Šalis, kur vanden? vadina „air“ ir maisto nešildo

Asmenin?s pažintys su Degustatori? komanda kartais lygu kvietimui parašyti ? „Sav? bli?d?“. Apie tai, kaip ?gyvendini mint? „pirm? kart? ? kur nors Azijoj“ bei maist? tame kur nors.

Gruod? mintis apie „kur nors Azijoj“ virsta bilietais ? Džakart? baland?.

Kai, likus savaitei iki išvykimo, kasdien klausai mamos mantros „Ko tu ten vienas važiuoji? Aš JAU d?l tav?s nerimauju“, tai s?dint kelion?s tiksle v?lai vakare nusileidusiame l?ktuve balsas galvoje r?kia „K? TU SU SAVIM DARAI?!”. Bet, jei tur?tum pakankamai sveiko proto klausyt to sveiko proto balso, niekad ir neb?tum spaud?s „pirkti“.

1 - dzakartos centras

Džakartos centras

Pirmos dvi mintys iš?jus iš oro uosto yra „karšta“ ir „dr?gna“. Apie dr?gm? pamiršti greitai, bet su karš?iu sunkiau, tad pirmom dienom valgai nedaug. Pagrindinis užsi?mimas yra išgert? vanden? versti prakaitu, eiti ? duš? triskart per dien? ir galvoti, kur nusipirkti daugiau vandens. J? ?ia vadina air.

Džakarta yra didžiulis purvinas miestas su ?sp?dingais kamš?iais ir šaligatviais tik miesto centre. Visur kitur vaikštai kelkraš?iu. Kiek bevaikš?iotum – nesuvažin?ja. Jei sugebi atsispirti kiekvienoje didesn?je gatv?je esan?ioms ?staigoms su gerai paž?stamais vakarietiškais pavadinimais ir dideli? prekybos centr? food court‘ams, kurie vilioja oro kondicionieriais ir nemokamu wi-fi, renkiesi iš dviej? „valgyk kaip vietinis“ variant?.

Pirmas – vietin?s užeigos, kur maistas gaminamas didesniais kiekiais ir dedamas ? vitrin? arba gaminamas tada, kai j? užsisakai. Indonezietiškai tokia vieta vadinama warung. Ji paprastai priklauso vienai šeimai, kuri ?ia pat ir dirba bei si?lo vienam Indonezijos regionui b?ding? maist? – dažniausiai tam, iš kurio pati yra kilusi.

? warungus vietiniai eina šeimomis ar chebrom po darbo, sus?da prie dideli? stal? ir valgo rankomis– matyti gyvybing? aštuoni? ?vairaus amžiaus žmoni? diskusij? prie vieno didelio stalo yra ?prasta. Bet kadangi tu ne vietinis, ?ia eini tuomet, kai susipaž?sti su kuo nors iš savo hostelio (mano atveju – amerikiete) ir kartu kažkaip dr?siau.

Vietinis warungas

Vietinis warungas

Ir dar, nes visi warungai konspiravosi ir ?sik?r? kitoje gatv?s pus?je. Keturios eismo juostos kiekviena kryptim ir jokio šviesoforo ar p?s?i?j? per?jos priimtinu atstumu. Amerikiet? gatv? vadina „death“, o kvietimas eiti pavalgyti yra „let‘s go cross death“. Kelias pereinamas „palaukim vietini?“ b?du:

a) jie ryžtingesni ir nestovi prie kelio spoksodami ? nesibaigiant? eism?;
b) eismo ?vykio atveju bus, kam šauktis pagalbos statistinei daugumai suprantama kalba;
c) ir šiaip, baigti savo nieking? gyvenim? reanimacijoj visada smagiau su gera kompanija.

Warunge baksnoji pirštais ? maist? vitrinoje arba „man t? pat?, k? va prie to staliuko valgo“. Visk? gauni atskirose l?kšt?se ir maistas, jei jis paruoštas iš anksto, kambario temperat?ros. Ne tod?l, kad kas nors nepagalvojo apie mikrobang?.

Šalies su karštu klimatu gyventojai tiesiog nusprend?, kad valgyt karštus patiekalus yra nes?mon? ir nesuka sau galvos.

Jei vištiena, tai ketvirtis. Jos gausi visur. Ant viršaus papildomai dedama bambuk? ?gli?, marinuot? ar kept? daržovi? ir švieži? kvapni? žali? prieskoni? šakeli?. M?sos ant kaul?, palyginus su lietuviškais ketvir?iais, daug mažiau. Indonezijoje ?prasta vištas auginti aptvare, kur jos gali laisvai lakstyt.

Ryžiai, jei jie yra garnyras, pateikiami pintin?je, kuri išklota banan? lapais. Vietiniai maigo juos ? kamuoliukus prieš dedami ? burn? – ryžiai lipn?s. J? ?deda tiek, kad užsisakydamas papildom? porcij? vištienos, ryži? daugiau neprašai.

Kitas ryži? pateikimo variantas yra vienas nacionalini? patiekal? – nasi goreng. Tai kepti ryžiai su saldžiu, tirštu sojos padažu kecap (tariasi visai kaip angliškas „ketchup“), marinuotais agurkais ir morkom bei acar: garnyru, gaminamu agurkus, morkas ar ?esnakus marinuojant cukraus ir acto mišinyje.

Nasi goreng

Nasi goreng

Prisivalgai iki soties ir gauni s?skait? – apie dvidešimt t?kstan?i? vietini? pinig?. Du JAV doleriai. Nusprendi, kad tau ?ia patinka.

Kitas pasirinkimas yra pirkti maist? iš gatv?s prekeivi?. Neb?tina j? ieškoti – jie patys tave susiras (pirmoji straipsnio nuotrauka – red. past.). Dauguma gamina maist? iš anksto ir išvažiuoja prekiauti ? gatves su vežim?liais. Indonezietiškai jie vadinami kaki lima. Pažodžiui, „penkios kojos“: du ratai, stovas ir dvi vežim? stumian?io žmogaus kojos. Kaki lima spie?iasi aplink visuomeninio transporto stoteles bei žmoni? gausiai lankomus objektus arba klaidžioja gatv?mis š?kaudami si?lomo patiekalo pavadinim?.

Pas juos gali paragauti soto – sriubos, kurios sud?tis skiriasi priklausomai nuo to, kurioje šalies dalyje esi, bet dažniausiai ji gaminama vandens arba kokos? pieno pagrindu su vištiena, jautiena ar ožkiena, pagardinant vietiniais prieskoniais.

Vežim?liuose esantys kubo formas, ? mažas d?žutes panaš?s skrudinti užkandžiai yra kitas kaki lima firminis patiekalas – tahu gejrot, arba keptas tofu. Tai vienas dažniausiai sutinkam? patiekal? ir bene pigiausias, nebent sugalvotum jo užsigeisti kokioj rimtesn?j maitinimo ?staigoj.

Tahu gerjot su ?ili pipirais

Tahu gerjot su ?ili pipirais

Keistoka yra tai, jog dauguma ši? gatv?s prekeivi? maist? deda ne ? vienkartinius, o ?prastus indus, tad negali viso to imti ir nusinešti. Nebent esi tas kleptomanas, kuris tempia iš bar? alaus bokalus ir dabar pagaliau juos visus pardav? ir išvažiavo ? smulki? vagys?i? tur? po užsien?. Bet gal nereikia t? nereikšming? administracini? teis?s pažeidim? – pris?sti pavalgyti kartu su sauja vietini? geriau veikia karm? (induist? išmislas, gali prireikti v?liau Balyje).

Tiek Džakartos. Toliau trauki ? Rytus, ? Yogyakart? (kai jau išmoksti tart: Džokdžakart?). Kelion? traukiniu trunka aštuonias valandas. Traukinys išvyksta aštunt? ir išvakar?se kilusi mintis nusipirkti užkandži? netur?jo b?t palaidota sužinojus apie kelion?je dalyvaujant? vagon?-restoran?. ?ia si?lomi pusry?iai yra vienas keptas kiaušinis su maža kept? ryži? porcija – ant baltos l?kšt?s, uždengti maisto pl?vele. Šaltas keptas kiaušinis yra gal pus? velnio, bet kepti ryžiai yra šalti ir vagono-restorano šefas naudojo kažkok? prieskon?, kuris daro juos valgomus tik per prievart?. Bet dzin, juk nereik?s to valgyti kaskart.

Dar traukiny sulauki piet? ir paslaugus geležinkeli? darbuotojas (PGD) dalina meniu su keturiais išbrauktais patiekal? pavadinimais. Lik? pavadinimai tau nieko nesako ir n? vienas užrašas gražiau už kitus neatrodo. Humanizmo priepuolio apimtas PGD bando gelb?t pasimetus? užsieniet?  pasi?lydamas patiekalo variant?.

Paži?r?j?s ? pasi?lymo pavadinim? meniu sakai „imu“. Susimoki. Gauni. Vienas keptas kiaušinis su maža kept?, per prievart? valgom? ryži? porcija – ant baltos l?kšt?s, uždengti maisto pl?v?le, po velni?.

Yogyakartoje yra sultono rezidencija (tikro, gyvo, kuris neturi joki? formali? gali?, bet yra didelis autoritetas), pagrindinis biznis yra nakvyn?, k? tik atvykusi? turist? vedimas ? jau š?vakar užsidaran?ias batikos parodas-pardavimus (veiks ir rytoj, ir po savait?s, bet juk iš jau šiandien užsidaran?i? didesnis noras nusipirkt) ir ?vairios pramogos pagrindin?je – Jl Marioboro – gatv?je. Kažkuo primena Palang?, tik be j?ros ir gintaro paveiksl?.

Iš b?tin? paragauti dalyk? vienas – gudeg. Troškinys, gaminamas stambiojo duonmedžio vaisius (angliškai – tiesiog jackfruit, bet argi kas nors kaltas, jog lietuviškas pavadinimas n?ra sexy?) kelias valandas verdant kokos? piene su palmi? cukrum ir prieskoni? mišiniu, kuris suteikia visam patiekalui rud? spalv?.

Valgomas su ryžiais, virtais kiaušiniais, vištiena ir traškia kepta jautienos oda.

Koks yra Bangladešo nacionalinis medis? Stambusis duonmedis, žinoma. Še tau fakt? visam likusiam gyvenimui, kuri? net vidurin?j nebuvo.

Satay yra kitas lengvai randamas patiekalas. Gatv?se j? dažniausiai parduoda tiesiog ant šaligatvio s?din?ios moterys. Tai m?sos v?rinukai, kepami ant žarij?. Vištiena, ožkiena, triušiena arba aviena marinuojama naudojant daug ciberžol?s ir pateikiama su žem?s riešut? padažu. Jei tik matai, kad kažkas mojuoja kartono gabalu virš m?sos v?rinuk? – pataikei, satay. Nacionalinis Indonezijos patiekalas, parduodamas beveik išskirtinai gatv?s prekeivi?.

Satay

Satay

Su Javos sala beveik baigta, bet pasakojimas apie j? neb?t? baigtas be to populiaraus suaugusi?j? narkotiko – kavos. Kopi, kaip j? ?ia vadina. Javoje užauga vienos geriausi? kavos r?ši? ir pats salos pavadinimas angl? kalba naudojamas kaip paruoštos kavos sinonimas. Daugmaž ?ia vert?t? ir baigti t? daug žadan?i? ?žang?, nes vienos geriausi? kavos r?ši? s?kmingai eksportuojamos ? vienas geriausi? kain? si?lan?ias šalis ir jei netaikai ? vietas, kur galima paragauti geros kavos, pasirinkimas yra vienas. Kava iš smulkiai malt? pupeli?, gaminama tuo papras?iausiu b?du: užpilant j? verdan?iu vandeniu.

Indonezijoje ji stipri ir labai saldi. Taip smulkiai malta, jog geriant vos išmaišius ne tik atsigeri, bet ir pavalgai. O jei nori kavos su pienu – nusipirk karv?. Geriausiu atveju turist? ma?iusios vietos pasi?lys kondensuoto pieno.

Horizonte - Balis...

Horizonte – Balis…

Kalbant apie turistus – toliau kelias veda ? pagrindin? j? traukos objekt?, Balio sal?. Pigaus alkoholio ištrošk?s jaunimas iš Australijos, gyvenimo meili? ištroškusios „Eat, Pray, Love“ aukos ir, jei rimtai, geras maistas ir nepaprastai svetingi vietiniai – visa tai ?ia. Kitoje serijoje.

Keliaujantis,
Ilgoji Koja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.