Labai nesukompresuoti blynai Talino legendin?je kavin?je „Kompressor“

„Kompressor“ Talino gyventojams yra maždaug tas pats kaip kažkada Vilniaus gyventojams buvo „Pieno baras“ Rotuš?s aikšt?je. Bent jau taip supratome iš ilg? eili?, jaun? veid? ir to, kad vos prabilus apie ši? viet? dažno talinie?io veidu nuslenka šypsena: „Jooo…, žinau“. „Legendary Pancake House“ (kaip prisistato pats baras) atsid?r?me prisiskait? vieno iš daugelio kelioni? gid?. Pastarasis mums žad?jo pat? Vanalinn‘o (arba kitaip Talino senamies?io) centr?, gabal?l? tradicijos ir tikrai skanius blynus didel?mis porcijomis.

Viskas, lyg ir, tiesa. Bet… ne iki galo.

estija

Mes „Kompressor“ š?k? šiek tiek prat?stume ir prid?tume: „Legendary Pancake House for Youth“.

„Kompressor“ yra blynin?. Tiksliau, „creperie“. Porcijos ten išties milžiniškos, o „crep?“ pasirinkimas – apsuka galv?. Sald?s, su s?riu, su m?sa, su uogom, su m?sa ir daržov?m, vegetariški, su varške ir t.t. Meniu – tikrai platus, o ir patys „crepai“ labai skan?s. Beje, meniu yra ir keletas desert? bei kitoki? patiekal?, bet kadangi ? t? meniu dal? nelabai ži?r?jome – komentar? nežersime.

Dar (gal) puiku yra tai, jog tai, tikriausiai, pati pigiausia viešojo maitinimo ?staiga Talino senamiestyje. ?skaitant ir al?, kuris ?ia, lyginant su kitomis Talino vietomis, euru ar pusantro pigesnis. Blyn?, pavyzdžiui, galite gauti už 4.90 euro, bet jo tikrai užteks net vidutinio sud?jimo vyrukui.

Tiesa, šis faktas labiau puikus tiems, kurie tiesiog nori užkišti urzgiant? skrand? ir išlenkti vien? kit? bokal? alaus. Greitiems pietums prieš dar vien? užsakyt? tur? – tai puiki vieta. Ta?iau jei norite ?ia praleisti ram? ir patog? vakar? – nepavyks. „Kompressor“ labiau primena kokio didelio fabriko valgykl?. Žinoma, suremontuot?, šiek tiek pajaukint?, bet šiaip ar taip – valgykl?. Didel? sal? aukštomis lubomis sovietme?iu perstatytame pastate, su eil?mis medini? stal? ir savitarna – negali priminti nieko kito.

Kad jau prad?jome apie savitarn?, tai teks pridurti, jog itin malonaus aptarnavimo tik?tis taip pat nereikia. Svarbu, kad daug neklausin?tum?t, sulauk? savo eil?s žinotum?te ko norite ir greitai dingtum?te iš vaizdo atgal prie savo staliuko (kur?, bent jau mums, teko ir pamedžioti).

Kalbant apie viet?, tai ši blynin? tikrai ?sik?rusi labai patogioje vietoje. Visai greta Rotuš?s aikšt?s, vienoje iš siauri? gatveli?. Skamba gerai? Nelabai… Gatvel? tokia nyki ir niekuo neypatinga, jog lokacijos prasme svarbus tampa tik atstumas. Beje, nors buvome šaltuoju met? periodu, tod?l vasaros terasos buvo net ne galvoje, bet kažkod?l ?tariame, jog ten toks dalykas – net ir negal?t? egzistuoti.

MENIU: „crepai“ aka blynai
KOKYB?: tikrai skanu
KAINA: vienos mažiausi? Talino senamiestyje
ALKOHOLIS: taip
APTARNAVIMAS: jud?kite greitai ir b?kite tikras, ko norite
VIETA: netoli Rotuš?s aikšt?s, Rataskaevu 3, Talinas
ATIDARYTA: nuo 1dienio iki 7dienio, nuo 11 iki 23 val.
INTERNETE: www.kompressorpub.ee
SUBALANSUOTA: jauniems ir alkaniems arba labai jau skubantiems bei taupantiems

Folkklubs ir pagrabs “Ala” Rygoje – vieno Vilniaus alubari? atitikmuo

Reziduosite Rygoje – ?kiškite nos? ? pagrab? ir folk-klub? „Ala“ (beje, k? reiškia „pagrabas“?). Iš smalsumo. Ir jei ieškote nuotyki?. Tik pirmiausia ?sitikinkite, jog ant sav?s beigi savyje neturite, neduokdie, nieko pernelyg iššaukian?io. Dar – b?kite sukalbamas ir t.t. Maža k?. Vieta, vienok, kiek neformali.

riga pagrabs (1)

Žodžiu, sunku ir bepasakyti kas šov? ? galv? vietiniam jaunam latviukui, kad maždaug 20 vienos konferencijos dalyvi? Rygoje atsirado šitam pagrabe. Akylai aptikrinti apsaugos – atsid?r?me iki m?s? jau ten pabuvojusi? k?n? bei ? bokalus beigi gerkles nepataikyto alaus kvapo pritvinusiame r?syje. Beje, pastarasis (taip, mes vis dar apie kvap?) – intensyv?ja leidžiantis toliau ? r?sio gilumas…

Ties pirmuoju baru ?sigijome vietinio ir labai išrekomenduoto spanguolinio alaus, kuris, beje, patiks moterims, bet vyrai jausis gerdami limonad?. Saldu ir negali patik?ti, jog šis daiktas turi laipsni?. V?liau pereisime prie kitokio latviško alaus, apie kur? pasakyti galima nebent tiek, jog jis tikrai panašus ? eilin? kaimišk? lietuvišk? al?.

riga pagrabs (2)
Kažkur ties antruoju baru – pris?dome, vietini? student? ir neformal? apsuptyje. Tiesiai po svastik…, atsiprašome, saul?s ženklo šviestuvu. Taip, apie š? „saul?s ženkl?“ daug kart? diskutavome su, pavadinkime juos, „baltistikos“ gerb?jais, bet yra dalyk?, kurie ilgainiui praranda savo b?t? prasm? ir ?gauna nauj?. Ir nieko ?ia nepadarysi. Susitaikykit.

Taigi, „Ala“ nemaža dalimi primena Vilniuje ?sik?rusius „Alaus namus“. Retkar?iais ?ia skamba gyva, gyvai atliekama, muzika, padav?jos ir padav?jai – ?prat? nešioti sunkius bokal? kalnus (nuotrauka ?rodymui prid?ta, tiesa, ar taip sugeba „Alaus namuose“ – nemat?me), o l?bautoj? minia kei?iasi retai, juda l?tai, geria ne mažiau nei po 5.

riga pagrabs (3)
Beje, stiliukas irgi toks pat – su vežimo ratais bei menkom užuominomis ? Viduramžius.
Jei esi turistas, stengiesi ?ia neužsib?ti, pasisotini vietinio folkloro, supranti, kad namuose tokio folkloro – aps?iai, eini ? gatv?, patenki ? muštyni? s?kur?, prie kurio v?liau prisijungia policijos paj?gos, ir skuodi ieškoti kiek hipsteriškesnio baro. Pas hipsterius ramiau. Jie re?iau mušasi. Nes nemoka.

MENIU: alus.
ALKOHOLIS: alus.
NUOTAIKA: alus.
KAINA: studentiška (bet reiks pastatyt alaus kokiam braliukui latviui).
KUR: Rygos senamiestis.
INTERNETE: FB.
SUBALANSUOTA: alus.

Varšuvoje b?nant buržujum – Bistro de Paris

Laikas nuo laiko mums pasitaiko galimyb? pab?ti buržujais ir apsilankyti maisto creme de la creme vietose. Varšuvoje nestinga puiki? viet? ir mes renkam?s Michel Moran „Bistro de Paris“. Nedidukas restoranas, tokio keistoko eklektiško interjero, zujan?i? padav?j? ir paties šefo, kuris tiek pasitinka, tiek išlydi sve?ius.

Pris?dam prie apvalaus balta staltiese dengto stalo ir, panagrin?j? trump? meniu, išsirenkam maisto vaizduot? kaitinan?ius patiekalus. Atkeliauja omar? raviolis daržovi?, imbiero ir citrinžol?s sultinyje. Sumiš? omaro ir citrinžol?s aromatai patiekale (kvapas tiesiog ne?tik?tinas, lyg s?d?tum ant j?ros kranto ir sr?btum švieži? sriub? iš k? tik sugaut? v?žiagyvi?).

IMG_1813

Omar? raviolis daržovi?, imbiero ir citrinžol?s sultinyje.

Kaip mums teigia pavadinimas ir kad jau pats šefas tikras pranc?zas, neparagauti pagal firmin? recept? ruoštos svog?n? sriubos b?t? nuod?m?. Nuostabi sriuba – svog?n? konsistencija puiki, r?gštel?s kaip tik ? aukso vidur? – pasaka, absoliuti pasaka!

IMG_1815

Pranc?ziška svog?n? sriuba.

Taip pat labai rekomenduojam paragauti trašk? tun?, pamarinuot? Sake degtin?je bei patiekt? su kepen?li? pašteto suši. Pagrindiniams patiekalams ?m?m tun?, up?tak? ir kurapk?. Tunas buvo kaip tunas, šviežias, vos apkeptas – viskas neblogai, bet gilaus ?sp?džio nepaliko.

IMG_1820

Tuno kepsniai su raudono vyno padažu.

Kurapka buvo puiki. Tiesa, paukštukas mažas, ta?iau savito skonio. Iki šiol kaupiasi seil?s burnoj prisiminus.

IMG_1822

Putpel? su an?i? kepen?li? paštetu.

Na o desertai, ties? sakant, buvo gana nevyk?. Pirmiausia – Creme Brule buvo šiltas. Kažkokia keista klaida, nes tik cukrus viršuje tur?t? b?ti karamelizuotas, o pats desertas šaltas. -10 karmos tašk?.

IMG_1824

Creme brulle

Šis šokoladinio pyrago variantas irgi buvo koks tai ne itin pavyk?s. Padav?jas mums aiškino, jog tai bus kažkas panašaus ? m?suose žinom? šokoladin? bokšt? su viduje tekiu šokoladu. Na, trumpai tariant, jis gerokai visk? supainiojo… O mums toks šokoladinio torto variantas netiko.

IMG_1826

Šokoladinis krepšelis, ?sp?džio nepaliko

Restorane buvo nemažai sugr?žtan?i? klient?. Maistas puikus, aptarnavimas beveik puikus (reik?t? padirb?ti su padav?j? žiniomis apie patiekalus), aplinka ne?pareigojanti – jeigu turi laisvus kelis šimtus zlot? žmogui vakarienei, kod?l gi negr?žti.

 

Varšuvos grietin?l? nugriebusi,

Degustatori? komanda

 

Lasagna Tiramisu – Briuselio perliukas

Briuselio biurokratin?se platyb?se tarp šusn? ?vairi? proced?r?, kilometr? ir dar kilometr? koridori?, caksin?i? bateli? ir milijon? kvadratini? metr? stiklo fasad?, slypi tie maži kulinarijos perliukai, apie kuriuos svajoja kiekvienas, vertinantis maist?. Vienas iš toki? yra Lasagna Tiramisu – mažulytis ital? šeimos restoran?lis Schumann Komisijos pastato regione.

Kaip jau supratote iš pavadinimo (nuoširdžiai tikim?s), gamina iš principo jie du dalykus – lazanij? ir tiramisu. Ir daro tai absoliu?iai dieviškai (duodam rank? nukirsti, abi rankas!).  Principas labai paprastas –  kiekvien? dien? jie gamina po 4-5 skirtingas r?šis lazanijos ir po 4-5 tipus tiramisu, taip pat galima rasti 2-3 salot? r?šis, tikro itališko ekspreso ir Cafe Ruso (m?s? atitikmuo b?t? kava latte, vieni dievai težino, kod?l jiems sušviet? vadinti t? kav? rusiška).

Mums apsilankius gavom rinktis iš klasikin?s, triufeli?, baklažan? ir s?rio lazanij?. Imam klasikin? ir triufeli?.

IMG_1882

Klasikin? lazanija, už maždaug 14 eur?. Pirštus apsilaižyt galima.

Triufeli? skonio lazanija gal ir ne itin išvaizdi, ta?iau tas nuostabus triufelio kvapas tiesiog apakina visus receptorius.

IMG_1880

Triufelio skonio lazanija, irgi maždaug 14-15 eur?, tiksliai nepamenam.

Sulapnojus (nes kitokio žodžio tiesiog negalim vartoti) pagrindinius patiekalus, akys nukrypsta ? tiramisu – šokoladinis, lazdyno riešut?, pistacij?, uog?, klasikinis – net saldu ant širdies.

IMG_1884

Uog? tiramisu, kainos nepamenam. Kit? net nesp?jom nufotografuoti, nes taip greit pranyko šaukštukuose ir burnose.

Dar puikios pas juos b?na salotos, su tikra Mozzarella di Bufalo, jautienos carpaccio ar tiesiog daržovi? (kainuoja paprastai apie 10-12 eur?). Briuselio standartais ši vieta yra pigi, nes papietauti galima iki 15 eur?. Šeimininkai daug bendradarbiauja su ital? ?kininkais ir beveik viskas yra importuojama iš gimtosios šalies – maskarpon?, lakštiniai, kava, sultys… Puikus kult?ros pavyzdys.

Galiausiai kava. Ilgai mano kompanijonas italas putojo d?l mano kavos pasirinkimo – kas po piet? geria kav? su pienu, negird?ta, baisu, kaip kok? biton? kavos šliurptum, bet aš nepasidaviau. Cafe Ruso yra mano pasirinkimas  ir aš nesig?dysiu globalizacijos akivaizdyje, laisvoje šalyje!

1617317_669505769757859_1202424028_o

Kava: ekspreso vs. cafe ruso

Šioje vietoje visada pilna ital?, kas savaime yra itin geras ženklas, nes juk italai – viena labiausiai išpuikusi? taut? maisto prasme (net nepasakosim, kaip du kolegos italai užsideg? koki? valand? d?st? makaron? r?ši? suderinamum? ir kuriuos viename ar kitame patiekale galima naudoti).

Iš biurokratijos sostin?s su meile,

Degustatori? komanda

 

MENIU: lazanija, salotos ir tiramisu.

KOKYB?: Kaip pas itališk? mam?.

KAINOS: 15-20 eur?.

ALKOHOLIS: N?ra.

APTARNAVIMAS: Itališkas.

VIETA: Rue Stevin, 82, 1000 Briuselis.

INTERNETE: ?ia.

SUBALANSUOTA: Kai širdis nori lazanijos.

Marokas: ekologiško ir nat?ralaus maisto?

Ne tiek apie barus, kiek tiesiog apie maist? Maroke (kuris, pastaruoju metu) tapo itin m?giamas ?vairaus plauko turist? iš Lietuvos. Taigi, jei dar nebuvot, bet planuojat – ragaukit. Tai daryti ten tikrai verta. Beje, ?sp?džiais apie Marok? dalinasi http://kelioniuuzrasai.wordpress.com.

Ekologiška ir nat?rali Maroko virtuv? pasižymi tuo, jog turguose parduodamos prek?s – tiesiai iš jas auginan?i? vietini? gyventoj?, “m?s?” gali iššsirinkti kol ji dar gyva, o prieskonius ar vaisius – važiuodamas pro region?, kuriame jie auga. Nors per kiek daugiau nei savait? sriub? valg?me vos du kartus, vanden? teko gerti ir iš Sacharos šulini?, retokai ištaikydavome galimyb? nusiplauti rankas ir nuolat valg?me m?s? – joki? problem? su “pilvais” nebuvo… Po tokio raciono net Lietuvoje skrandis neb?t? atsilygin?s gražiuoju, o ten – nieko. Nusprend?me, kad d?l puikios savijautos “kaltas” nat?ralus maistas, be joki? priemaiš?, papild? ar konservant?.

ozkos1

„Pasmerktos“ ožkos turguje. Greta j? – kabo viena jau nudirta, o šios – laukia savo eil?s…

Pastar?j? sakin? puikiai iliustruoja vaizdelis matytas ne viename turguje Maroke. Žinoma, ne turistiniame… Šalia m?sos “skyriaus” stovi sustatytos ožkos, greta viena jau nudirta kaba ant kablio. Pirk?jas prieina, apži?ri, išsirenka jam labiausiai patinkan?i? “k?no dal?”, parodo pardav?juj, o tas pri?j?s tiesiog atpjaun? t? m?sos gabal?, kurio pageidavo klientas. Apskritai turguje daug produkt? ruošiami tiesiog vietoje: maišomi prieskoniai, gaminami marinatai, ragaujama ir t.t.

Alyvuogi? stirtos turguje

Alyvuogi? stirtos turguje

Tarkim, kartu su draugais, kaip buvo ir mums, nusprendžiate pasigaminti tadžin? su vištiena (tradicinis patiekalas, apie kur? rašiau kiek anks?iau). Einate ? turg? ir ?d?miai klausot?s – ten kur girdite vis dar kudakuojan?ias vištas ir yra b?tent ta vieta kurios jums reikia. Prieinate, o ten – prekiautojui po kojomis visas pulkas lakstan?i? ir gr?dus lesan?i? višt?. Išsirenkate vien?, pardav?jas jai “nusuka sprand?”, ?gr?da ? kažkok? didel? daikt?, kuris per 5 min. “nupeša” plunksnas, o tada dar paklausia: “K? planuojate iš šios m?sos gaminti?”. Klausia tod?l, nes jei gaminsite kebab? – jis vištien? supjaustys vienaip, jei d?site ? kuskus? – kitaip, o jei naudosite tadžinui – dar kitaip.

Turgus Essaouiroje

Turgus Essaouiroje

Tuomet su vištiena, sukrauta ? plastikin? maišel?, einate pas prieskoni? ir žoleli? prekiautojus. Informuojate juos, kad šiandien vakare planuojate gaminti tadžin?. Prieskoni? prekiautojas supratingai šypteli ir mikliai pradeda sukiotis tarp savo spalving? maiš?. Kvapai aplink – nepakartojaimi. Tiesiai ant j?s? vištienos jis beria reikalingus prieskonius – visko po ger? žiupsn?. Šalia s?dintis dedul?, parduodantis šviežias žoleles, taip pat labai greitai pagriebia kuokštel? gelsvi? ir supl?šo jas ? j?s? vištienos maiš?. Po ši? proced?r? maiš? galite užrišti ir kiek pavartyti rankose. Kol gr?šite namo – m?sa šiek tiek “marinuosis”.

Pakeliui galima ?sigyti ir pa?i? skaniausi? iki šiol ragaut? apelsin?!

Pakeliui galima ?sigyti ir pa?i? skaniausi? iki šiol ragaut? apelsin?!

Ir taip toliau, ir taip toliau… Viskas tikrai šviežia ir jokio maisto “iš pakeli?”. Tiesa, Maroke teko b?ti ir milžiniškame prekybos centre. Jei ne arabiški pavadinimai, lengvai j? supainiotum su “prekybcentriais” Lietuvoje. Globalizacija jau seniai paskiek? ir Afrik? (ypa? šiaurin?), tod?l belieka tik?tis, kad tikrieji Maroko turg?s ir mažos specializuotos parduotuv?l?s, kepykl?l?s ir pan. sugeb?s išlikti dar ilgai bei neužleis vietos prekybos gigantams.

Išvažiuojant iš dykumos, judant link Atlaso kaln? - pakeliui galima nusipirkti puikiausi? alyvuogi?!

Išvažiuojant iš dykumos, judant link Atlaso kaln? – pakeliui galima nusipirkti puikiausi? alyvuogi?!

Kadangi kirtome skersai vis? Marok? nuo Agadiro iki Merzugos (Merzouga) kop?, pasteb?jome dar vien? tendencij? – tam tikrus produktus geriausia pirkti tam tikruose regionuose. Važiuodami atgal ? Essaouir? nuolat stebtel?davome tai vienur, tai kitur. M?s? “t?tis” Maroke Kalifa pirkdavo k? tik nuskintas prieskonines žoleles kalnuose, juodasias alyvuoges – vos pervažiavus Atlas?, žaliasias – vež?si iš savo sesers nam?, datules – iš Sacharos, migdolus (tik Maroke iš ties? supratau koks yra j? skonis) – Atlaso priekaln?se, apelsinus – žaliosiose lygumose art?jant link pakrant?s… Kiekvien? kart? gr?ž?s ? automobil? sakydavo: “Šitos tam policininkui, su kuriuo kalb?jau kelion?s pradžioj”, “Šitai mano pusbroliui, kuris gyvena Essaouiroj. Jis turi 4 vaikus”, “Šituos prieskonius su draugas panaudosim kai gaminsim tadžinus” ir t.t.

Bulgarija: kai norisi atsigerti… su laipsniais (arba kas jus nuneš toli)

Kadangi ?domesni nealkoholiniai g?rimai jau išvardinti, at?jo eil? alkoholiniams „napitki”, kaip juos vadina Bulgarijoje. Kokteili? bar? ?ia apstu ant kiekvieno kampo. Prieš kelet? met?, gana nebloga, vietin?s gamybos tekila vidutinio brangumo klube Studentsky Grad‘e (student? miestelis) kainuodavo vos 2 litus. Taip, neapsirikote – skai?i? pamat?te teisingai. Tiesa, kainos kyla – ekonomine kriz? ir infliacija daro savo.

Iš tradicini? kokteili? si?lau pabandyti Oblak‘us (lyg ir – debesis). Sud?tis: 100 gr. likerio “Menta” (20% alk.) ir 100 gr. atšaldyto anyžinio g?rimo “Mastika” (40% alk.). Išvaizda – ryškiai žalios spalvos, su matomais kristaliukais stiprus g?rimas. Oblak‘? galima rasti ne visuose baruose, bet juos pabandyti verta. Tiesa, pirm? kart? taipogi gali pasirodyti ne taip jau ir skanu.

Bulgarijoje, Studentsky Grad‘e esan?iame bare “Ribkata” sklinda legendos apie lietuv?, kuris išg?r? net 9 tokius kokteilius (Karoli, link?jimai nuo Konstantino). Tiesa, ?prastiniai “g?rikai” sugeba išgerti vos por? toki?.

d0bcd0b0d181d182d0b8d0bad0b0

„Oblak“ arba tiesiog – debes?lis

Kaip ir lietuviai, al? bulgarai pripaž?sta ir m?gsta. Jis, kaip ir m?siškis, dažnai gali siekti ir iki 10 % alk. Alus yra alus ir apie j? daug nepripasakosi. Populiariausios r?šys: „Kamenitza”, „Zagorka”, „Shumensko”, „Plevensko”, mano m?gstamiausias – „Ariana” (beje, si?lau pasiži?r?ti šio alaus reklama – puikiai parodo kas „valdo” alaus rinka: Ariana beer commercial).

Beje, keptos duonos prie alaus Bulgarijoje nerasit, bet si?lau pabandyti caca fish: maži šprotukai šiek tiek apvolioti miltuose ir pateikiami su griežin?liu citrinos, kuri? reikia išsispausti ant ši? žuvy?i?. Valgyti “cielas”. Panaši? galima rasti ir Lietuvoje, bare “B?si tre?ias”, bet ten jos labai didel?s, tod?l ne tokios skanios.

forex23

Visiškai originalus „caca ribka“

Dar bulgarai gamina gana neblog? brend?. Geriausia r?šis “Slun?ev briag” – kažkada, Taryb? s?jungos laikais, b?tent š? brend? m?s? t?vai tempdavo namo iš atostog? prie Juodosios j?ros. Etiket? ir butelio forma – beveik nepakitusi.

Pirmomis dienomis b?nant Bulgarijoje teko “sudalyvauti” ?domiam reikale. Vietiniai rakia ir vyno gamintojai protestavo prieš nauj? ?statym?, kuriuo draudžiama šiuos du tradicinius bulgariškus g?rimus gamintis nam? s?lygomis. Naujasis ?statymas buvo priimtas spaudžiant Europos S?jungai ir, kiek teko gird?ti, buvo viena pagrindini? priežas?i?, kod?l bulgarai nenor?jo stoti ? ši? s?jung?.

Taigi, rakia siekia Bulgarijos senov?s istorij? ir yra giliai ?sišaknijusi šalies tradicijose. Kaip sako patys bulgarai: „Rakia mums pad?jo ištverti sunkiausius momentus, pagydyti giliausias sielos žaizdas ir suteikti ?kv?pimo geriausioms mintims”. Taip pat, kaip burbonas Amerikoje. Rakia (jokiu b?du nereikia jos painioti su turkiška anyžine raki) – stiprus likeris, gamybos technologijomis susij?s su brendžiu.

Tiesa, rakia – skaidri arba vos vos gelsvo atspalvio. Gaminama ji iš fermentuot? vynuogi?, slyv? ar bet koki? kit? vaisi?, turin?i? savyje cukraus. Alkoholio kiekis skiriasi nuo to, ar rakia yra nam? gamybos, ar „parduotuvin?”. Pastaroji b?na apie 40% stiprumo, o namin? – net iki 70-80%.

Gerti j? atšaldyt?, „shot‘ais”, o šalia tur?ti Shopska salata (ži?r?ti straipsn? apie tai), marinuot? agurk?li? arba bulgariškos tradicin?s dešros lukanka. Populiariausia „parduotuvin?” rakia: „Peshterska”, „Slivenksa Perla”, „Sungurlarska”, aš pati pirmenyb? teikiu „Karnobat”.

bulgaria_wine_regions

Prieš pradedant apie vynus – vyn? regionai Bulgarijoje (nuotr. galite pasididinti)

Vynuogynai – gana ?prastas Bulgarijos kraštovaizdžio elementas, ypa? rytin?je dalyje, tod?l vyn? ?ia taip pat apstu. Vynus bulgarai gamina pagal senas Trak? gen?i? technologijas. ?domu tai, kad Bulgarija, pagal vyno eksport? užim? antr? viet? pasaulyje. Žinoma, pirm?j? pasiglemžusi Pranc?zija.

Vyn? r?ši? tiek daug, kad norint juos visus aprašyti tekt? tam paskirti atskir? straipsn? (galb?t kada taip ir padarysiu). Jei nesate ypatingas vyn? gurmanas, tuomet galite pirkti bet kur? – pagrindin? taisykl?: visi vynai gerai, svarbu tik j? nepirkti plastikiniuose buteliuose. Gana neblogas pilstomas vynas – jo galima ?sigyti tiek iš ba?k? gatv?se, tiek, už 10 lit? – vis? ?sot?l? baruose. Viena populiaresni? r?ši?, importuojama ir ? Lietuv? – „Kagor”. Tiesa, teko pasteb?ti, kad eksportuojamas vynas ne toks skanus kaip ruošiamas vietinei prekybai.

Alaus pilstykla Berlyne: skatinanti arši? al? gerian?i?j? kov?

Patinka alus? B?sit Berlyne? Traukit tiesiai ? Rochstrase 14 a-b-c-d-e (patik?kit, mes adreso irgi nesuprantam, bet toks parašytas greta dur?), o ten susiraskit bar? elementariu pavadinimu „The Pub“.

IMG_1930

Alud?, sakytum, kaip alud?. Duoda kažko pavalgyti, bet tai, šioje vietoje, labiau smulkmena. Svarbiausia KOVA su kitais alaus m?g?j? stalais. Kas išgers daugiau? Beje, kova detaliai fiksuojama ir n? vienas lašas nepraslysta pro šal?.

Skamba nesuprantamai? Viskas paprasta. Prie baro gaunate alaus bokal? ir savo „kod?“. Prie kiekvieno stalo yra atskiri „piltuvai“ alui, tod?l geriate tiek, kiek norisi ir po kiek norisi.

IMG_1927

? piltuv? – suvedate savo kod?, prisipildote bokal? ir ragaujat. Alaus r?š? taip pat renkat?s pats.

?domiausia tai, kad bet kuri? akimirk? galite pasitikrinti, kas prie j?s? staliuko išg?r? daugiausiai, o jei kovojate su kitu stalu d?l išgeriam? kieki? – kiek jums tr?ksta iki pergal?s.

IMG_1928

Žodžiu, kai nusibosta al? gerti kasdieniškai – geras b?das tai daryti kiek kitaip.

Beje, jei pris?site lauke – vaizde maišysis visai netoliese esantis TV bokštas, o dar greta rasit DDR Motorrad muziej?. Na, ?ia jei prireiks dingsties išeiti iš baro anks?iau. Nepasiekus kosmoso.

IMG_1929

IMG_1922

Beje, planuojantiems keliauti ? Berlyn?, rekomenduojame apsilankyti šiame puslapyje. Jame rasite pa?i? ?vairiausi? fakt? apie š? miest?. Gali praversti: Berlin.

Inovatyvumu susižav?jusi,
Degustatori? komanda

Seniausias restoranas pasaulyje – turist? rojus

Degustatori? smalsumas dažnai nuveda ? keistus pasaulio kampelius ir juose esan?ias ?domias maitinimo ?staigas. Š? kart? pristatome Jums, mieli skaitytojai, seniausi? pasaulyje restoran? Botin, ?sik?rus? Madride.

Taigi, Botin restoranas ?kurtas 1725 ir oficialiai Guinesso rekord? knygoje ?rašytas kaip seniausia maitinimo ?staiga pasaulyje. Nuo tavernos iki restorano per daugel? met? keit?sis, Botin nenusileidžia legend? skai?iumi, ypa? apie šio restorano ?tak? ir s?sajas su menais, pavyzdžiui, Goya neva dirb?s ind? plov?ju, vietiniai ir užsienio rašytojai (pavyzdžiui, Hemingv?jus ar Fitzgeraldas) k?r? (ar bent valg?) maisto šedevrus Botin r?sio sal?se.

IMG_1622

??jimas ? Botin restoran?.

Geroji žinia, jog ši vieta veikia kiekvien? savait?s dien? piet? nuo 1 iki 4 bei vakarien?s metu nuo 8  iki 12 nakties ir kiekvien? vakar? yra užpildytas iki stogo tiesiogine šio žodžio prasme (at?jus šiek tiek prieš aštuonias pamatysite eil? žmoni?). Taigi sekmadienio vakar? apsiginklav? rezervacija kartu su kolega degustatoriumi žygiuojame per Plaza Mayor pavalgyti ir pasim?gauti.

Trumpai pastovime chaotiškoje eil?je, kol vidun suguži kelios turistin?s grup?s iš Kinijos, amerikie?i? kompanija, japon? poros ir kita pramogautoj? dalis, tuomet mus palydi ? pastato r?s? (seniausi? pastato dal?) ir gauname mažut? staliuk? pa?iame kampe. Pasinagrin?jam meniu, pasidairom ? artimus staliukus ir nusprendžiam užsisakyti restorano firminius patiekalus – kept? ?riuk? ir paršel?.

IMG_1621

Restorano r?sys – pati seniausia dalis.

Ramiai gurkšnojam sangrij?, susipaž?stam su šalia s?din?iais amerikie?iais iš Kalifornijos, pakalbam apie politines aktualijas, apie Madrido grož? ir Europietiškas keistenybes (iš kitapus Atlanto). Taip nereikšmingai beplep?dami galiausiai sulaukiam savo l?kš?i?.

Paršelis ne?tik?tinai minkštas ir sultingas. Tiesa, vienas paršelis, keptas krosnyje pagal sen? vietos recept? dalinamas ? šešias dalis, tad sunku nusp?ti, kuri? tiksliai dal? gausit – ar šlaunel?, ar šonkaulius. Bet kuriuo atveju teks sumok?ti apie 25 eurus.

Keptas krosnyje paršelis patiekamas su bulv?mis.

Keptas krosnyje paršelis patiekamas su bulv?mis.

Panašiai teks susimok?ti ir už ?riuko koj?.

IMG_1620

?riuko koja patiekama taip pat su bulv?mis.

Apibendrinant, m?s? l?kes?iai buvo didesni. Aptarnavimas nors ir buvo malonus, kiek atsidav? formaliu šaltumu, o ir visas procesas kiek panašus ? konvejerio principu sustyguot? mechanizm? – at?jai, pavalgei, iš?jai. Ta?iau, jeigu norite savo draugams, gimin?ms, kolegoms, priešams pasakyti, kad buvote seniausiame pasaulyje restorane ir valg?te pador? maist? – ši vieta kaip tik jums.

Turistiškai ticket the box,

Degustatori? komanda

Bulgarija: kai norisi atsigerti… be laipsni? (arba ?domesni gaivinimosi variantai)

Bulgarija, ypa? sostin? Sofija – ideali vieta tiems, kurie m?gsta vakarus praleisti baruose arba vaikš?iodami po miest? ne?sivaizduoja sav?s be puodelio kavos. Išgerti ?ia visuomet yra k? ir kur – ir su laipsniais, ir be… Tiesa, vakarais viet? bare susirasti gali b?ti sunkoka, užtai nusipirkti kavos, kavos su pienu, kakavos, sul?i? ir t.t. vidury miesto – joki? b?d?. Net paprastuose tarybiniuose kioskeliuose, kuri? jau beveik nebepamatysi Lietuvoje, parduodama kava. Ir ne šiaip kokia – iš aparato: pardav?jos užverda vanden? arbatiniuose, ?deda kavos (dar ir paklausia m?gsti stipri? ar nelabai), jei reikia – pasi?lo cukraus.

img_7027

Pvz., kavos galite nusipirkti viename iš toki? „pasilenkiam?j?“ kiosk?, kuri? pilna visame mieste (ir neklauskit, kod?l jie ?sik?r? r?siuose…)

Toks sustojimas prie kioskelio dažniausiai užtrunka vos kelias minutes ir tavo rankoje – jau garuoja šviežia kava. Pusmet? pragyvenus Bulgarijoje man tai tapo ?pro?iu. Ypa? žiem?. Laukiant stotel?je autobuso. Beje, jei jau prakalbome apie kav? – šio g?rimo pasi?la ten gerokai didesn? nei Lietuvoje, tod?l tapti kavos gurmanu ten – nesunku. Tiesa, š? kart? jau nebekalbu apie kioskeliuose parduodam? kav?, bet apie specializuotas, mažytes ir visiškai neišvaizdžias kavos parduotuves. Paprastai jos atrodo taip: maža patalpa, kuri? gatv?je atpaž?sti jau iš už keliolikos metr? sklindan?io kavos kvapo, pilna prikrauta maiš? su pupel?mis iš viso pasaulio. Pagal pageidavim? kav? tau gali sumalti skirtingo r?pumo, pasi?lyti ?vairi? prieskoni? kavai ir speciali? rakand? kavos ruošimui. Jie neb?na „ki?iškai” išvaizd?s, bet kokybiški.

27032_lcon

Bulgariškas ayran’as (taip taip, kažkas panašaus egzistuoja visuose Balkanuose – tik nebandykit to paaiškinti bulgarams)

Iš ?domesni? gaivi?j? g?rim? bulgarai labai m?gsta ayran‘?. Kaip jie patys sako, tai yra (1) puikus energijos užtaisas, (2) puikus vaistas nuo pagiri?, (3) puikus b?das atsigaivinti karšt? vasaros dien?. Viskas puiku, bet pirm? kart? užklydusiam ? ši? šal? turistui iš pradži? ayran‘as gali ir nepatikti. Kaip patyriau savo kailiu – prie jo reikia priprasti. Kaip jis atrodo? Kažkas panašaus ? lietuvišk? kefyr?, tik gerokai skystesnis (beveik baltas vanduo). Bulgarai j? gamina iš vietinio jogurto (pasak j?, joks daugiau jogurtas netinka, nes tik Bulgarijoj veisiasi kažkokios specifin?s pieno produkt? r?gimo bakterijos), nes kitu atveju gali nukent?ti skonis, skiesto vandeniu (proporcija: 4/2). Gauta mas? pagardinama žiupsniu druskos. Vasar? ? aryan‘? ?tarkuojama (burokine tarka) agurk? ir visa ši mas? geriama iš stiklin?s šiaudeliu.

piite-boza-31

Boza ir jos reklama

Dar viena keistenyb? – boza. Pavadinimas skamba ne itin „seksualiai” ir š? g?rim? rekomenduoju tik savižudžiams… Labai keistas, milt? ir r?gusios mas?s pagrindu sukurtas g?rimas. Miestuose galite pamatyti reklamas, skatinan?ias pirkti š? g?rim? pagamint? pramoniniu b?du. Neapsigaukite – aš vis dar tikiu, kad vaikus tose reklamose privert? šypsotis, nes šypsotis geriant š? g?rim? – tiesiog ne?manoma. Spalva – keistai šviesiai ruda, kiek primena vaikyst?je daryt? „koši? maloši?” iš purvo ir vandens atspalv? arba dar kai ko nemalonesnio. Tiesa, bulgarai reklamuoja š? g?rim? moterims kaip skatinant? kr?t? augim? (na, tiesa, kad bulgar?s savo biustais gali didžiuotis), bet kiek teko matyti per prievart? boz? gerian?ias kaimynes lenkaites – naudos iš to nebuvo.

Šiek tiek kitoks reklaminis variantas...

Šiek tiek kitoks reklaminis variantas…

Gamybos b?das gana paprastas: 2 stiklines milt? nuolat maišant kepinti tol, kol jie ?gaus rusv? spalv?, sumaišyti su 5 litrais vandens ir 2 stiklin?m cukraus. Maišyti kol mas? užvirs ir pavirti dar 5 min. mas? atšaldyti, ?pilti stiklin? senos bozos (taip, bozos negalima pagaminti be pa?ios bozos) ir laikyti šiltoje vietoje 2-3 dienas, kol mas? sur?gs. Tada išpilstyti ? butelius, laikyti šaldytuve ir gerti, gerti, gerti… Ar m?gautis – nesu tikra. Tiems, kas nety?ia susigundyt? pasigaminti g?rimo ir šalia netur?t? tos b?tinos stiklin?s senos bozos, kuri? reikia ?pilti pabaigoje, viena bulgar? šeimin? išdav? paslapt? kaip jos gauti. Viskas lygiai taip pat, tik mažesniais kiekiais: 2 šaukštai milt?, 1 šaukštas vandens, 1 šaukštas cukraus ir palaikyti 2-3 dienas, kad sur?gt?. Ai, dar reikia nuolat maišyti. Beje, boza turi apie 0.9% alkoholio.

P.S.: beje, mylintys ir negalintys ilgiau išgyventi be “Starbuks’o” – jis Bulgarijoj irgi yra!

www.kelioniuuzrasai.wordpress.com