Kaip Panev?žyje galima gr?žti ? vaikyst? – autobus? stoties kavinuk?

O dabar mintimis gr?žkite ? vaikyst?… Pamenat ?eburekus, kuriuos jums ? rank? ?brukdavo storos tetul?s baltom prijuost?m ir iškrakmolytomis plauk? „kar?n?l?mis“? O lipn? limonad?, su milijonu burbuliuk?, nuo kuri? užgniauždavo kvap?, o paskui sulipdavo pirštai? M?s? t?vai tuomet dar tikrai nesir?pino cholesterolio kiekiu kraujyje ar cheminiais priedais maisto produktuose, o k? jau kalb?ti apie mus pa?ius.

Tai kod?l mes ?ia taip prad?jom? Nes praeitin gr?žti vis dar ?manoma… Pavyzdžiui, Panev?žyje. Autobus? stotis ten dar mena sovietmet? – jei j?s? t?tis ant kurio nors laukiamojo suolo buvo išraiž?s j?s? mamos vard? – vis dar galite rasti ir t? suol?, ir užraš?. Aliejiniais dažais kok? t?kstant? kart? dažytos ir perdažytos sienos, seni langai, metalin?s durys, tokios, kokios b?davo visose viešose vietose – velniškai sunkios… Senos grindys, keisti aparatai (ne?sivaizduojam, kaip jie vadinasi, bet net jei jie jums pasirodys suged? – nespaudin?kit, pasirodo, jie visi dar veikia ir galit „gauti r?kt“, nes darbuotojos, matyt, irgi dar su sovietme?io klient? aptarnavimo stiliumi paliktos). Beje – didžioji dalis skelbim? – rašyti/piešti ranka.

Panev?žio autobus? stotis, o jos kair?je - kavin?

Ir dar ten yra kavinuk?. Kurioje lygiai taip pat tiek stalai, tiek ir meniu, matyt, visa dar mena tuos senus laikus. Mes, pavyzdžiui, susigund?me paragauti beliašo su sultiniu. Sultinys, atrodo, tekainavo 2 litus ir tai buvo paprastas puodelis (beje, dauguma puodeli? ten skirtingi ir tie tokie stori – senoviniai) su vandeniu ir „magio“ kubeliu. Beliašas buvo toks, koks ir išlik?s atmintyje iš vaikyst?s.

Beje, skrandžiai nesustreikavo. Viskas gerai.

Prie gretimo staliuko s?d?jo vaikas, su pasigardžiavimu gurgiantis kažkok? „buratino“ limonad?, ryškiai žalios spalvos. Šalia – jo t?tis g?r? „Kobros“ al?. Dar ten buvo moterišk?, garsiai aiškinanti savo nusiminusiam vyrui apie tai, kad jis yra idiotas. Vos šioji nu?jo ? tualet? – šis taip pat pasi?m? „Kobros“ alaus. Gr?žusi moterišk? r?k? toliau, bet, mums atrodo, kad vyras nebebuvo toks nusimin?s. Geraširdis žmogelis, labai m?lyna nosimi ir su vakarykš?i? išgertuvi? kvapu, visiems palink?jo ger? kelioni?, kad ir kur gyvenimas mus nešt? ir liep? atkreipti d?mes? ? bendrakeleivius. Jo vardas buvo Aloyzas. Mums atrodo, kad jis buvo filosofas. Tikriausiai, nesuprastas. Jis g?r? „Monikut?s naktis“.

Ant stalo kreivomis kojomis, apdengto celofanine staltiese, nut?p? didžiul? mus?. Ji nukebeldžiavo prie vazel?s su senomis džiovintomis g?l?mis. O mes pagalvojome, kad kartais reikia pasirinkti ne naujausi? restoran? Vilniaus centre, o ateiti ir ? tokias vietas. Tiesiog. Poky?iams, suvokimui, vertinimams ir prisiminimams…

MENIU: beliašai, bandel?s su dešrele, ?eburekai, sultiniai ir pan.
KOKYB?: na, kaip toki? patiekal? ir tur?t? b?ti. Tiesa, po m?s? išbandymo skrandžiai nestreikavo, bet jei esate itin lepus ir kažkokiu nesuvokiamu b?du ten atsidursite – tur?kite “mezymo”.
KAINOS: yra toks pasakymas: “pigiau grybo”.
ALKOHOLIS: “Kobra” alus ir “Monikutes naktys”, žinoma, valdo, bet galite rasti ir koki “penkiasdešimt” iš labiau gird?t? pavadinim? kolekcijos. Rodos, ir alaus garsesni? “brend?” pora buteli? buvo.
APTARNAVIMAS: grubokai mielas. Jei b?site inoringas – tikrai šypsenos nesulauksite, bet jei maloniai pajuokausite – visko gali b?ti.
VIETA: Savanori? a. 5, Panev?žys.
SUBALANSUOTA: pro šal? pralekiantiems, prisiminti norintiems, išbandyti nebijantiems arba šalia gyvenantiems ir išgerti m?gstantiems.

Sen?sias stotis palaikanti,
Degustatori? komanda

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.