Žemaitija – geram savaitgaliui: Salant? “Pakalnut?” ir Telši? „Senoji Kvorta“

Paskelbta: 2018-01-28 | Joey doesn't share food

Jeigu kada nuspr?site, jog n?ra k? veikti savaitgal? – važiuokit link Telši?, Plung?s, Salant? ir Plateli?, pakeliui sustodami keistesn?se ir ?domesn?se regiono vietose, kuri? ?ia – apstu. Ir nors nor?t?si leistis ? pasakojim? apie putlias ir linksmas Telši? meškas, fantastišk? Plung?s dvar? ar keist?j? Orvyd? sodyb? bei šimtus kit? viet? – mes pirmiausia juk apie maist?… Nepaisant miesteli? mažumo – atrasti ?ia tikrai yra k?. Ta?iau tikras Žemaitijos perlas žiba Salantuose. O taip… mes apie garsi?j? “Pakalnut?”.

Žemaitijos perlas – “Pakalnut?”

Nesl?psim, buvom gerokai prisiskait? bei prisiklaus? apie ši? viet?, ta?iau, kad ir kiek daug žinotum?te – pirminis šokas vos ?žengus yra neišvengiamas. Kažkas tarp sovietme?io knaipi? ir ‘95-?j? Lietuvos, kai ? šal? iš turg? prad?jo pl?sti kiniškas ki?as. Interjeras medinis, šiek tiek dekoruotas veidrodžiais, aplink spalvingos lemput?s bei dirbtin?s g?l?s (žinoma, pakalnut?s). Baro teritorija nukrauta keis?iausiais dalykais, pavyzdžiui, raudona kriaukle ir leopardu… (taip, teisingai – leo-par-das). Stalai, beje, užkloti gumin?mis stalties?mis, o vienas iš j? – toks ilgas vestuvinis, prie kurio sus?da ir neb?tinai paž?stamos kompanijos.

Neitiketinas meniu… :)

Paprastai nuo toki? viet?, žmogus, jau esi atprat?s, tod?l net nekeli kojos ? niek? panašaus. Nesl?psiu, pama?ius maž?j? žali? namel?, kuriame ?sik?rusi “Pakalnut?” ir ?žengus pro duris, kojos sustingo ir nor?jo sukti atgal: “Negi tikrai mes ?ia valgysim??!!!”. Bet dabar belieka džiaugtis, kad prie m?s? greitai prib?go padav?jas ir pilnut?l?je sal?je, papraš?s susispausti kitus sve?ius, mus pasodino prie ilgojo vestuvinio stalo. Sve?iai, kurie, beje, s?d?jo greta m?s? – specialiai atvažiavo iš Klaip?dos.

Ir tikrai gerai, kad likome. Gerbiamieji, to ne?manoma papasakoti, tai reikia pamatyti savo akimis. Restoranas daug met? priklauso tai pa?iai šeimai. Vietiniai salantiškiai, kaip supratom, kartais tiesiog tingi gaminti namie, tod?l ateina ?ia pasiimti maisto išsinešimui. O kai didesn?s porcijos gali užtekti ir dviem dienoms – matyt, net ir apsimoka.

Šonkauliai… po kaire – „nolsemke“, o ten horizonte jaunuolis valgo vis? porcij?… :o

Vietinis perliukas – šonkauliai ir karka. Kai pab?g? imti vis? šonkauli? porcij? paprašome pus?s, šeiminink? pasitikslina: “Tai jums nolsemk? [0.7]?”. Nelabai suprantam apie k? ji, bet linktelim tik?damiesi, kad ?ia pus? porcijos. Ir a?i? dievams už t? “nolsemk?” šonkauli?, nes pamat? prie gretimo stalo atnešt? piln? porcij? suprantam, kad valg? b?tume savait?. Patys šonkauliukai, gerai par?kyti ir kepti, tiesiog tirpsta burnoje, kaip ir karka. Nors… jei rinktum?m?s antr? kart? – imtume šonkaulius. Anie geresni.

Tikriausiai ir nereikia pasakoti, kad ?vairiausi kepsniai ir kiti reikalai, pagal geriausias lietuviškas tradicijas, plaukia s?ryje, padažuose ir riebaliuke. Bet taip tokiose vietose tiesiog turi b?ti. O kartais ir sau leisti galima šiek tiek daugiau.

Karka ir nam? gamybos krienai

Beje, ant kiekvieno stalo stovi po stiklainiuk? nam? gamybos krien?, kurie, net ir mums, nelabai juos m?gstantiems, buvo puikus papildas prie šonkauli? ir karkos.

Sukasi “Pakalnut?je” šeima – mama su s?numis. Aptarnauja tikrai nuoširdžiai ir kiek paprastai. Kai viena m?s? koleg? pabando užsisakyti lietini?, atgal gauna atsakym?: “Tai jau tikrai ne. Atnešiu tau kepsn? vištienos. Nu kas lietinius valgo su alumi. ?ia desertas…”. Priešintis šans? n?ra, o ir, pasirodo, kad priverstinis patarimas buvo geras.

„Interjeras“. Kabut?s – ne veltui… :D

Užsienie?i? ? „Pakalnut?“ niekada nesivestum. Savo miestietišk? „poniškum?“, kaip sako vienos iš m?s? teta kaime, taip pat reikia palikti prie dur?. Ir tada – atrasit… S?km?s!

Telši? “Senoji kvorta”

Lašišos variantai (agurk? salotos – fantastin?s)

Beje, savo turne po Žemaitij? metu buvome ne tik Salantuose. ?sp?dži? savaitgal? prad?jome nuo Telši?, o kadangi kelion? iš Vilniaus užtruko, vizit? ?ia prad?jome pietumis “Senojoje kvortoje”. R?syje ?sik?r?s skliautuotas restoranas gal?t? b?ti kiek jaukesnis, nors panašu, kad tam dedamos visos pastangos. Tiesa, mes restorane buvome kone vieni ir jei r?sio erdv? b?t? užpild?s smagus žmoni? šurmulys, matyt, b?tume jaut?si kiek patogiau.

Vištiena su vaisiais buvo labai gera; gal tik nepatikt? saldžiai m?gstantiems

Žvitri padav?ja kantriai atsakin?ja ? visus m?s? klausimus. Panašu, kad prie turist? jie ?ia priprat? ir greitai beigi nesipriešindami vardija m?gstamiausius patiekalus ir rekomendacijas. Rekomendacijos pasiteisina – išsirenkame tikrai gerai.

Vaik? meniu

Lašiša – kiek sausoka, bet agurk? salotos greta tiesiog fantastiškos. O štai vištienos kepsnys su vaisi? salotomis – pelno 100 bal?. Tiesa, nerekomenduojame tiems, kurie nem?gsta saldžiai. Dar vienas visus taškus susirenkantis patiekalas – gryb? sriuba.

Labai gera sriuba, bet kiek li?dnesn? kepta duona… :)

Ir šiek tiek interjero, kad žinotum?t, kur merkiat kojas

MENIU: riebiai ir daug
KOKYB?: sorry vegetarai ir dietos besilaikantys, bet tokiose vietose reikia valgyti riebius kepsnius
KAINOS: lyginant su didžiaisiais miestais – labai malonios
ALKOHOLIS: visi tradiciniai pasirinkimai
APTARNAVIMAS: malonus
VIETA: Telšiai (Respublikos g. 4) ir Salantai (M. Valan?iaus g. 3)
INTERNETE: Senoji kvorta: http://www.kvorta.lt/. Pakalnut?: https://www.facebook.com/pages/Pakalnut%C4%97/620659014656655
SUBALANSUOTA: hipsteriams per?jusiems ? nuuj? hipsteriškumo lygmen? ir… vietiniams arba turistams

Hot-pot’as Vilniuje: kaip restorane sau vir?m?s Azijietišk? „sriub?“

Paskelbta: 2016-11-29 | Joey doesn't share food

„InContro Hot Pot“ iš principo gali b?ti ?vardijamas SavasBliudas.lt degustatori? ši? met? atradimu. Oficialiai duris atv?r? rugs?jo pabaigoje jie ne tik mus nustebino, bet ir privert? pasakoti visiems draugams bei planuoti ten su jais nesibaigian?ias vakarienes. Patiko! Labai! Fantastiškai! Kod?l? Nes kai esi visko pertek?s vartotojas, ragav?s šimtus puiki? patiekal?, nori šio to naujo ir kitokio. „Hot pot“ konceptas – b?tent toks.

Visas grožis ant stalo

„Hot pot“ restoran? (nors š? reikal? galima ?vardinti ir patiekalu) koncepcija kilusi iš Mongolijos bei Kinijos, nors dabar paplitusi ir Tailande, Mailaizijoje, Singap?re, Filipinuose bei kitose šio Azijos regiono šalyse. Esm? – gana elementari. Klientai gauna puod? sultinio, kur? toliau verda ant specialios stale ?rengtos kaitlent?s d?dami ten savo m?gstamus ingridientus, gardindami padažais ir pan. Pagrindin?s „hot pot‘o“ sudedamosios dalys dažniausiai b?na plonai pjaustyta m?sa, j?ros g?ryb?s, ?vairios daržov?s (taip pat ir lapin?s), grybai, azijietiški virtiniai, tofu ir pan.

Visa paslaptis slypi tame – ar patys sugeb?site nepervirti produkt?. Pavyzdžiui, daržov?s jau paruoštame sultinyje verdamos maždaug septynias minutes, tuo tarpu plonai pjaustyti m?sos griežin?liai – ? puod? ?metami vos keturiasdešim?iai sekundži?. Jei pervirsite – m?sa taps nebesultinga ir praras savo skon?.

Sultinys su grybais jau ant kaitlent?s – belieka prad?ti rinktis priedus

Visas procesas primena ritual? (be to, nuo puod? nuolat kyla garai, tod?l restorane – visuomet šilta), praskaidrinam? džiaugsmo ir susižav?jimo š?ksni?. Dar viena paslaptis tame, jog kas kart? ?sid?j? kiek kitoki? ingridient? – pajusite visiškai kitok? skon?.

Tiesa, jei hot-pot’as n?ra tai, ko nor?tum?te paragauti – meniu yra ir kiek labiau tradiciškai skamban?i? Azijos regiono pavadinim?: ?vairi? sriub?, salot?, karšt?j? m?sos ar žuvies patiekal?. Pavyzdžiui, sviestužuv?s patiekalas jums kainuos 9.90 euro, o vištienos salotos – 6.60 euro. Ši? – n? vieno neragavome, tik sp?jome pasteb?ti, jog si?lomi ir dienos piet?s.

Aštrusis sultinys: kolegai papuol? raudonasis ?ili pipiriukas – kur? laik? ašarojo…

Kadangi „InContro Hot Pot“ mes pirm? kart? – renkam?s hot-pot’o rinkin? dviems, kaštuojant? 19.99 eurus. Jo sud?tyje – visko po truput?. Didelis krepšelis daržovi?, ? kurio sud?t? ?eina lapin?s daržov?s, kop?stai, grybai, pomidorai, agurkai, agurotis, stikliniai makaronai; kiekvienas gauname po duben?l? gardint? ryži? su daržov?mis ir kiaušiniu; sojos bei austri? padaž?; keturis duben?lius su pagardais ir padažais; makaron? ir ?vairaus tipo virtini?; beigi pasirinkto tipo m?sos. Iš jau paruošt? sultini? renkam?s gryb? ir aštr? (atsargiai, neužtaikykit perkrimsti ?ili pipiriuko).

Ir žinot k?? Labai! Tiesiog labai labai labai. Sultinio pagrindas buvo sodrus ir ryškus, tod?l nesunku buvo susimiksuoti tikrai gard? patiekal?. Džiugesio ir rituališko proceso buvo tiek daug, kad nesibaig? kalbos. O šiluma taip užkaitino skruostus, kad nebuvo šalta gr?žti namo per rudenio dargan?.

Ir dar gavom tobulai skanios arbatos iš ?vairi? maišyt? žoleli?

Žodžiu, rekomenduojam. J?s tiesiog privalote bent kart? ten užeiti ir išbandyti!

MENIU: hot-pot’ai ir kiti Azijos virtuvi? patiekalai
APTARNAVIMAS: +1000 karmos tašk? už patarimus ir paaiškinimus
KAINA: reik?t? maistui neštis mažiausiai 10 eur? (g?rimai atskirai)
ALKOHOLIS: tradiciškai – visko po biški, nieko labai išskirtinio
VIETA: Gedimino pr. 46, Vilnius
INTERNETE: https://www.facebook.com/InContro.HotPot/
SUBALANSUOTA: šio to nauja pasiilgusiems bandytojams, gurmanams arba apie senas keliones svajojantiems

„MURRR cafe“ – kavin?, kurioje gyvena kat?s

Paskelbta: 2015-02-23 | Joey doesn't share food

„MURRR cafe“ gali b?ti apie bet k?, bet tikrai ne apie maist?, tod?l š? kart? nedaugžodžiausime. Jei nety?ia jums vis dar pavyko nieko negird?ti apie ši?, gan?tinai nauj?, ?staig? Vilniuje – tai tikrai yra vieta, kurioje gyvena kat?s. J? ten yra iki dešimties. Šerti kates – draudžiama.

Beje, kavin? tik ple?iasi, tod?l savo populiarum? bent jau šia prasme – tikrai ?rod?.

Visos „MURRR cafe“ gyvenan?ios kat?s – vienaip ar kitaip nuskriaustos, pagyvenusios lauke, pas prastus šeimininkus ir pan.

Kiek smagu yra lankytis šioje kavin?je? Na, bent jau ?domu tai tikrai. ?domu, nes ne?prasta ir nauja. Tiesa, didesn? ?sp?di vieta daro dviem žmoni? grup?ms: a) vaikams; b) suvaik?jusiems ka?i? myl?tojams.

Kaip ten sekasi kat?ms? Kai buvome mes – žmon?s joms buvo gerokai nusibod?. ?sivaizduokit, s?dit vis? dien?, miegat, o jus visi bando prisikalbinti ateiti pas save (nes, beje, ka?i? ne tik negalima šerti, bet ir prievartiniu b?du imti ant rank?).

Ar tai geriausia vieta gyv?nams? Na, bent jau tikrai geresn? nei gyvenimas lauke, o gilesnes diskusijas paliekame nerimastingiems ir lengvai maniakiškai nusiteikusiems gyv?n? myl?tojams, kurie pastaruoju metu Lietuvoje taip išpopuliar?jo.

Beje, aptarnavimas tikrai malonus ir draugiškas, šypsen? ten netr?ksta, jei ant j?s? nut?pia kat? – jau?iat?s pamalonintas ir apipiltas kit? lankytoj? d?mesiu, o arbatos tikrai daug, skanios ir ?vairios. Beje, turime pasteb?ti, kad jei padav?ja nesi?lyt? ant jau panaudot? arbatžoli? dar kart? užpilti vandens – uždirbt? „MURRRR cafe“ gal ir daugiau.

Beje, yra ir wi-fi. O galingajame Facebook kavin? galite rasti: www.facebook.com/Murrr.Cafe.

Ponas kebabas… dienos pietums arba tikras Stambulas Vilniuje

Paskelbta: 2014-11-04 | Joey doesn't share food

Jei kada lank?t?s Stambule, tikriausiai, vos už?j? ? „Marmar?“ atpažinsite vien? iš t?kstan?i? restoran?li?, kuriuose dažniausiai s?di vietiniai ir l?tai gurkšnoja arbat? iš savo tradicini? miniati?rini? puodeli?. Kažkur fone – besisukiojantis vir?jas retkar?iais š?kteli užsakymo pavadinim?, o pakviestasis tingiai kulniuoja jo pasiimti. Beje, ne itin prabangi aplinka ir garsiai plyšaujantis televizorius – ne k? mažiau svarbus atributas.

Pasirodo, panaši vieta yra ir Vilniuje. Ir taip, tai tas pats m?s? jau pamin?tas „Marmaris“.

Atsiradome jame kiek netik?tai, kankinami kasdien?s dirban?i? žmoni? problemos: „Kur valgysim dienos pietus? Ne… ten nenoriu – jau nusibodo. Ne… ten pra?jus? kart? buvo labai neskanu. Neeee!“.

Paskutin? akimirk? kolega prisimin?, jog eidamas ? darb? pasteb?jo netoliese esan?i? kebabin?, si?lan?i? dienos pietus. Šis jo komentaras buvo, grei?iau, buvo juokas, bet, kaip sako protingi žmon?s, kiekvienam bajery yra dalis bajerio. Taip „juokas“ virto k?nu, o mes ragavome dienos pietus kebabin?je.

Beje, kebabin? – tikrai skai?iuoja ne pirmus metus. Nuo kit? ji skiriasi dar ir tuo, jog niekada nepretenduoja ? „Va ?ia tai geriausias Vilniaus kebabas“ nominacij?, o lankytojus kvie?ia pris?sti prie gan?tinai padoriai atrodan?i? staleli? bei pavartyti žurnal? apie Turkij?.

Dienos pietums visuomet gausite kokios nors turkiškos sriubos ir, žinoma, kebab?. Kadangi žalio supratimo neturime kokiu pagrindu yra atrenkami „Va ?ia tai geriausias Vilniaus kebabas“ nominantai, tiesiog pasakysime, jog tiek sriuba, tiek kebabas – normal?s.

Tiesa, kiek nustebinti gali tas faktas, jog j?s? niekas nepaklaus: „Kuoks padažas? T?rim ?esnakynis, myksas ir aštr?“. Padažo ? kebabus „Marmaryje“ – nededa. Jei jo labai tr?ksta, tai ant stalo visuomet yra pora padaž? – ke?upo ir majonezo pagrindo. Norit – dedat?s, nenorit – ne. Kiek teko skaityti, šios kebabin?s savininkui turkui labai jau keistas pasirod? lietuvi? ?protis d?ti padaž? ? kebabus (panašiai kaip italai kraupsta matydami ant picos varvinam? ke?up?) ir jis nusprend? to nedaryti. Ties? pasakius – taip tikrai skaniau ir… sveikiau.

Ant stalo rasite ir džiovint? aitri?j? pipir?. Pastaruosius gal?site puikiai panaudoti, jei pasirodys, jog sriuba – nepakankamai aštri.

Beje, kalbant apie tai, k? paragauti verta, tai vietoje gaminami turkiški desertai. Kadangi mes d?l j? galime nusigraužti pirštus – visuomet bent vien? ragaujame. Ypa? baklava, kuri ten yra visiškai tobula.

Dar mums labai patinka ?ia parduodamas „Ayran“, kurio galima paragauti ir vietin?s gamybos. Patiems smalsiausiems – verta gerokai pavartyti meniu. Patiekal? gausyb? ir pavadinim? ?vairov? sufleruoja, jog ten tikrai galima paragauti turkiško maisto.

„Marmaris“, tarp kitko, turi ir „halal“ sertifikat?. Tai reiškia, jog ten gaminamas ir parduodamas maistas – atitinka islamo ?statymus ir yra tinkamas vartoti šios religijos išpažin?jams. Na, o tiems kurie pasitiki technologijomis – „Foursquare“ paskyroje apie „Marmar?“ prirašyta labai ger? komentar?. Kai kurie j?, iš Lietuvoje gyvenan?i? turk?, kurie teigia, jog tai – tikra turkiškas virtuv?.

Paskutinis dalykas, kur? b?tinai norisi pamin?ti – lankytojai. J? pasteb?jome net ir kostiumuot?, tod?l jei nety?ia sugalvosite ten užsukti – nesibaiminkite. Balta varna neb?site.

MENIU: turkiškas restoranas
KOKYB?: iš paži?ros švaru ir pakankamai skanu
KAINOS: nedidel?s, pagrindini? patiekal? – vidutin?s
ALKOHOLIS: sp?jam, n?ra
APTARNAVIMAS: kaip kebabin?je (nors apie patiekalus papasakoja maloniai)
VIETA: Šev?enkos g. 6 / Algirdo g. 23, prie Mindaugo „Maximos“
SUBALANSUOTAL: keliones ? Turkij? prisiminusiems arba norintiems išbandyti kažk? nauja

Jei nukankins „Sodra“, maistas „Sodrut?je“ – nepad?s

Paskelbta: 2014-10-21 | Joey doesn't share food

J?s niekada nepagalvojot, jog „Sodros“ b?stin? Vilniuje labai jau primena Saurono tvirtov? iš Žied? valdovo trilogijos? Virš amžinai prasižiojusio piltuv?lio tetr?ksta nuolat švie?ian?ios akies… Architekto b?ta ryškiai jau?ian?io potekstes, o mums visuomet m?sle liks faktas, jog šis pastatas taip niekada ir nesusilauk? sav?s vert? paty?i? mieste. Tiesa, gal jos ir buvo, bet Degustatoriai tuo metu krimto Leokadijos keptas bandeles mokyklos valgykloje ir nieko nepasteb?jo.

Kaip ten beb?t?, net ir pa?iame neken?iamiausiame (gal neken?iamiausiu b?t? galima nominuoti ir VMI, alia ta bent jau nauja ir ne tokiam užkampyje) pastate Vilniuje – duoda valgyti. O kaip kitaip. Ten, viduryje niekur, vietoje, kuri? sunku jau ir Vilniumi vadinti, manome, nelabai ir yra kur dar pavalgyti.

Tod?l visi „Sodros“ darbuotojai ir ilgiau ten užsib?nantys sve?iai, kuriems tenka „pralaukti“ piet? met? – renkasi… ta-da-da-daaaam… „Sodrut?je“! Taip. Tai viena t? unikali? viet? mieste, vis dar išlaikiusi? pirmojo nepriklausomyb?s dešimtme?io tradicij? pavadinimus maitino ?staigoms, spekuliant? irštvoms ir pirmiesiems uab‘ams duoti jungiant vardus, mažybinant juos bei kitaip iškraipant. Taip iš Nijol?s ir Algimanto šeimos verslo atsirado kavin? „Algnija“, taksi firma tapo „Taksita“, o saugos ?mon? – „Sauguva“. Remiantis tokiomis pa?iomis taisykl?mis „Sodrut?“ taip pat tapo tuo, kuo yra ir šiandien.

Lank?m?s ten iškart po piet? met?, tod?l kai kuri? patiekal? jau nebebuvo. Ta?iau, galime pasidžiaugti, jog kaip ir kiekvienoje save gerbian?ioje valgykloje, „Sodros“ darbuotojams pateikiami keletas pasirinkim?. Kažk? beveik priimtino (jei smarkiai nesigilins ? sud?t?) gali susimeistrauti vegetaras, yra kurios nors r?šies blyn?, kotletas, keletas salot?, ? kurias, kažkod?l, visose valgyklose reaguojama kaip ? užkand?, o ne potencialiai visavert? patiekal?.

Kompotas, bandel?s ir kiti valgykl? priedai – taip pat greta. Beje, tikriausiai geriausias dalykas „Sodrut?je“ – visai pus? velnio kavos aparatas, kuris bent jau išvaduoja nuo snaudulio. Beje, puodeliai – nestandartiškai dideli.

Mes ragavom šaltibarš?i? (kurie gal ir buvo neblogi) su labai labai labai prastomis bulv?mis. Iš kur išgaunamas tas valgyklinis bulvi? kartumas – reik?t? kada pasiaiškinti detaliau. Dar ragavom „valgykla style“ bandeli?, kurios, ties? pasakius, visada visai patiko. „Sodrut?“ jas iškepa arba gauna taip pat visai neblogas. Ta?iau bulviniai ar bent jau tokie tur?j? b?ti blynai… na, kaip ?ia pasakius. Žinot, tas aliejus…

Beje, atkreip?me d?mes? ? tai, jog „Sodrut?je“ parduodamos dar ir cigaret?s. ?ia nuo nerv?, matyt, prireikia.

MENIU: valgykla, pagal geriausias „Rekomenduojam? patiekal? valgykloms“ tradicijas
KOKYB?: valgykla, eiti iš b?dos
KAINOS: verkia Vilniaus centre dirbantieji „Sodros“ kotlet? kain? matydami
ALKOHOLIS: bent jau tur?t? gal neb?ti…
APTARNAVIMAS: su vietiniais klientais, gird?jom, labai maloniai kalb?josi
VIETA: „Sodra“, Voldemorto r?mai, 1 aukštas
INTERNETE: www.sodra.lt
SUBALANSUOTA: dirbantiems „Sodroje“

Karšti ?eburekai ir šaltas alus arba pasaka apie ?eburekin? Šopeno gatv?je

Paskelbta: 2013-11-26 | Joey doesn't share food

Pasaka ?eburekin?je niekada neprasideda ir nepasibaigia. Savo spalvingais sijonais j? puošia vietin?s stoties ?igonait?s. Jaunesni?j? veiduose, kaip iš vasarišk? dain?, giedam? aplink lauž?, vis dar švyti tamsios ?igoniškos akys. Paži?r?jus ? jas, atgyja mo?iut?s priesakai: „Neži?r?k, nes užburs!”. Vyresn?l?s labiau švyti savo apranga.

Princes?s vaidmen? ?eburekin?je atlieka moteriškait?, nutrintu džemperiu ir pamušta akimi. Jos princas greta ?ebureko užsisako alaus, kuris ?ia, beje, kainuoja kažkiek labai pigiai – iki 4 lit?. Savo dam? vyriškis pamalonina. Nežinia, ar atsiprašydamas už ilgalaik? „makiaž?”, ar tiesiog d?damasis džentelmenu visuomen?s akyse jai paima dar ir karšto vyno. „Kak eta nibudiš? Nu davai ži, vipjim. Vino ži. Kak elit budim“, – ?tikin?ja besipriešinan?i?.

Dar šalia s?di trys studentai. Tikriausiai, fizikai, informatikai arba matematikai. Tipiškas stilius (panašu, kad vos ?stojusius juos ten apmoko vienodo aprangos kodo) – akinukai ir juodi džemperiai arba pilkai juodi megztukai. Šie m?s? pasakoje visai gal?t? atlikti liokaj? vaidmen?. Pigus maistais – masina.

Iš brang?jan?io rajono vieno iš remontuot? ir kiek už solidesn? sum? pirkt? but? nusileidžia jau nebemadingu tampantis burtininkas – naujasis lietuvis. Treningas. Bet brangus. Laikrodis blizgantis. Bet brangus. Auksin? grandin?. Bet stora ir didel?. Ima daug. Išsinešimui. Chebra namie virtuv?j (lietuviai niekada neišmoks gerti degtin?s svetain?je) laukia.

Dar ten gyvena geroji senel?. Visose pasakose jas gal?t? vaidinti tos iškrakmolytos senu?iuk?s, baltais plaukais, tvarkingais kaunieriais, naivia šypsena bei gintaro karoliais. Prieš pusvaland? baig?si pamaldos. Pasak? mo?iut?s ?ia susitinka. Nes visai malonu pasikalb?ti apie jaunyst?. Ypa?, kai dideliame bute šalta. Ir nieko jame be j? – jau seniai neb?ra.

Statist? vaidmen?, kaip visada ir visur, atlieka pilka mas? pilk? žmoni?. Kurie, net at?j? keliese, niekada nesišneka. Apie niek?, kas gali atgaivinti apmirusias smegenis. „Petrai, paduok druskos“. „Matei, Liudos vaikas nauj? mašin? nusipirko“. „Duona namie baig?si“. „?suksi lemput?“. „Šalta…“. Tonas nesikei?ia.

Kart? per metus ten užeina kai kurie Degustatoriai su bi?iuliais. Kai rytais nuo skalsi? diskusij? prie audringo vyno skauda galv?…

?eburekas, tikriausiai, vienintelis patiekalas, kuris iš karto paskatina prisiminimus apie vaikyst?, Palang? ir Soviet? s?jung?. Prie ?ebureko tinka gira. Kuri? irgi senais laikais pilstydavo kioskuose. O prie kiosk? b?davo grandine prirakinti stikliniai bokalai. Ir gerdavo iš j? visi, kas tik ištrokšdavo. Ir mamos, kažkod?l, d?l to visai nesijaudino. Beje, ?eburekin?je jie neprirakinti. Ir, atrodo, plaunami.

O ?eburekai ten skan?s. Nuo 3,50 iki 6,00 lit?. Priklauso, su kuo ragausit. Vištiena, vištiena ir s?ris, s?ris, varšk?, kiauliena, jautiena, m?sa (?), grybai ir t.t. Visi jie gimsta virtuv?je, kuri šiek tiek matyti pro langel?. Sklinda gandai, kad ?eburekin? valdo „šustra“ moterišk?, kuri ir pati pasisukioja prie baro. Dar si?lo sriubos. Pigiai. Apie 3. Kompoto, kaip mokyklos valgykloje.

Ir jei nety?ia nor?sit prisiminti viso to skon? (o tikrai ateis akimirka, kai nor?sit, bent jau iš sadistiškumo sau, jei esat gim? prieš 1990-uosius) – užsukit. Nebijokit. Pasak? herojai šioje karalyst?je visada b?na maloniai ram?s ir apsn?d?. Ir stalai stovi atokiau vienas nuo kito. Ir net jei j?s? išsilavinimas ir pareigos kiek aukštesni (net jei ir gerokai) – visada sveika prisiminti ir suprasti. Kiek toli nu?jo nepriklausomais sugeb?j? b?ti žmon?s. Ir dar suprasti, kad kartais sk?stis yra tiesiog negražu.

O ?eburekai – ten tikrai skan?s. Maloniai trašk?s iš išor?s, bet minkštut?liai viduje. Ir valgyti juos reikia vietoje. Nes vos išnešti iš pasak? ?eburekin?s – subli?kšta. Ir nežinia, ar d?l to kaltas tik maišelis, kuris visus karštus maisto produktus kiek pagadina.

Ir aš ten buvau.
Al?, mid? g?riau.
Burnoj netur?jau.
Per barzd? varv?jo.

Degustuojantys,
Pasakotojai

Anarchist? rojus Berlyno širdyje arba kaip gauti vakarien? su desertu už 2 eurus

Paskelbta: 2013-09-04 | Joey doesn't share food

Ar gal?tum?te patik?ti, kad Berlyne galima pavalgyti dviej? patiekal? vakarien? su desertu vos už 2 eurus? Sakot, taip neb?na? B?na! Ir tai tikrai nevyksta nusipirkus „vien? alaus“ ir užsukus pas draugus, „statan?ius“ vakarien?. Bet, draugai, kurie puikiai paž?sta Berlyn? – labai padeda. Ypa?, kai žino vietas, kuriose gimsta naujoji Vokietijos anarchist?, socialist? ir revoliucionieri? karta.

Taip, maistas ten tikrai valgyklinis. Nieko ypatingo, o kartais – net ir nelabai skanu. Bet, apsilankyti verta viena tam, kad pamatytum?te, kaip tai atrodo, paspoksotum?t ? aplink kaban?ius Lenino, Fidelio Castro ir Che Gevaros plakatus, pasiskaitin?tum?t garsi? š?ki? apie revoliucij?, taut? ir darbo liaud?. Arba apie blogaj? kapitalizm? ir globalizacij?.

Viršuje – pagrindinis patiekalas, o ?ia – desertas

Apsilankius ten, prašlifavus kelet? ryt? Berlyno gatvi? ir dar užsukus ? nesibaigian?ius blusturgius – gali kilti jausmas, kad Berlynas ir v?l ugdo kart?, kuri imsis kaži koki? stambi? revoliucij?. Naujieji „g?li? vaikai“, besirengiantys tik padev?t? drabuži? parduotuv?se rastais drabužiais, neigiantys vartotojiškum? – ten jau gyvena. Ir juos traukia ? Berlyn? iš visos Europos. Sutikome ne vien? brit?, pranc?z? ar ispan?, kuris gyvenim? Berlyne pasirinko b?tent d?l tokios atmosferos.

Taip. Jau girdime balsus sakan?i?, kad „g?li? vaikai“ – visai nepiktybiniai. Bet… Ar tikrai gali egzistuoti vieta, kur dviej? patiekal? vakarien? su desertu („dabavk?s“ arba tiesiog – dar šiek tiek daugiau, jei nepavalg?te – galite prašyti kiek norite, už t? pa?i? kain?) galima gauti kone nemokamai? Ar galima b?ti tokiam naiviam ir tik?ti, kad nieko už tai duoti atgal nereikia?

„Zielona Gora“ vidus

….ir laukas

Tokiose kavin?se / baruose / valgyklose, kuri? yra dešimtys, vakarais rengiami susib?rimai. Juose kalbama apie revoliucij?. Apie socializm?. Apie pasipriešinim? valdžiai, globalizacijai, verslui, politikai ir t.t. Apie tai galima sužinoti iš aplink kaban?i? plakat?, kvie?ian?i? ? tokius susirinkimus. Jei nors šiek tiek d?mesio skyr?te istorijos pamokoms arba ži?r?jote nors vien? film? apie kit? Vokietijos „iškilim?“ – nesunkiai prisiminsite kur ir kokiais b?dais gim? toji kita „revoliucija“, atnešusi daug skausmo visai Europai.

Net jei ir norite tiesiog pavalgyti kuo pigiau – kart? ar kit? gali pavykti. Bet, kaip pasakojo mums jau kelis metus Berlyne dirbantys ir ? vien? toki? viet? nusived? olandai, po kokio antro ar tre?io apsilankymo, prie j?s? b?tinai prieis vietinis „iniciatyvinis“ jaunuolis, kuris pakvies ? vakarinius, jau min?tus, susib?rimus. Žinoma, galite atsisakyti. Bet jei ateisite dar kart? – jus ir v?l pakvies. Gal? gale, netur?site pasirinkimo, arba eiti ? susirinkim?, arba nustoti pigiai valgyti.

Nuoširdžiai. Asmeniškai man ta vieta pasirod? gr?sminga. Nesuprantama. Iš karto ? galv? šov? mintis, kad „nemokam? piet? neb?na“. Taisykl?, kuri pasitvirtino ne vien? kart?.

Belieka tik?tis, kad naujoji Berlyno karta neiškr?s joki? pokšt?, o j? revoliucin?s id?jos taip ir liks pogrindyje. Mažose, tamsiose, apmusyjusiose „kamurk?se“ su vakariene už 2 eurus ir revoliuciniais plakatais.

Beje, viena tam, kad suprastum?te apie k? mes kalbame, saraš? toki? viet? su datomis, kada, kas ir kur vyksta, galite rasti internete. „Guglinkit“ – volksküche. Kone kiekvien? dien?, kurioje nors skirtingoje vietoje. S?rašas dažniausiai pateikiamas ir http://stressfaktor.squat.net/ – Berlyno subkult?r? ir politini? grupi? apžvalg? / veikl? kalendoriuje.

Beje, baras, kuriame mes buvome, vadinasi „Zielona Gora“ (Grünberger str. 73, Friedrichshain). Internete publikuojamas ir jo apib?dinimas. Trumpas vertimas – politinis baras, kuriame susitinka komunistai, antifa ir panašios grup?s: „The political Cafe Zielona Gora is a meeting place for Communists, Antifa and similar groups. Here – weekly events, from the above Groups, are often visited. Furthermore, every week you can find a vegetarian and vegan people’s kitchen.“

Ir dar. Taip, tai n?ra taisykl?. Bet labai dažnai žmon?s, tikintys id?jiškai gražiais dalykais apie nevartojan?i? visuomen?, visišk? žmoni? lygyb? ir pan. – b?na gan?tinai naiv?s. Ir pažeidžiami.

P.S.: tai yra visiškai asmenin? ir subjektyvi teksto autoriaus nuomon?.

Kai širdis šaukiasi Kaukazo virtuv?s – Araks

Paskelbta: 2012-05-31 | Mrs Lovett

Dr?siai imam?s teigti, jog Kaukazietiška virtuv? Lietuvos maisto padang?je yra ?sigal?j?s reikalas. Prid?jus visas politines, geopolitines ir eurovizines draugystes, netgi galima pasakyti, kad tai tapo geros mados požymiu, apie kur? reikia žinoti, skanauti ir bevalgant prid?ti ?vairi? istorij? apie tikras patirtis tuose kraštuose.

Bet apie visk? nuo pradži?. Neneigsim, jog turime šioki? toki? silpnyb? Kaukazo šali? kulinariniam paveldui, tad ir viet?, apie kuri? tuoj nemažai prišnek?sim, atradom jau senokai, dar tuo laiku, kai nuvažiuoti iki Mol?t? plento pradžios su naujai gautomis teis?mis buvo didis išš?kis. Ta?iau “Araks” restoranas, nepaisant m?s? vairavimo patirties, vis dar stovi toje pa?ioje vietoje, Raudondvario kaime arba žmoni? kalba – 17 km Mol?t? plente. Karštomis vasaros dienomis beveik b?tina s?d?ti atsipalaidavus laiko terasoje, stebint tyvuliuojant? pr?d?, banguojan?ias nendres ir besim?gaujan?ius žmones. O žmoni? toje ?staigoje tikrai netr?ksta d?l keli? paprast? priežas?i?: aptarnavimas malonus, aplinka paprasta (šiek tiek nepers?dyto folklorinio popso), maistas skanus ir dvira?io niekas neišrado, t.y. silk?s su ananasais meniu (a?i? aukš?iausiesiems) n?ra.

Restoranas oficialiai arm?niškas, o pla?i?ja prasme – turi klasikinius ir liaudies pam?gtus Kaukazo virtuv?s patiekalus. Apie meniu kalbant, tai yra autentišk? dalyk? rinkinys, toki? kaip lavašas, hašlama ir char?io sriubyt?s, chinkaliai, dolma, cha?iapuri ir m?sos, daug daug m?sos.

Reikia pasteb?ti, jog arm?n? valgymo kult?roje, ypa? labiau tradiciniuose restoranuose (jei jau vieša erdv?) individualios porcijos ir užsakymas dažnai neegzistuoja, ir remiamasi principu “kas kviet?, tas užsako ir moka”. Žinoma, ant Lietuvos taip n?ra, taigi ? padav?jos atmint? keliauja užsakymai: hašlama, ?daryti baklažanai, dolma, cha?iapuri su s?riu, chinkali ir pora alaus, kad li?dna laukti neb?t?.

Hašlama, tiršta aštri m?sos pagrindu (?rienos, avienos ar jautienos) virta sriuba, kuri tradiciškai verdama 3-4 valandas, kad pasiekt? tinkam? konsistencij?. Suvalgius duben?l? beveik liejom ašaras ir spjaud?m ugnimi, bet m?gstantiems aštriau – pats tas.

Šauni sriubyt? aštri? poj??i? m?g?jams

Baklažan? suktinukai. Labai jau skan?s buvo

Maždaug tuo pa?iu metu ant stalo atsiranda ir baklažanai ?daryti morkomis ir riešutais. Bandant atsakyti ? klausim?, kuri r?šis skanesn?, nuomon?s išsiskyr? ir bendro sutarimo rasti nepavyko. Ta?iau, kaip netik?tai l?kšt? atsirado, taip ir jos turinys staigiai pranyko.

Dolma (tariama „tolma“), paprastai kalbant yra vidutinio artumo baland?li? giminait?, Otoman? imperijos palikuon?. Arm?niška dolma (m?siškas variantas), kaip ir kituose kraštuose, vyniojama ? jaunus vynuogi? lapus, pageidautina s?dytus, ir kemšama avienos ir kartais jautienos faršo mišiniu, pridedant ryži? ir daug prieskonini? žoli?. Pateikiama šilta su ?esnakinio jogurto padažu, skonis gana specifinis ir ne visiems patinka d?l vynuogi? lap? r?gštoko skonio, bet kart? gyvenime bandyti tikrai verta. Kaina ant meniu – 12 lituk?.

Dolma – m?s? baland?li? giminai?iai

Cha?iapuri su s?riu, šviežiai iškeptas ir garuojantis, gali papirkti bet k?, net ir didžiausius kalorij? skai?iuotojus. Tirpsta burnoje. Ties? sakant vien nuo šito patiekalo galima pavalgyti. Ir kaina padori – 18 lituk?.

?ia yra Cha?iapuri, d?l kurio kilm?s nesutaria Kaukazie?iai – visos tautos j? savinasi.

Vyriškumo skaitliukai – chinkali. Tešla ?daryta žalios m?sos, svog?n?, ?esnak? bei žalumyn? mišiniu, suformuojama ? “maišelius” ir verdama. Proceso metu iš ?daro išsiskirian?ios sultys pasilieka viduje, tad ir valgymo b?das tradiciškai tur?t? b?ti ne su peiliu ir šakute (sakoma, jog taip chinkalis tiesiog nužudomas), o rankomis, laikant už virš?n?l?s. Pirmo k?snio metu išgeriamos viduje esan?ios sultys, o toliau visa kita, tik ne virš?n?l?. Paprastai jos išrikiuojamos prieš valgytoj? ir taip matuojamas vyriškumas. A la lietuviška tradicija visk? cepelinais sumatuoti.

Chinkaliams svarbiausia – geros kokyb?s m?sa ir prieskonin?s žolel?s

Nors š?kart m?sos (šašlyk?) nevalg?m, ta?iau istorin? patirtis teigia, jog nei maisto skoniu, nei kiekiu nusivilti neteks. Žinoma, nor?t?si, kad garnyru neb?t? bulv?s su krapais ir b?t? daugiau aromating? prieskonini? žoli?, toki? kaip petražol?, kinza, krapai, bazilikai ar arm?n? pam?gt? daržovini? troškini?/garnyr? kept? pomidor?, baklažan?, svog?n?, bet kartais reikalauti per daug nesveika. Ant lauželio kept? patiekal? kaina svyruoja 20-40 lit? intervale, o ir išsirinkti galima ne tik kiaul?, jaut? ar av?, bet ir višt?, kalakut? ar net pamaišyt? variant?.

Apibendrinant, tai viena iš t? viet?, kur saul?t? vasaros vakar? yra be proto malonu s?d?ti su draug? kompanija, daug valgyti, gerti, atvirauti bei daug juoktis, lyg prie Sevano ežero kas piknik? padar?s b?t?.

MENIU: arm?n?/kaukazietiška virtuv?. Si?lomi žinomi, tradiciniai arm?n? patiekalai, ant grilio keptas maistas.
KOKYB?: Lietuviškos adaptacijos yra, ta?iau viskas šviežia.
KAINOS: ne pati pigiausia vieta Lietuvoje, ta?iau maisto kainos ir kiekio santykis labai geras. Patiekal? kainos nuo 8 iki 40 lit?.
ALKOHOLIS: Alus, vynas ir stiprieji. Kainos maždaug kaip visur kitur, nieko išskirtinai pigaus ar išskirtinai brangaus.
APTARNAVIMAS: kartais tenka palaukti, kol gausite viet?, ta?iau aptarnaujantis personalas malonus ir paslaugus, jeigu dar šiek tiek labiau b?t? patreniruotas atsakyti ? klausimus apie arm?n? virtuv?, b?t? tobula. Bet priekaišt?, iš principo, neturim.
VIETA: Mol?t? plentas, 17 km, Raudondvario kaimas.
INTERNETE: Deja, n?ra.
SUBALANSUOTA: Progoms, neb?tinai gimtadieniams ar jubiliejams, galb?t draug? kompanijai, kuri seniai mat?si ir nori smagiai pas?d?ti ir skaniai pavalgyti.

Skaniai prisirijusi,

Degustatori? komanda

Baras dr?siems – „Apuokas“

Paskelbta: 2011-11-10 | Joey doesn't share food

Žmon?s kalba, kad „Apuokas” yra kažkada (tikriausiai labai seniai, nes t? laik? Degustatori? komanda nepamena) gyvavusio pakankamai garsaus Vilniaus baro „Pel?da” vaikas. Ar koks kitas giminaitis. Na, žodžiu, „Apuokas” gim? iš „Pel?dos”.

Iš šono - tikrai jauki vieta!

Šis keistas paukštis gl?di Suba?iaus gatv?s pradžioje, name, pažym?tame numeriu 6. Šalia puikuojasi puiki kompanija – nedidel? vieš?j? ryši? agent?ra, belenkaip prabangus visoki? užsienio žvaigždži? ram? mieg? saugantis (niekas-nesuskai?iuoja-kiek-žvaigždu?i?-jis-turi) viešbutis „Ramada”, prieš kokius metus atsidariusi nauja vynin?, kitoj gatv?s pus?je senoji geroji „Ida Basar”. Kaimynyst? respektabili. Tod?l kartais gali pasirodyti keisti tie it šeš?liai vakar?jant Vilniuj Suba?iaus gatve link „Apuoko” slenkantys ilgaplaukiai vaikinai.

Prad?ti galima nuo to, kad silpn? nerv? žmon?ms savaitgali? vakarais ten geriau neiti. Ten gi pank?/metalist?/neformal? ir visoki? kitoki? nelabai visuomen?s suprast? veik?j? baras, kur alus liejasi laisvai (ir visur, ant drabuži? – irgi) ir niekas nestabdo. Paskui b?na muštyn?s, miegojimai ant stal? (ar po stalais). Žodžiu, viskas ten savo vietose, kaip ir priklauso tokios pakraipos barui.

O nestabdo ten tod?l, kad Džiul? (nor?dami ?siteikti girti draugeliai vadina j? pilnu vardu – Džiuljeta) paprastai pila išsimok?tinai, išsimuša kit? dien?, kai gerokai po piet? ta pati chebra renkasi atsigaut ir gerai pavalgyt.

Dar ten yra dart'ai - labai svarbi dalis!

O maistas ten visoks. Šiaip meniu pakankamai platus, fig?ruoja kepsniai ir kitokie m?siški valgiai. Virtuv? galima apib?dinti visiems suprantamu terminu – „namin?”. Viskas ten paprasta, visko daug – m?sos, bulvi?, salot?. Viskas, kaip pas mam?/mo?iut?/tet?… M?s? m?gstamiausias patiekalas – karštas sumuštinis, kur ?eina formin?s duonos du vienetai, storas kiaulienos maltinukas, daug daug s?rio, agurkai, pomidorai, porai, pomidor? padažas… Kainuoja kokius 6 Lt (sunku mums su atmintim), bet prisivalgai, žmogus, kaip reikiant. Kai viena Degustatori? komandos nar? atrado ši? viet?, buvo g?d?s 2004-ieji, k? tik prad?tos studijos, kišen?se švilpia v?jai, o tuomet sumuštinis kainavo kokius 4 Lt, buvo labai jau prieinama kaina. Galima sakyt, pus? kursiok? „ant jo” užaugo.

Kalbant apie baro interjer? ir atmosfer?, b?tina prad?ti nuo jau min?tos Džiul?s, kuri yra ir baro simbolis, ir padav?ja, ir barmen?, ir, neretai, sug?rov?. Džiul? yra vidutinio amžiaus, trump? juod? plauk?, akiniuota rubuil?, šiaip labai pikta, geriau prie jos nel?st su visokiais kvailais klausimais: „o šit? patiekal? gal galima be svog?n??”, „o po kiek pas jus alus?”, „o kokteili? turit?”. Jai labiausiai patinka, kai žmon?s b?na konkret?s ir paprasti, o kain? jinai nežino. Nel?skit ? akis! Retai, labai retai jai gali b?t gera nuotaika, tada ji netgi prieis ir pabendraus, k? nors papasakos, dažniausiai – visiškai ne ? tem?. Bet be Džiul?s „Apuokas” ne?sivaizduojamas.

Muzika ten vakarais b?na tokia, kokiai ir dera pank? ir metalist? girdyklose. Bet dienos metu Džiul? neretai užsimeta Stingo gyvo garso DVD ir ni?niuoja ? takt?.

Dar ten dienos metu b?na dienos piet?s. Skanios sriubos, didel?s porcijos, ir visokie cepelinai/karbonadai/kotletai/baland?liai antram patiekalui. Kainos ir v?l nepamenam, bet negali b?t daugiau, nei 12 Lt.

Dar jie turi r?s?, kuriame labai tamsu ir dr?gna, tai ten dažniausiai pankai ir miega ant stal?.

MENIU: daug, sunkiai, kaip pas tet?.
KOKYB?: kaip pas tet?…
KAINOS: pigiau nei kitur, nors tokia vietos aukštesni? kain? ir negal?t? duoti.
ALKOHOLIS: alus. Alus. Alus. Dar klientai m?gsta stipriau, kartais. Prie alaus.
APTARNAVIMAS: svarbiausia – nepykdyti Džiul?s ir viskas bus gerai.
VIETA: Suba?iaus g. 6, Vilnius.
INTERNETE: FB.
SUBALANSUOTA: rekomenduojam tiems, kuriems patinka sunkiau – sunkesn? muzika, sunkesnis maistas, sunkesn? kompanija. Nerekomenduojam – visiems kitiems (patys suprantat, kuriems ten geriau nesirodyt).

Nostalgiškai nusiteikusi,
Degustatori? komanda

Savas Bli?das

Degustatori? komandos pam?stymai apie maitinimo ?staigas

Temos Archyvai: Netik?tai arba ekstremalams