikti kitiems ir dar kitiems metams. Ži?r?sim, kaip keisis.

Kaip vertintum alaus „situacij?“ Lietuvoje? Juk, nors vadiname save alaus šalimi, ta?iau ne k? už mus didesn? Belgija gali pasigirti gerokai ?vairesn?mis ir geriau pasaulyje vertinamomis r?šimis, o Lietuvos baruose – tik neseniai prad?jo daug?ti maž?j? aludari? produkcijos.

Nemanau, kad situacija yra labai bloga, matyt blogiau b?t?, jeigu to alaus visai netur?tume. Pasiži?r?kime ? atvykusius turistus, kurie džiaugiasi, kad gali ?sigyti nebrangaus kokybiško alaus. Jiems tikrai skanu. O lietuviškas vartotojas gal labiau renkasi t? al?, kurio bravoras duoda didesn? šaltkrepš? akcijos metu. Juk sakoma, kad dažnas lietuvis vartotojas renkasi al? pagal reklam?, o ne pagal skon?. Taip kad, koks poreikis, toks ir alus.

Aišku džiugu, kad paskutiniu metu atsidaro nauji maži bravorai ar namudiniai aludariai išverda kok? kontraktin? al? esamoje darykloje. Taip, po truput? kei?iantis vartotoj? poreikiams, skoniams bei alaus supratimui, atsiranda ?domesnio alaus. Tikiu, kad per kelet? met? j? ir daugiau atsiras, net ŠUA (Švyturio-Utenos alaus darykla) ? tai reaguoja ir yra ?sigij? minibravoro ?rang? mažom, specifinio alaus partijom virti. Kiek žinau, pirmasis j? alus tur?t? pasirodyti  parduotuv?se Kal?doms. Tai bus stautas (angl. stout), brandintas viskio statin?se.

Jei m?s? skaitytojai patys sugalvot? virtis al? namie – nuo ko jiems reik?t? prad?ti?

Gal pradžioje si?ly?iau prad?ti nuo ekstraktinio alaus gamybos. Yra prekybos vietose labai ?vairi? alaus rinkini? pagal stili? ar net pagal konkret? bravoro recept?. Tokiu b?du suklysti ir gauti prast? rezultat? yra sunku, nereikia specifin?s ?rangos, dažnai gali užtekti ir turim? namie puod?, talp?. O v?liau, supratus, kas yra fermentacija, kada ir kaip išpilstyti al? ir panašiai, galima pereiti prie alaus darymo iš salyklo. Aišku, jeigu vis dar bus ?domu.

O tie, kurie m?gsta didesnius išš?kius, gali iškart prad?ti nuo salyklo, ta?iau si?ly?iau gerai išsistudijuoti vis? proces?. Dabar ir lietuviškos literat?ros patikimos yra internete, žinoma, ir žaliav? pardav?jai konsultuoja. Na, arba papras?iausiai gali parašyti man – [email protected]

Beje, ar tavo gaminto alaus galima ?sigyti / pragauti kur nors?

Manau, kad ir ateity dalyvausiu ?vairiuose alaus festivaliuose, renginiuose. J? metu ir pavaišinsiu! :) O prekyba neužsiimu.

Teb?nie Rakija!

Seniai žad?jom?s parašyti šiek tiek nuotyki? iš Balkan?, taigi prad?sim nuo vieno pakankamai svarbaus aspekto – Rakijos. Manoma, kad g?rimas kilo iš Bulgarijos, nors ir makedonai, ir albanai, ir serbai, ir bosniai, ir kroatai ir, galiausiai, turkai tvirtina, jog tai j? nacionalin? vertyb?.

Ties? sakant, rakija Balkanuose yra šiek tiek daugiau nei stiprus alkoholinis g?rimas (paprastai apie 40%, o namin?s produkcijos apie 50-60%), tai bendravimo, kult?ros ir sveikatos dalis. Kiekvienas save gerbiantis šeimininkas b?tinai pavaišins stikliuku bet kur? atvyk?l?, kaip geranoriškumo ženkl?. Turb?t n? nereikia min?ti, jog naminis produktas ten visada yra geriau už gamyklin?, daug lengvesnis ir nat?ralesnis, jokio spiritinio prieskonio.

Reikia atkreipti d?mes?, jog Balkanuose žmon?s draugiški ir smals?s, ta?iau, kaip ir daugelyje šali?, reikalingas tam tikras susipažinimo etapas, per kur? dažniausiai valgoma ir ?nirtingai geriama, griaudžiant vietinei muzikai. Kadangi iš Artim?j? Ryt? per Osman? imperijos karaliavimo laikotarp? paveld?ta Mezze (smulki? užkandži?, analogas Ispaniškiems Tapas) kult?ra, dalinamasi, neskubant m?gaujamasi ir geriama stikliukais, kurie, pagal paprot? ar mad?, bent jau Serbijoje yra mažos kolbos formos.

Paprastai rakija yra skaidrios spalvos, gali b?ti brandinama statin?se, kad ?gaut? lengvai gelsv?/auksin? atspalv?. Svarbiausia, kad rakijos yra kiekvieno skoniui, nes gaminamas šis g?rimas praktiškai iš vis? vaisi? ir uog?. Kelios populiariausios r?šys:

– Slyvin? – sljivovica/slivova, skaidrios spalvos, labiausiai paplitusi.
– Vynuogi? – lozovaca, grozdova, muskatova. Pastaroji ypa? populiari Bulgarijoje d?l populiarios vynuogi? r?šies.
– Agrast? – komovica, dzhibrova. Ne itin pla?iai paplitusi, bet radus – tikras lobis.
– Abrikos? – mareli?arka, kaisijeva?a;
– Persik? – breskve;
– Vyšni?/trešni? – višnjeva;
– Kriauši? – kruškova;
– Obuoli? – jabukova;
– Šilkmedžio uog? – dudova. Uog? skonis primena gervuoges, tad ir rakija saldesn?.
– Medaus – medova?a, medevica. Panaši ? lietuvišk? krupnik?, ta?iau ne tokia klampi. Ypa? populiari Kroatijos regionuose, manoma, jog geriausia gaminama Istrijoje.
– Fig? – smokva, smokvova?a.
– Cidonijos (nežinantimes, kas tai per velnias, pasakysim, jog gyv? nemat?m, nes ne sezonas buvo, ta?iau tai mišinys tarp kriauši? ir obuoli?) – dunja. Degustatori? komandos viena iš labiausiai m?gstam? r?ši?. Namin? produkcija beveik verta dieviško eliksyro pavadinimo, subalansuota visomis ?manomomis prasm?mis. Tiesa, gamyklinis/masinis produktas dažnai ger? jausm?, ypa? iš ryto, nepalieka…
– Graikini? riešut? – orahova. Tamsiai rudos spalvos, itin klampi ir saldoka. Bet paragauti tikrai verta.

O dar kur žolelin?s ir šiaip aromatizuotos. Bet pabaigai, šiek tiek kult?rinio etiketo, kuriam, žinoma, degustatoriai nusiženg? ir ne kart?. Paprastai tiek vyrai, tiek moterys geria kartu, ta?iau ?domu yra tai, jog alus priskiriamas labiau vyrams ir moteris, prašanti alaus, sutinkama su keistoka povyza. Paprastai vietin?s moterys geria rakij? su skoniu, tarkim, medaus ar graikini? riešut?, vyrai labiau m?gsta tradicines slyv? ar vynuogi? r?šis. Nors, iš tikr?j?, svarbiausia – linksmai praleisti laik?, o ne ži?r?ti, k? iš šios galyb?s užsisakyti.

Pasiilgusi geros namin?s dunjos,
Degustatori? komanda

Baras dr?siems – „Apuokas“

Žmon?s kalba, kad „Apuokas” yra kažkada (tikriausiai labai seniai, nes t? laik? Degustatori? komanda nepamena) gyvavusio pakankamai garsaus Vilniaus baro „Pel?da” vaikas. Ar koks kitas giminaitis. Na, žodžiu, „Apuokas” gim? iš „Pel?dos”.

Iš šono - tikrai jauki vieta!

Šis keistas paukštis gl?di Suba?iaus gatv?s pradžioje, name, pažym?tame numeriu 6. Šalia puikuojasi puiki kompanija – nedidel? vieš?j? ryši? agent?ra, belenkaip prabangus visoki? užsienio žvaigždži? ram? mieg? saugantis (niekas-nesuskai?iuoja-kiek-žvaigždu?i?-jis-turi) viešbutis „Ramada”, prieš kokius metus atsidariusi nauja vynin?, kitoj gatv?s pus?je senoji geroji „Ida Basar”. Kaimynyst? respektabili. Tod?l kartais gali pasirodyti keisti tie it šeš?liai vakar?jant Vilniuj Suba?iaus gatve link „Apuoko” slenkantys ilgaplaukiai vaikinai.

Prad?ti galima nuo to, kad silpn? nerv? žmon?ms savaitgali? vakarais ten geriau neiti. Ten gi pank?/metalist?/neformal? ir visoki? kitoki? nelabai visuomen?s suprast? veik?j? baras, kur alus liejasi laisvai (ir visur, ant drabuži? – irgi) ir niekas nestabdo. Paskui b?na muštyn?s, miegojimai ant stal? (ar po stalais). Žodžiu, viskas ten savo vietose, kaip ir priklauso tokios pakraipos barui.

O nestabdo ten tod?l, kad Džiul? (nor?dami ?siteikti girti draugeliai vadina j? pilnu vardu – Džiuljeta) paprastai pila išsimok?tinai, išsimuša kit? dien?, kai gerokai po piet? ta pati chebra renkasi atsigaut ir gerai pavalgyt.

Dar ten yra dart'ai - labai svarbi dalis!

O maistas ten visoks. Šiaip meniu pakankamai platus, fig?ruoja kepsniai ir kitokie m?siški valgiai. Virtuv? galima apib?dinti visiems suprantamu terminu – „namin?”. Viskas ten paprasta, visko daug – m?sos, bulvi?, salot?. Viskas, kaip pas mam?/mo?iut?/tet?… M?s? m?gstamiausias patiekalas – karštas sumuštinis, kur ?eina formin?s duonos du vienetai, storas kiaulienos maltinukas, daug daug s?rio, agurkai, pomidorai, porai, pomidor? padažas… Kainuoja kokius 6 Lt (sunku mums su atmintim), bet prisivalgai, žmogus, kaip reikiant. Kai viena Degustatori? komandos nar? atrado ši? viet?, buvo g?d?s 2004-ieji, k? tik prad?tos studijos, kišen?se švilpia v?jai, o tuomet sumuštinis kainavo kokius 4 Lt, buvo labai jau prieinama kaina. Galima sakyt, pus? kursiok? „ant jo” užaugo.

Kalbant apie baro interjer? ir atmosfer?, b?tina prad?ti nuo jau min?tos Džiul?s, kuri yra ir baro simbolis, ir padav?ja, ir barmen?, ir, neretai, sug?rov?. Džiul? yra vidutinio amžiaus, trump? juod? plauk?, akiniuota rubuil?, šiaip labai pikta, geriau prie jos nel?st su visokiais kvailais klausimais: „o šit? patiekal? gal galima be svog?n??”, „o po kiek pas jus alus?”, „o kokteili? turit?”. Jai labiausiai patinka, kai žmon?s b?na konkret?s ir paprasti, o kain? jinai nežino. Nel?skit ? akis! Retai, labai retai jai gali b?t gera nuotaika, tada ji netgi prieis ir pabendraus, k? nors papasakos, dažniausiai – visiškai ne ? tem?. Bet be Džiul?s „Apuokas” ne?sivaizduojamas.

Muzika ten vakarais b?na tokia, kokiai ir dera pank? ir metalist? girdyklose. Bet dienos metu Džiul? neretai užsimeta Stingo gyvo garso DVD ir ni?niuoja ? takt?.

Dar ten dienos metu b?na dienos piet?s. Skanios sriubos, didel?s porcijos, ir visokie cepelinai/karbonadai/kotletai/baland?liai antram patiekalui. Kainos ir v?l nepamenam, bet negali b?t daugiau, nei 12 Lt.

Dar jie turi r?s?, kuriame labai tamsu ir dr?gna, tai ten dažniausiai pankai ir miega ant stal?.

MENIU: daug, sunkiai, kaip pas tet?.
KOKYB?: kaip pas tet?…
KAINOS: pigiau nei kitur, nors tokia vietos aukštesni? kain? ir negal?t? duoti.
ALKOHOLIS: alus. Alus. Alus. Dar klientai m?gsta stipriau, kartais. Prie alaus.
APTARNAVIMAS: svarbiausia – nepykdyti Džiul?s ir viskas bus gerai.
VIETA: Suba?iaus g. 6, Vilnius.
INTERNETE: FB.
SUBALANSUOTA: rekomenduojam tiems, kuriems patinka sunkiau – sunkesn? muzika, sunkesnis maistas, sunkesn? kompanija. Nerekomenduojam – visiems kitiems (patys suprantat, kuriems ten geriau nesirodyt).

Nostalgiškai nusiteikusi,
Degustatori? komanda

Apie „Bobo Nouveau“ arba apie tai kaip žmon?s paskui barmenus vaikšto

Vieta gan nekukliai ?sik?rusi vienoje iš dažniausiai mindom? Senamiestyje gatvi?. Trak?, dar kitaip vadinama.

Aplinka: tamsu. Dažniausiai ji netrukdo, o ir prie tamsaus alaus tinka. Jeigu bandysite ateiti ? „Bobo“ po sunkios dienos ir nor?site kur nors maloniai bei minkštai pad?ti savo s?dim?j? – neišdegs. Teks tenkintis (nors ir dailiomis), ta?iau kietomis (mažiau kaip cool, daugiau kaip hard) aukštomis k?d?mis, kurios labai pasistengs, kad j?s s?d?tum?te / gul?tum?te ant žem?s. Arba stov?ti. Žmon?s sako, kad tai n?ra blogai – daugiau telpa.

Taip kažkada atrod? "Bobo Nouveau"

Maistas: nedaug, ta?iau reikia pripažinti, kad džiugina. Jei turite jautresn? skrand? privenkite klausti barmen? apie sudedam?sias dalis. ?sp?jimas ?dr?nams: jei ateinate ?ia alkani, nesiraukykite gav? išties nemaž? s?skait?. Dažniausiai pateikiama kartu su šypsena.

Alkoholis: viena iš viet?, kur galima paragauti tikrai neblogo alaus. Kaip taisykl? jei geriate ne po vien? bokal?, s?skaitos taip pat neblogos.

Degustatori? komanda nuoširdžiai rekomenduoja „Bobo“ atidžiau priži?r?ti savo beer on tap skilt? ir gražiai sutarti su tiek?jais. Keliam už tai, kad alus niekada nesibaigt?!

Publika: liaudies išmintis sako – kokie pinigai, tokios tvoros. Degustatori? komanda sako – kokie barmenai, toks baras. Tiems, kas ramius vakarus namuose m?gsta iškeisti ? ramius vakarus (iki antro bokalo) kur nors mieste, tikriausiai teko pasteb?ti, kad traukia ne vien sienos ir stalai. Tas, kuris stovi už baro ar atneša al? jums iki staliuko, kuria atmosfer?. „Bobo“ – ne išimtis.

Ir dar – jei barmen? mat?te prieš kur? laik? dirbant? kitame bare, b?kite beveik tikri, kad sutiksite ir žmones iš kito baro. Jie link? sekti.

Pabaigai Bobo horoskopas:

Jau baig?te al?? O šiandien tik antradienis / tre?iadienis / bet kuri kita savait?s diena kai rytoj ? darb?? Išgerkite daugiau. Nepakenks. Tikriausiai rasite draug?. Dar labiau tik?tina, kad j? bus daug. Laikas tiesiog kažkur dings.
Blogas ženklas – staiga pamiršti su kuo š?vakar at?jote; nepaliaujamai kartoti fraz? “šitas tai jau tikrai paskutinis”.

Geras ženklas – pasteb?ti, kad didžioji dalis žmoni? jau išsiskirst?, baras prad?jo tušt?ti, o barmenas su jumis vis dar bendrauja. Krištoliniai alaus bokalai tyliai šnabžda, kad patekote ? tikr? afterparty. Galite iš karto paskambinti šefui, pasakyti visk? k? apie j? galvojate ir išdidžiai pareikšti, kad rytoj ? darb? neateisite.

ATNAUJINIMAS: deja, kad ir kokia smagi vieta buvo, senieji barmenai iš?jo (nes, kaip sak? vienas, j? draugams ten buvo per brangu), at?jo nauji, paskui juos at?jo kiti žmon?s ir… gal? gale, gal d?l to, o gal ir ne – baras kriz?s neištv?r?. Šiuo metu toje pa?ioje vietoje ir gana panašiai atrodantis „Marsas“.

Prietaringoji,
Degustatori? komanda

Tiesiog klaip?dietiška „Leika“

Nesiginsim, nutinka kartais ir taip (ne pirmas ir ne paskutinis sykis), kad Degustatori? komandai vietini? bar? ir užeig? asortimentas pasirodo per mažas. K? veikiam tokiais atvejais? Susikraunam šmutkes ir pasileidžiam link dar neatrast? horizont? ten, “kur žol? žalesn?”. Š? kart? po padidinamuoju stiklu Klaip?doje, Lietuvos fotomenink? s?jungos prieglobstyje ?sik?rusi gan keisto pavadinimo užeig?l? – „Leika“.

Pavadinimas tikrai ?kvepiantis žygiams, o ir “žygiavimo” form? gausa stebina (anot pa?ios Leikos, net 22 pilstomo alaus r?šys!). Maloniai nuteikia gana gausus lietuviško alaus pasirinkimas. Besirenkanti publika taip pat gana ?domi – gali rasti ir draug?, ir prieš?. Kainos nesikandžioja. Spaudžiam “laik”.

Tikriausiai pirmasis dalykas, kuris krenta ? akis vos už?jus – stalo futbolas, antrasis – spalv? margumynas. Tiesa, ir prie vieno ir prie kito, po poros bokal?, akis ima ir pripranta.

Trumpai tariant, sveikiname Klaip?d? už iniciatyv? tur?ti tok? bar?. Degustatori? komanda džiaugt?si radusi ne tik gausyb? alaus, bet ir daugiau vietos. Taip pat nepakenkt? gausesnis atsiskaitymo variant? pasirinkimas.

MENIU: prie alaus.
KOKYB?: kaip fotomenininkams ir kaip vietai, turin?iai daug alaus.
KAINOS: nesikandžioja.
ALKOHOLIS: alus. Daug. Kainos – normalios.
APTARNAVIMAS: šypsen? išspaus, kartais nusišypsos, kartais juokel? papasakos. Na kaip fotpomenininkai ir dar alaus meg?jai be to.
VIETA: Tomo g. 7, Klaip?da.
INTERNETE: FB.
SUBALANSUOTA: alaus m?g?jams ir menininkams.

Žalesn? žol? radusi,
Degustatori? komanda

P.S.: Taip, nuotrauk? pavog?m. Neg?da. Tik nuli?dom, kad taip ir nesupratome iš ko. Atsiradusiam teis?tam autoriui su ?rodymais – alaus bokalas nuo Degustatori? komandos, bei viešas autoryst?s pripažinimas Savame (bei kituose) bli?duose.

P.S.2: teis?t? nuotraukos savinink? atradome – Paulius Sadauskas. Nebl?stanti šlov? Tau, Pauliau! B?k pagerbtas tarp bli?d?.

Vieta, apie kuri? nesinori rašyti… „Piano Man“

Tik nieko blogo nepagalvokit… Tiesiog daliai Degustatori? komandos ten taip smarkiai patinka, kad tiesiog baugu, kad ten patiks visiems, o tada baras „užsikimš” žmon?mis (nors j? ten ir taip netr?ksta) ir Degustatori? komanda tiesiog nebetur?s n? dešimties kvadratini? centimetr? vietos prie baro pasid?ti alui.

Bendravimas.

Kas ten tokio gero? Iš ties? ? š? klausim? atsakyti gan?tinai sunku. Matyt ? bendr? visum?, išreiškian?i? „gerum?”, susilieja viskas: aplinka, besilankantys žmon?s (ypa? tie – nuolatiniai), nereal?s barmenai ir šiaip žmon?s, kurie „užsinori” padirb?ti prie baro, pianinas (kuriuo kartas nuo karto pagroja kuris iš lankytoj?), geras alus ir nenugail?ti kokteiliai, dvi tradicin?s dainos, per kurias visas baras „staugia”: „Aaaandriau Maaaamontovaiiii” (?ia tokia grup? „Sportas” dainuoja, jei k?) bei nuostabioji „Piano Man”…

Monika už baro

Tiesa, „Piano Man” turi ir vien? tr?kum? – ten n?ra maisto. Na, yra… Bet jau gal por? m?nesi? veikiantis baras vis dar apsiriboja tik užkand?l?mis ir, bent jau sklinda tokie gandai, net nesiruošia tur?ti daugiau maisto. „Juk ?ia baras! ?ia ne valgyt susirenkama”, – išalkusiems atkerta barmenai. O užkand?l?s paprastos: pad?kliukas su indeliu alyvuogi? ir „užtep?l?s” (duona su kokiu nors užteptu „daiktu” – saul?je džiovintais pomidorais, paprik? ar alyvuogi? mišiniu ir pan.). Štai tuo maisto meniu, kur? atstoja juoda lenta ant sienos, ir baigiasi. Nors… pra?jus? savaitgal? pasteb?jome, kad ant pad?kliuk? lyg ir pradeda atsirasti m?syt?s. Kaip skelbia tas pats juodas sieninis meniu – užkand?li? kaina 10-15 Lt.

Kalbant apie g?rimus – kainos ?vairios, bet ir pasirinkimas gausus. Brendžio su arbata galima iš(at)sigerti už 13 lit?, Stella („artois”, – kaip j? m?gsta vadinti lietuviai, nieko „neraukiantys” apie pranc?z? kalb?) – 6.50 Lt, Hoeggarden‘as – 8.50 Lt, Bloody Mary – 18 Lt, sultys – 4 Lt. Lietuviško alaus – n?ra.

Baras šven?ia

K? patartume tiems, kurie nuspr?s ten apsilankyti? Tai „stovimas” baras. Nusipirk? bokal? alaus ar papraš? barmeno sumaišyti ger? kokteil? galite neb?tinai vargintis ieškoti vietos prie staliuko. Ties? pasakius, pris?d? prie staliuko galite taip ir nesuprasti apie k? šis baras. B?kit draugiški. Kalb?kit?s ir šypsokit?s!

P.S.: o dar ten yra stalo futbolas. Kaina ?prastin? – 2 Lt.

P.S.2: baras „randasi” Islandijos g-v?je Vilniuje. Namo numerio nepamenam, bet kažkur gatv?s viduryje, o kadangi ji trumpa, tai tikrai rasit. Žmon?s kalba, kad prieš tai ten buvo ne kas kita kaip striptizo klubas, prisideng?s vynin?s vardu… Tiesa, tai tik kalbos, bet dar gird?jom, kad „Piano Man” interjeras iš t? laik? vis dar turi du dalykus: kilim? ir sien? apmušalus, o „privatas” (tas kambar?lis, kur už didelius pinigus galite pasigrož?ti asmeniniu šou) šiuo metu transformavosi ? kamp? stalo futbolui…

MENIU: susideda iš g?rim?.
KOKYB?: na, al? pila prie aki?, o kokteili? – „nenugaili“. Taigi –  puiki.
KAINOS: vidutinis lietuviškas baras, vidutinio lietuvio piniginei.
ALKOHOLIS: alus (dažniausias klient? pasirinkimas), ?vairiausi kokteiliai ir shot’ai (antroje vietoje), vynas (kiek steb?jom – retas daiktas lankytoj? rankose).
APTARNAVIMAS: barmenai ir barmen?s ten – rock!
VIETA: Islandijos g. 1, Vilnius.
INTERNETE: FB.
SUBALANSUOTA: miesto ir biur? planktonams.

Garsioji Bily Joel daina „Piano man“, kuri ir ?kv?p? baro pavadinim?.

Sužav?ta,
Degustatori? komanda