Vien? kart? Maltoje – kaip papuotavom už juokingus pinigus

Na gerai, sutinkam, tai tikrai nebuvo kažkokia labai prabangi švent?, bet mes jums dabar papasakosim situacij?, kurioje tikrai ne vienas iš j?s? nor?t? atsidurti.

B?na kartais gyvenime toki? nutikim?, kai labai daug negalvodamas paimti ir nuskrendi ? Malt?. Šiaip tai labai geras pasirinkimas spalio m?n., nes pas mus jau li?dna, o pas juos vis dar pats tas – temperat?ra apie 25-30 laipsni? šilumos ir galima sau nardyti nuo uol? ? j?r? arba kepti prie baseino.

Malta, tiems kurie dar ten nebuvo, yra vienas didelis kaimas, kuris niekada nesibaigia, tai kreiv? keliuk? jungiami keli didesni miestai, o visas paj?ris nus?tas viešbu?iais. Giliau saloje turistai sutinkami re?iau, o gyvenimas jau labiau panašus ? tai, kaip gyvena eilinis vietinis žmogelis.

Mes kaip tik kelias dienas ir buvome apsistoj? vienam kaimukyje ne per toliausiai nuo Naxxar ir San Julien. Sekmadien? sugalvojome eiti v?lyv? pusry?i? ir, pradžiai, nieko daug nesitik?dami, nusprend?m nueit apsižvalgyt po savo kaim?, gal rasime kur nors tokiu metu veikian?i? kavin?.

Kaimelis buvo išmir?s ir netrukus supratome, kad moterys bažny?ioje, o vyrai tuo metu keliuose veikian?iuose vietiniuose baruose, išsim??iusiuose aplink centrin? miestelio aikšt?. Kiek pasižvalg? išsirinkome gausiausiai nus?st? ir garsiausiai r?kaujant? bar?, nusprend?, kad jeigu visi vietiniai ?ia nuo ryto jau sus?d?, tai vieta tur?t? b?ti s?žininga ir gaminti vietin? maist?.

Iš išor?s bariukas atrodo štai taip

Iš išor?s bariukas atrodo štai taip

Suradome staliuk? ir prad?jome žvalgytis, k? gi ragauja aplinkiniai klientai. Ant j? stal? buvo daugyb? alaus bokal? ir ?vairaus dydžio l?kštu?i? su skirtingu turiniu, tad nusprend?me, kad maist? jie tikrai gamina ir pusry?i? gausime.

Nusiunt?me dr?siausi? keliautoj? išsiaiškinti reikal? prie baro, po kiek laiko jis sugr?žo ir paaiškino, kas gi ?ia vyksta: pasirodo, kad sekmadieniais baras maisto negamina ir jokio meniu neturi, o deal‘as toks – tu perki bokal? alaus ir virtuv? tau šalia to alaus patiekia visoki? užkandži?. Kadangi daugiau nelabai buvo iš ko rinktis, nusprend?me, kad kartais galima sau leisti prad?ti gerti al? 10 val. ryto.

Buvome trise, pasi?m?m po butel? alaus, barmenas paaiškino, kad sumok?sim po visko.

Na ir prasid?jo – pirmiausia ? stal? buvo patiekta duona su pomidor? ir aliejaus užtepu, o to sek? makaronai su faršu, alyvuog?s, pupos, vietin? dešra, krekeriai su maltomis pupel?mis, keptos dešrel?s, jautienos troškinys, bulvi? kroketai, dar makaron?, dar duonos, vištienos gabaliukai, bulvyt?s ir t.t. Buvome jau gerokai pasisotin?, ta?iau patiekalai nenustojo keliauti ? stal?.

untitledhgo

Pirmas už?jimas – duona su pomidorais, dar šiek tiek švieži? daržovi?, bulvyt?s, makaronai su m?sa, alyvuog?s, pupos ir vietin? dešra

img_20161016_114739

Vištienos kroketai

img_20161016_113556

Dešrel?

img_20161016_111856

Pupeli? užtep?l? ir krekeriai

img_20161016_112138

Bulvi? kroketai

 

Pagalvojom, kad gyvenimas pavyko ir pasi?m?m dar po vien? alaus. Tada bi?iulis apsiži?r?jo, kad vyrai prie gretimo staliuko valgo sraiges ir, žinoma, b?tinai užsiman? ir j?. Tad šalia viso ko m?s? stal? pasiek? ir t? gyvi? duben?lis.

Vietin?s mažosios sraig?s

Vietin?s mažosios sraig?s

Prisivalg?m tikrai daugiau, nei normalu žmogui sekmadien? ryte, bet nusprend?m, kad ne kasdien nutinka tokie dalykai gyvenime. ? pusry?i? pabaig? prad?jome galvoti, kiek gi gali mums kainuoti visas tas maistas plius 6 alaus. Nusiunt?m vien? m?siški? susimok?t. Gr?žo visa išsišiepus – už mus visus tris ji sumok?jo nepilnus EUR 9. Kada j?s paskutin? kart? išg?r?t du alaus ir skaniai prisivalg?t už EUR 3 žmogui?

Taip barelis atrodo iš vidaus

Taip barelis atrodo iš vidaus

Žinoma, yra šioje istorijoje ir niuans?. Pavyzdžiui tai, kad kai kuris maistas nebuvo šviežias, tik?tina, kad jie vietiniams tiesiog išdalina tai, kas lieka nuo šeštadienio vakarien?s, kad nereikt? išmesti. Sugalvojom, kad tai gali b?ti makaronai, jautienos troškinys ar tos pa?ios sraig?s. Bet esm?s tai nekei?ia.

Tai va, tokia ta m?s? istorija iš apsilankymo Maltoje. Važiuojant ? oro uost? papasakojom apie tai taksi vairuotojui, tai sak?, kad durnas tas savininkas, jog nepa?m? iš m?s? pinig?. Taksistas jo vietoj b?t? prid?j?s dideles l?kštes mums vis? t? maist? po truput? ir už l?kšt? pa?m?s po EUR 10. Na, mes žinom, kad taksist? išmintis yra universali ir b?dinga visoms šio pasaulio šalims.

Pigiai prisikirtusi,
Degustatori? komanda

Burgeriai iš vagon?lio – Betty (Liuksemburgas)

Maistas iš vagon?li? ir kit? transporto priemoni? mums yra daugiau paž?stamas iš holivudini? film? nei realyb?s, tad pamatyti bugerius, gaminamus sename amerikietiškame vagon?lyje, ruoš?m?s jau nuo pat vizito Liuksemburge pradžios.

Šioje vietoje reikia trumpo komentaro apie tai, kad mes niekaip negalim suprasti, kur foodtruck‘ai slepiasi Lietuvoje? Negi d?l kvail? reguliavim? mes negalim b?ti kaip normal?s pasaulio pilie?iai – su greitu maistu iš vagon?li?. Mes labai laukiam kuo grei?iau šio reiškinio Vilniuje ir kituose šalies miestuose.

Liuksemburge lank?m?s nebe pirm? kart?, tad eiti ? tipinius vietinius restoranus, kavines ir barus jau nesinor?jo. Be to, Betty ?k?r?jas ir pagrindinis šefas yra m?s? geras paž?stamas. Tad vien? dien?, kaip tik prieš m?s? mylimos grup?s „Balthazar“ koncert? nuvykome ten nemaža grup? vakarien?s.

Betty ?sik?rusi pa?iame centre, prie pat traukini? stoties. Šalia Betty yra koncert? ir visokio meno centras, kuriame veikia kavin? su visais lengvais ir alkoholiniais g?rimais bei galimybe burgerius valgyti ne atvirame ore vidury rudens, bet šiltai sau s?dint viduje.

Betty vagon?lis šalia traukini? stoties

Betty vagon?lis šalia traukini? stoties

Šalia vagon?lio esantis hipsteriškas baras yra puikus prieglobstis burgerius m?gstantiems klientams

Šalia vagon?lio esantis hipsteriškas baras yra puikus prieglobstis burgerius m?gstantiems klientams

Vagon?lis labai patiko – senoviškas, apvalainas, metalin?s spalvos – kaip iš šešiasdešimt?j? Amerikos. Maist? užsisak?me ir patrauk?me ? bar? ragauti vietinio alaus ir limonado.

Burgeri? jie turi ?vairi?, pritaikyt? tiek visokiems m?sos m?g?jams, tiek ir vegetarams bei veganams.

Išplauk?s burgeri? meniu

Išplauk?s burgeri? meniu

Mes t? kart? kadangi buvome nemaža kompanija, tai išband?me ?vairias burgeri? versijas. Viskas kaip ir gerai, jautienos burgerio paplot?lis tikrai solidaus dydžio, ta?iau t? kart? m?sa buvo kažkokia kietoka, o pats burgeris sausas. Sp?jam du variantus – arba m?sa buvo perkepta, arba sena. Labai gaila, bet burgeriai iš vagon?lio nebuvo stebuklas. Kita vertus, nebuvo ir siaubingai blogai, tad tragedijos tikrai nedar?me.

Jautienos paplot?lis tikrai solidus, bet m?sa buvo sausoka

Jautienos paplot?lis tikrai solidus, bet m?sa buvo sausoka

Vegetariškas burgeris buvo geras, bet irgi sausokas

Vegetariškas burgeris buvo geras, bet irgi sausokas

Prisikimšom pilvus, paragavom vietinio alaus ir patrauk?me linksmintis ? m?gstam?j? „Balthazar“ koncert?. Dar nežinote j?? B?tinai pasidom?kite, tur?site dar vien? m?gstam? grup?.

Liuksemburg? aplankiusi,
Degustatori? komanda

„Alaus biblioteka“: vienintelis baras, kuriam iš ties? r?pi alus

„Alaus biblioteka“, tikriausiai, yra pirmasis baras Lietuvoje, kurio koncepcija su žodžiu „prisigerti“ prasilenkia taip smarkiai, kaip ši lietuviška vasara su apskritai s?voka „vasara“. Ši biblioteka iš ties? yra apie al?. O jei dar tiksliau – apie alaus, tituluojamo nacionaliniu g?rimu, kult?r?.

alaus biblioteka (6)

Ir kad ir kiek kart?, žmogau, b?tum veblen?s kokiam t?lam užsienie?iui apie tai, kad „beer is our national drink, you know“, bet iš ties? tu apie š? g?rim? n? velnio nieko neišmanai. Tuo tarpu tikri alaus gerb?jai iki „Alaus bibliotekos“ atsiradimo – nelabai ir tur?jo kur nueiti, nes didžiojoje dalyje bar? arba labai menkas šio g?rimo pasirinkimas, arba koncepcija – labiau girtuoklin?.

Ir b?tent tod?l „Alaus biblioteka“ yra daugiau nei nuostabi ir išskirtin?. Apie al? ten galima sužinoti daug. Ragaujant, skaitant, domintis, o kas svarbiausia – besišneku?iuojant su barmenais, kurie, jei tik prie baro nesirikiuoja milžiniška eil?, visuomet su malonumu padiskutuos apie skirtingas r?šis bei skonius.

alaus biblioteka

Visas alus bare „surikiuotas“ pagal alaus Mendelejevo lentel?. Ji gana griežta, bet net ir visiškiems alaus „pradinukams“ – padeda grei?iau susigaudyti skirting? r?ši? ?vairov?je. Smagu ir tai, kad greta alaus Mendelejevo – yra ir atskira „Alaus bibliotekos“ knyga, kurioje daugiau papasakojama apie kiekvien? alaus r?š?, jo atsiradimo istorij? ir paplitim?.

Taigi, alaus Mendelejevo lentel?je išskirti du alaus tipai – ale ir lager. Tada dar yra penkiolika alaus šeim? ir dar 60 stili?. „Alaus bibliotekoje“ – rasite vis? 60-ies stili? alaus. Ir ne po vien? r?š?. Kažkada pradžioje vienas iš barmen? mums pasakojo, kad nuolat stengiamasi tur?ti bent po 5 kiekvieno stiliaus alus. Taigi, jei jie vis dar laikosi šios koncepcijos – bibliotekoje tur?t? b?ti per 300 skirting? al?.

alaus biblioteka

Beje, jei jau kalbama apie Mendelejevo lentel?, reikia nepamiršti ir skaitytoj? biliet?. At?j? pirm? kart? užsivedate „skaitytojo biliet?“ ir kiekvien? kart? perskait? nauj? „knyg?“ (aka išg?r? al?) – gaunate antspaud?. Surinkus piln?, sako, gauni dovan?. Skamba lyg visiškas menkniekis, bet labai smagus. Beto, padeda susigaudyti ir prisiminti, kurios alaus r?šys patiko, o kurios – nelabai.

Dar viena ?domi detal? yra tai, jog lentynose stovintis alus – tik pavyzdžiai. Lankytojams pateikiamas alus saugomas specialiame sand?lyje, kuriame yra tamsu ir v?su. Taip išsaugomos geriausios jo savyb?s.

Dirba biblioteka iki vidurnak?io ir ne ilgiau. Nes n?r ?ia ko naktimis skaityti. Bet jei užsuksite iš karto po darbo – rasite ir šio to užkrimsti. Meniu neilgas, bet visko užteks, kad pavalgytum?te. Juk ?ia svarbiau alus, o ne maistas.

alaus biblioteka

Tikriausiai smagiausias dalykas apie „Alaus bibliotek?“ yra tai, kad vos ?žengus pro duris supranti, kad baras buvo kurtas ilgai ir su meile. O tai džiugina, bet gal ir nestebina, kai sužinai, jog vienas iš trij? ?k?r?j? – Rimvydas Jur?nas yra tituluotas ir apdovanotas aludaris.

Beje, mums dar labai patiko ir kito baro ?k?r?jo Tomo citata, nuskamb?jusi kažkur internetuose: „Pas mus, kaip ir geroj bibliotekoj, yra visos knygos išskyrus pornografij?. Mes alaus pornografijos nepardavin?sim. Bibliotekoje jau ne vieta“.

Kad j? kur Ragutis (aka balt? alaus ir midaus dievas), bet mes dar ten gr?šim!

P.S.: Ir surinksim mes piln? skaitytojo biliet?! For sure!

P.S.2: Beje, labai džiaugiam?s, kad „Alaus bibliotekoje“ atsirado ir Sakiški? aludari? alaus. Prieš daugiau nei metus SavasBliudas.lt kalb?josi su vienu iš j? – Linu. Interviu, beje, vis dar galite rasti ?ia: Interviu su aludariu. Tiesa, tuomet Linas buvo kuklesnis ir, matyt, dar tik svajojo apie tai, jog jo alaus bus galima paragauti kuriame nors bare.

MENIU: maisto nedaug, bet užk?sti pakanaka; esm? – alus
KOKYB?: extra-super-osom
APTARNAVIMAS: nerealiai draugiškas; jei žmoni? nedaug, atraskite al? diskutuodami su barmenais
KAINA: nuo poros eur? su biškiu iki gerokai didesni? kain? už retesnius ir unikalesnius alus
ALKOHOLIS: maždaug 300 skirtingo alaus r?ši? ir keletas sidr?
VIETA: Trak? g. 4, Vilnius (laiptais ? antr? aukšt?)
INTERNETE: BeerLibrary.lt ir Facebook.com/AlausBiblioteka
SUBALANSUOTA: „Alus yra intelektual? g?rimas. Labai gaila, kad j? geria ir idiotai“, – Rejus Bredberis

Kauno ambasada Vilniuje: pub’as tai geras, bet vat valgyt jame gal ir nereikia

Kaip žinia, Vilniuje atsidar? Kauno ambasada. Kitaip tariant, baras „RePUBlic No.4“. Puiki vieta, gero pub‘o interjeras, vienas kitas koncertas, neblogas šurmulys savaitgaliais, ir ne visai dykyn? darbo dienomis, didelis alaus pasirinkimas, linksmai nusiteik? barmenai, bet… tegu kaunie?iai nesupyks – vat valgyt tai ten nereik?t?.

Žinoma, kai kalbame apie maist? tokiame bare, reik?t? kiek atskirti s?vokas:
1) Valgyti ir m?gautis;
2) Valgyti po kažkelinto bokalo;
3) Valgyti, kai esi studentas.

"Picuk?" kaip pas mam?

„Picuk?“ kaip pas mam?

Pirmo varianto ten tikrai negalima daryti. Griežtai. Ir net nerekomenduojama bandyti. Bet, jei atitinkate kitus du kriterijus – tik?tina, kad jums netgi patiks.

Mes štai, pavyzdžiui, padar?me klaid?. Kelis kartus išband? „RePUBlic“ savaitgaliais, gal? gale pavalgyti nusprend?m darbo dienos vakare. Bus mažiau žmoni?, ramiau, bus proga aptarti dienos reikalus ir skaniai pavalgyti. Arbe ne…

Kai apyžiopl? padav?ja (OK, suprantam, visiems reikia mokytis ir mokytis „ant kažko“; tai pasimok? ant m?s?) po ilgo laukimo vien? po kito prieš mus rikiavo svog?n? žiedus tešloje, Cezario salotas beigi Šefo pic? – l?p? kampu?iai sviro žemyn.

Salotos

Salotos

Prad?kime nuo svog?n? žied?. Viskas su jais gerai. Tikrai. Skanu. Gražiai atrodo. Ir padažas geras. Ir jei padav?ja neb?t? v?lavusi, kad net neb?tume atkreip? d?mesio. Bet tai KAIP t? žied? reik?t? pamirkyti padaže? Kas iš to, kad indelis gražus, jei jis nepatogus klientui… Beje, už žiedus suplosite 2.80 euro.

Iš karto po svog?n? ? stal? atkeliavo pica. Pica – Šefo. Beje, j? rinkdamiesi dar band?me pakalbinti padav?j?, kod?l ji vadinasi Šefo. Sakom: „Gal ?ia jau geriausia j?s? pica?“. Mergina kiek pasimeta ir sako, tai kad gal nelabai. Tada akimirk? susitvardžiusi ištaria kultin? vis? padav?j? fraz?: „Pas mus tai žinokit viskas labai skanu“. Aha…

Tai jei prie svog?n? ir nebuvo ko labai kabin?tis, tai prie picos… Atsimenat, tais senais senais laikais, kuri?, a?i? dievui, daug kas jau net ir neprisimena, laikais, kai metai kalendoriuje vis dar buvo pradedami skai?iais „19“, mamos kepdavo „picas“? Parduotuv?j nupirkdavo stor? paplot?, užd?davo daktariškos dešros (kas per pavadinimas…), fermentinio s?rio ar net kokio s?rio gaminio ir dar visko, ko b?davo šaldytuve. Tais laikais tai buvo vadinama pica, nes žmon?s ir šiaip dar nedaug ko mat? bei ragav? buvo.

republika (1)

Užkandukai – svog?n? žiedai. Skanu.

Tai va, jausmas valgant pic? „RePUBlic“ – labai panašus. Jokio išraiškingesnio skonio (gerai, kad papildomai užsipraš?m jelapen?, bent tie gelb?jo), pado tešla – nekažk?… Suvalgai, bet laimingesnis nuo to netampi. Tiesa, dar ir labai pigu. Tai galb?t labai daug tik?tis ir nereik?t? – kainos ir kokyb?s santykis veikia.

Toliau, kiek pamirštos (ir kada Lietuvoje ateis „mada“ maist? žmon?ms atnešti vienu metu?) atkeliauja Cezario salotos su vištiena. ?kainos tos 4.50 euro. Ingredientai daugiau mažiau pataikyti, padažas – netolimas originaliam, ta?iau skrudukai (naujas fainas žodis, k??) – kiek per minkšti. O ir padažo – gal?jo b?ti kiek daugiau.

republika (2)

Pamerk, jei gali

Žodžiu, l?kšt?s sud?tis panaši ? tikr?j?, ta?iau kažkas – ne iki galo pavyk?. Tiesa, labai dažnai b?tent taip nutinka barams ar restoranams, kurie ? savo meniu bando sutalpinti visk?, kas tik ?manoma. „RePUBlic“ meniu rasite ir meksikietišk? patiekal?, ir jau min?t? pic?, ir lietuviškos virtuv?s užuomin?, ir kepsni?, ir burgeri?, ir šimtus užkandži?. Kai bandai daryti visk? – kartais, b?na, viskas ir nepavyksta.

Taigi, gal? gale nuosprendis vienas. „RePUBlic“ numeris ketvirtas – yra puiki vieta išgerti alaus, susitikti su draugais, o jei alaus skrandyje darosi pernelyg daug (arba j?s – neišrankus studentas), tuomet maistas gali tikti. Ta?iau jei norite maloniai pavalgyti ir pasim?gauti tuo, k? turite l?kšt?je – geriau rinktis kit? viet?.

Bet tikrai užeikite ?ia paragauti alaus. Jo pasirinkimas tikrai didelis, o barmenai patiekdami al? dar ir kok? juokel? papasakos.

Beje, Vilniuje esanti „RePUBlic“ – jau ketvirtoji šalyje. Pirmos trys – Kaune ir gerai žinomos bei m?giamos vietini?. Tod?l juokaudami ir vadiname vilnietišk?j? „RePUBlic“ Kauno ambasada. Gyvuok ir klest?k

MENIU: viskas. Realiai – viskas.
KOKYB?: jei kalbame apie maist? – meh…
KAINA: nebrangu. Užkandžiai po por? eur?, salotos – 3-4 eurai, sriubos – iki 2 eur?, pagrindiniai karšti patiekalai – nuo 5 eur?, visokie kitokie karšti patiekalai – nuo 2.50 eur?.
ALKOHOLIS: puikus alaus pasirinkimas, kiti stiprieji g?rimai, kokteiliai
APTARNAVIMAS: pliusas barmenams, o m?sišk? mokin? padav?ja, tikim?s, jau sp?jo tapti profesionale
VIETA: Vilniaus g.
INTERNETE: www.pub.lt
SUBALANSUOTA: vakar?liui su draugais bei alaus sklidinais bokalais

 

Naujausia hipsteri? place to be – „Keul? R?k?“

Na gal ji ne tokia jau ir nauja, bet situacija ten nesikei?ia jau kelis m?nesius – gauti maisto beveik ne?manoma. Ir d?l to hispteriams ten dar labiau patinka eiti, nes jeigu gauna burger? per trumpiau nei valand?, tai jau?iasi ypatingi ir šiek tiek geresni už kitus.

„Keul? R?k?“ yra dar viena vieta kol kas dar nepopuliariame ir nudrožtame centro Stoties rajone, kuris po koki? 5 met? bus madingiausia Vilniaus vieta. Tai, kad žmon?s vis mažiau bijo jame lankytis ne tik dien?, bet ir nakt?, rodo ir kaimynyst?je ?sik?rusi kita hipsteri? vieta „D?v?ti“.

Viskas labai paprasta - meniu iš keli? punkt? ir surašytas ant sienos

Viskas labai paprasta – meniu iš keli? punkt? ir surašytas ant sienos

Ok, bet mes ?ia apie maist?. Taigi, užeinate ? „Keul? R?k?“ ir jums nelieka kitos išeities, kaip tik stoti ? eil?. O eil?s ten begalin?s ir nesibaigian?ios, tad si?lome ateiti gerokai prieš tai, kai ? galv? šaus mintis, kad gal jau praalkote. Jeigu norite ten sukirsti savaitgalio pietus, tai išeikite iš nam? jau po pusry?i?, nes Keul?je teks praleisti nemažai laiko. Ir mažiausiai laiko j?s ten praleisite valgydami.

S?dim? viet? mažai ir jos visos užimtos

S?dim? viet? mažai ir jos visos užimtos

Taigi, laukimas. Iš pradži? lauksite eil?je užsisakyti, paskui lauksite eil?je atsiimti g?rimus, tada lauksite eil?je atsis?sti. Jeigu viskas gerai, tai paskutin? laukimo etap? praleisite atsikovoj? viet? prie stalo. Jeigu esate ne toks laimingas, tai ne tik lauksite, bet ir valgysite stov?dami.

Laukdami bent jau išgert galite

Laukdami bent jau išgert galite

T? kart? šonkauliuk?, žinoma, jau nebuvo. Jie baigiasi greitai, o apie maisto išsekim? informuoja Keul?s FB profilyje gana operatyviai, tad prieš ten vykdami, pasitikrinkit, ar vis dar verta.

Valg?me pulled pork burgerius. Pulled pork, mielieji, yra vienas iš geriausi? žmonijos išradim? kulinarijos istorijoje. Bet apie tai mes jums nepasakosim, nes google gali atsakyt ? visus j?s? klausimus.

Pilna porcija su bulv?mis. Galite imti ir be j?.

Pilna porcija su bulv?mis. Galite imti ir be j?.

Ir tie burgeriai yra j?ga. Jie yra labai labai geri. Bandel? išvis yra kosmosas, o padažas ir coleslaw (kop?st? salotos) yra pats tas prie šauniai paruoštos m?sos.

Salotos ir dar s?ris. Visiškai puiku.

Salotos ir dar s?ris. Visiškai puiku.

Akivaizdu, kad ten chebra žino, k? daro. O apie eiles ir maisto pasibaigim? jie jau tiek kart? tur?jo teisintis tiek paprastiems klientams, tiek ir visokiems FB autoritetams, kad mes gal net nepl?tokim šios temos ir neprad?kim j? teisti.

Ponas pulled pork burgeris su alumi ir bulvyt?mis kainuoja

Ponas pulled pork burgeris su alumi ir bulvyt?mis kainuoja lyg tai 6 eurus

Mes tikim, kad viskas ten pas juos gerai ir kad jie supranta, k? daro ir kod?l. Juo labiau, kad jau ir patys praneš? apie pl?tr? ir naujus restoranus mieste.

Tur?kime kantryb?s, nes ta maisto kult?ra, kuri? neša „Keul? R?k?“ yra neatsiejama nuo gero amerikietiško didmies?i? gyvenimo, ko mes kuo daugiau norime Vilniuje.

 

Burgeri? sulaukusi,
Degustatori? komanda

 

MENIU: Ipulled pork burgeriai ir šonkauliukai
KOKYB?: labai gera
KAINA: nuo 3,5 EUR
ALKOHOLIS: Raudon? plyt? alus
APTARNAVIMAS: jiems ten žmon?s nelabai r?pi, bet nesusireikšminkit ir viskas bus gerai
VIETA: Pylimo 66, Vilnius
INTERNETE: FB
SUBALANSUOTA: burgerius m?gstantiems

Folkklubs ir pagrabs “Ala” Rygoje – vieno Vilniaus alubari? atitikmuo

Reziduosite Rygoje – ?kiškite nos? ? pagrab? ir folk-klub? „Ala“ (beje, k? reiškia „pagrabas“?). Iš smalsumo. Ir jei ieškote nuotyki?. Tik pirmiausia ?sitikinkite, jog ant sav?s beigi savyje neturite, neduokdie, nieko pernelyg iššaukian?io. Dar – b?kite sukalbamas ir t.t. Maža k?. Vieta, vienok, kiek neformali.

riga pagrabs (1)

Žodžiu, sunku ir bepasakyti kas šov? ? galv? vietiniam jaunam latviukui, kad maždaug 20 vienos konferencijos dalyvi? Rygoje atsirado šitam pagrabe. Akylai aptikrinti apsaugos – atsid?r?me iki m?s? jau ten pabuvojusi? k?n? bei ? bokalus beigi gerkles nepataikyto alaus kvapo pritvinusiame r?syje. Beje, pastarasis (taip, mes vis dar apie kvap?) – intensyv?ja leidžiantis toliau ? r?sio gilumas…

Ties pirmuoju baru ?sigijome vietinio ir labai išrekomenduoto spanguolinio alaus, kuris, beje, patiks moterims, bet vyrai jausis gerdami limonad?. Saldu ir negali patik?ti, jog šis daiktas turi laipsni?. V?liau pereisime prie kitokio latviško alaus, apie kur? pasakyti galima nebent tiek, jog jis tikrai panašus ? eilin? kaimišk? lietuvišk? al?.

riga pagrabs (2)
Kažkur ties antruoju baru – pris?dome, vietini? student? ir neformal? apsuptyje. Tiesiai po svastik…, atsiprašome, saul?s ženklo šviestuvu. Taip, apie š? „saul?s ženkl?“ daug kart? diskutavome su, pavadinkime juos, „baltistikos“ gerb?jais, bet yra dalyk?, kurie ilgainiui praranda savo b?t? prasm? ir ?gauna nauj?. Ir nieko ?ia nepadarysi. Susitaikykit.

Taigi, „Ala“ nemaža dalimi primena Vilniuje ?sik?rusius „Alaus namus“. Retkar?iais ?ia skamba gyva, gyvai atliekama, muzika, padav?jos ir padav?jai – ?prat? nešioti sunkius bokal? kalnus (nuotrauka ?rodymui prid?ta, tiesa, ar taip sugeba „Alaus namuose“ – nemat?me), o l?bautoj? minia kei?iasi retai, juda l?tai, geria ne mažiau nei po 5.

riga pagrabs (3)
Beje, stiliukas irgi toks pat – su vežimo ratais bei menkom užuominomis ? Viduramžius.
Jei esi turistas, stengiesi ?ia neužsib?ti, pasisotini vietinio folkloro, supranti, kad namuose tokio folkloro – aps?iai, eini ? gatv?, patenki ? muštyni? s?kur?, prie kurio v?liau prisijungia policijos paj?gos, ir skuodi ieškoti kiek hipsteriškesnio baro. Pas hipsterius ramiau. Jie re?iau mušasi. Nes nemoka.

MENIU: alus.
ALKOHOLIS: alus.
NUOTAIKA: alus.
KAINA: studentiška (bet reiks pastatyt alaus kokiam braliukui latviui).
KUR: Rygos senamiestis.
INTERNETE: FB.
SUBALANSUOTA: alus.

Bulgarija: kai norisi atsigerti… su laipsniais (arba kas jus nuneš toli)

Kadangi ?domesni nealkoholiniai g?rimai jau išvardinti, at?jo eil? alkoholiniams „napitki”, kaip juos vadina Bulgarijoje. Kokteili? bar? ?ia apstu ant kiekvieno kampo. Prieš kelet? met?, gana nebloga, vietin?s gamybos tekila vidutinio brangumo klube Studentsky Grad‘e (student? miestelis) kainuodavo vos 2 litus. Taip, neapsirikote – skai?i? pamat?te teisingai. Tiesa, kainos kyla – ekonomine kriz? ir infliacija daro savo.

Iš tradicini? kokteili? si?lau pabandyti Oblak‘us (lyg ir – debesis). Sud?tis: 100 gr. likerio “Menta” (20% alk.) ir 100 gr. atšaldyto anyžinio g?rimo “Mastika” (40% alk.). Išvaizda – ryškiai žalios spalvos, su matomais kristaliukais stiprus g?rimas. Oblak‘? galima rasti ne visuose baruose, bet juos pabandyti verta. Tiesa, pirm? kart? taipogi gali pasirodyti ne taip jau ir skanu.

Bulgarijoje, Studentsky Grad‘e esan?iame bare “Ribkata” sklinda legendos apie lietuv?, kuris išg?r? net 9 tokius kokteilius (Karoli, link?jimai nuo Konstantino). Tiesa, ?prastiniai “g?rikai” sugeba išgerti vos por? toki?.

d0bcd0b0d181d182d0b8d0bad0b0

„Oblak“ arba tiesiog – debes?lis

Kaip ir lietuviai, al? bulgarai pripaž?sta ir m?gsta. Jis, kaip ir m?siškis, dažnai gali siekti ir iki 10 % alk. Alus yra alus ir apie j? daug nepripasakosi. Populiariausios r?šys: „Kamenitza”, „Zagorka”, „Shumensko”, „Plevensko”, mano m?gstamiausias – „Ariana” (beje, si?lau pasiži?r?ti šio alaus reklama – puikiai parodo kas „valdo” alaus rinka: Ariana beer commercial).

Beje, keptos duonos prie alaus Bulgarijoje nerasit, bet si?lau pabandyti caca fish: maži šprotukai šiek tiek apvolioti miltuose ir pateikiami su griežin?liu citrinos, kuri? reikia išsispausti ant ši? žuvy?i?. Valgyti “cielas”. Panaši? galima rasti ir Lietuvoje, bare “B?si tre?ias”, bet ten jos labai didel?s, tod?l ne tokios skanios.

forex23

Visiškai originalus „caca ribka“

Dar bulgarai gamina gana neblog? brend?. Geriausia r?šis “Slun?ev briag” – kažkada, Taryb? s?jungos laikais, b?tent š? brend? m?s? t?vai tempdavo namo iš atostog? prie Juodosios j?ros. Etiket? ir butelio forma – beveik nepakitusi.

Pirmomis dienomis b?nant Bulgarijoje teko “sudalyvauti” ?domiam reikale. Vietiniai rakia ir vyno gamintojai protestavo prieš nauj? ?statym?, kuriuo draudžiama šiuos du tradicinius bulgariškus g?rimus gamintis nam? s?lygomis. Naujasis ?statymas buvo priimtas spaudžiant Europos S?jungai ir, kiek teko gird?ti, buvo viena pagrindini? priežas?i?, kod?l bulgarai nenor?jo stoti ? ši? s?jung?.

Taigi, rakia siekia Bulgarijos senov?s istorij? ir yra giliai ?sišaknijusi šalies tradicijose. Kaip sako patys bulgarai: „Rakia mums pad?jo ištverti sunkiausius momentus, pagydyti giliausias sielos žaizdas ir suteikti ?kv?pimo geriausioms mintims”. Taip pat, kaip burbonas Amerikoje. Rakia (jokiu b?du nereikia jos painioti su turkiška anyžine raki) – stiprus likeris, gamybos technologijomis susij?s su brendžiu.

Tiesa, rakia – skaidri arba vos vos gelsvo atspalvio. Gaminama ji iš fermentuot? vynuogi?, slyv? ar bet koki? kit? vaisi?, turin?i? savyje cukraus. Alkoholio kiekis skiriasi nuo to, ar rakia yra nam? gamybos, ar „parduotuvin?”. Pastaroji b?na apie 40% stiprumo, o namin? – net iki 70-80%.

Gerti j? atšaldyt?, „shot‘ais”, o šalia tur?ti Shopska salata (ži?r?ti straipsn? apie tai), marinuot? agurk?li? arba bulgariškos tradicin?s dešros lukanka. Populiariausia „parduotuvin?” rakia: „Peshterska”, „Slivenksa Perla”, „Sungurlarska”, aš pati pirmenyb? teikiu „Karnobat”.

bulgaria_wine_regions

Prieš pradedant apie vynus – vyn? regionai Bulgarijoje (nuotr. galite pasididinti)

Vynuogynai – gana ?prastas Bulgarijos kraštovaizdžio elementas, ypa? rytin?je dalyje, tod?l vyn? ?ia taip pat apstu. Vynus bulgarai gamina pagal senas Trak? gen?i? technologijas. ?domu tai, kad Bulgarija, pagal vyno eksport? užim? antr? viet? pasaulyje. Žinoma, pirm?j? pasiglemžusi Pranc?zija.

Vyn? r?ši? tiek daug, kad norint juos visus aprašyti tekt? tam paskirti atskir? straipsn? (galb?t kada taip ir padarysiu). Jei nesate ypatingas vyn? gurmanas, tuomet galite pirkti bet kur? – pagrindin? taisykl?: visi vynai gerai, svarbu tik j? nepirkti plastikiniuose buteliuose. Gana neblogas pilstomas vynas – jo galima ?sigyti tiek iš ba?k? gatv?se, tiek, už 10 lit? – vis? ?sot?l? baruose. Viena populiaresni? r?ši?, importuojama ir ? Lietuv? – „Kagor”. Tiesa, teko pasteb?ti, kad eksportuojamas vynas ne toks skanus kaip ruošiamas vietinei prekybai.

Alaus pilstykla Berlyne: skatinanti arši? al? gerian?i?j? kov?

Patinka alus? B?sit Berlyne? Traukit tiesiai ? Rochstrase 14 a-b-c-d-e (patik?kit, mes adreso irgi nesuprantam, bet toks parašytas greta dur?), o ten susiraskit bar? elementariu pavadinimu „The Pub“.

IMG_1930

Alud?, sakytum, kaip alud?. Duoda kažko pavalgyti, bet tai, šioje vietoje, labiau smulkmena. Svarbiausia KOVA su kitais alaus m?g?j? stalais. Kas išgers daugiau? Beje, kova detaliai fiksuojama ir n? vienas lašas nepraslysta pro šal?.

Skamba nesuprantamai? Viskas paprasta. Prie baro gaunate alaus bokal? ir savo „kod?“. Prie kiekvieno stalo yra atskiri „piltuvai“ alui, tod?l geriate tiek, kiek norisi ir po kiek norisi.

IMG_1927

? piltuv? – suvedate savo kod?, prisipildote bokal? ir ragaujat. Alaus r?š? taip pat renkat?s pats.

?domiausia tai, kad bet kuri? akimirk? galite pasitikrinti, kas prie j?s? staliuko išg?r? daugiausiai, o jei kovojate su kitu stalu d?l išgeriam? kieki? – kiek jums tr?ksta iki pergal?s.

IMG_1928

Žodžiu, kai nusibosta al? gerti kasdieniškai – geras b?das tai daryti kiek kitaip.

Beje, jei pris?site lauke – vaizde maišysis visai netoliese esantis TV bokštas, o dar greta rasit DDR Motorrad muziej?. Na, ?ia jei prireiks dingsties išeiti iš baro anks?iau. Nepasiekus kosmoso.

IMG_1929

IMG_1922

Beje, planuojantiems keliauti ? Berlyn?, rekomenduojame apsilankyti šiame puslapyje. Jame rasite pa?i? ?vairiausi? fakt? apie š? miest?. Gali praversti: Berlin.

Inovatyvumu susižav?jusi,
Degustatori? komanda

Interviu su aludariu: dažnas lietuvis vartotojas renkasi al? pagal reklam?, o ne pagal skon?

Lietuva. Krepšinio, graži? moter? ir… alaus šalis. Tiesa, pažvelgus ? dažno „kaboko“ meniu – pastaruoju dalyku galima ir sudvejoti. Švyturius, ekstras ir pan. – rasi visur. O štai mažieji bravorai, kurie ir tur?t? labiausiai pabr?žti „alaus šalies“ status?, meniu prad?jo atsirasti gan?tinai neseniai. Susir?pin? tuo ir netik?tai (nors ne, meluojame, tik?tai) gav? prog? paragauti jauno aludario Lino Zakarevi?iaus alaus, degustatoriai nusprend? pris?sti ir apie al? pasikalb?ti su juo daugiau. Gal mieste alaus ?vairov?s ir nereikia laukti, o geriau gardžiuotis vos pagamintu, savu?

Kada ir kaip susidom?jai alaus gaminimu? Hobis skamba gana netik?tai. Gal tai tradicija, at?jusi iš šeimos, ar tiesiog pom?gis šiam g?rimui?

Prieš gerus keturis metus, gr?žtant iš kelion?s po kalnus, su viena bendrakeleive, kuri kilusi iš Birž?, išsišnek?jome, kad jos t?tis verda al? namie. Tuo metu, tai atrod? kaip koks ne?manomas dalykas. Tod?l gr?žus ? Lietuv? ilgai nelaukus susiruoš?me ? Biržus. Paragavom, likom nustebinti. Išsiklausin?jom technologij?, ?sigijom žaliav? (šeimininkai tuo metu ir patys prekiavo salyklu, apyniais ir miel?m) alaus virimui. Taip viskas ir prasid?jo.

Ar sunku prad?ti virti al? pa?iam? Juk reikia žinoti ne tik technologijas, bet ir skirting? alaus r?ši? recept?ras ir pan.? Kiek pats užtrukai tuo besidom?damas, kol išvirei pirm?j? al??

Viskas vyko tikrai greitai. Gr?žus iš Birž?, pamenu, vos ne kit? dien? ir dar?m al?. Recept? pad?jo sud?lioti biržie?iai, tad šioje vietoje neaiškum? nebuvo, teliko tik kaisti vanden? ir daryti al?. Aišku, taip kaip dabar darau al?, labai skiriasi nuo pirm?j? virim?. ?vedžiau papildom? technologini? etap?, d?l kuri? alus daug geresnis.

Pirmi variantai buvo tokie „molingi“, drumsti, skonis gerokai atitol?s nuo alaus standarto. O dabar gaunasi tikrai gražus tiek liežuviui, tiek akiai alus. Aišku, ir dabar aš darau al? mažai artim? didži?j? bravor? produktams, bet ?ia ger?ja prasme. M?gstu ?d?ti daugiau apynio tiek skoniui, tiek aromatui. Eksmerimentuoju su skirtingais ingredientais ir miel?mis, kurios duoda alui atitinkam? charakter? bei skon?. O šiaip alaus gaminimo procesas nors ilgas, ta?iau tikrai nesud?tingas.

26211_114993881851365_3485952_n

Linas pažad?jo, kad jei nor?site patys išbandyti alaus gamyb? – tikrai patars

Kiek met? tuo užsiimi?

Jau pradedu skai?iuoti penktus metus.

Kiek žinau, su savo alumi dalyvauji aludari? konkursuose? Kaip sekasi ten?

Taip, dalyvavau jau trijuose konkursuose su skirtingais savo alumis. Pirmais metais su savo šviesiu lageriu iškovojau antr?j? viet? šioje kategorijoje, o kitais metais, patobulin?s pirm?j? recept?, laim?jau pirm?j? viet?.

Bet didžiausias mano favoritas, kur? pavadinau „Kart?liu“, šiais metais net dviejuose skirtinguose konkursuose, tamsaus lagerio kategorijose, už?m? pirm?sias vietas. Ta pati partija, skirtinga komisija, o rezultatas konkurso – tas pats. Tai man labai šird? glost?! :) Šiuo „Kart?lio“ receptu vaišinau ir per ?vairius renginius (tokius kaip Sambariai 2012 bei MELN? ZIEMA 2013, Latvijoje), teko išgirsti ne vien? teigiam? atsiliepim?, tad, manau, š? recept? dar kartosiu ir kartosiu.

Koki? r?ši? / por?ši? al? gamini? Ir kok? pats labiausiai m?gsti?

M?gstu eksperimentuoti, tai alaus stili? tikrai esu daug skirting? band?s. Pradedant nuo standartini? anglišk? eliuk? ar vokišk? lageri? iki belgišk? eli? naudojant ?vairias belgiškas mieles. Dažniausiai verdu amerikietiškus lagerius ar elius. Kažkaip amerikietiški apyniai labiausiai patinka, bent šiuo metu. O kur? al? labiausiai m?gstu, tai  labiau priklauso nuo sezono. Paprastai vasaros metu lengvesnius elius ar net kvietinius, o šaltesniu met? laiku kažk? tamsiau ir stipriau.

Pasirodo, kad alus, kaip ir vynas, gali b?ti brandinamas ne taip jau ir trumpai. Kiek trunka / gali trukti skirting? r?ši? alaus brandinimas? K? ilgesnis brandinimas duoda alui?

Al? brandinti galima tikrai ilgai. Nuo keli? savai?i? iki keli? met?. Laikui b?gant skoniai suapval?ja, susibalansuoja. Tik nereiškia, kad kuo ilgiau brandinsi, tuo alus bus geresnis. Kiekvienas alus yra skirtingas ir turi savo, pavadinkime, „pik?“, t.y. moment?, kai alus yra geriausias. Prab?gus tam momentui, alus tikrai netaps dar geresniu, paprastai tai labiau taikytina kvietiniam ar šiaip kokiam lengvam ir šviesiam alui, kuris ir yra brandinamas trumpiau, nei tams?s ir stipr?s.

Turiu dar nuo vienos partijos belgiško tamsaus ir stipraus elio. Šiuo metu, jam yra gerokai daugiau, nei pus? met?, ir planuoju dal? jo palikti kitiems ir dar kitiems metams. Ži?r?sim, kaip keisis.

Kaip vertintum alaus „situacij?“ Lietuvoje? Juk, nors vadiname save alaus šalimi, ta?iau ne k? už mus didesn? Belgija gali pasigirti gerokai ?vairesn?mis ir geriau pasaulyje vertinamomis r?šimis, o Lietuvos baruose – tik neseniai prad?jo daug?ti maž?j? aludari? produkcijos.

Nemanau, kad situacija yra labai bloga, matyt blogiau b?t?, jeigu to alaus visai netur?tume. Pasiži?r?kime ? atvykusius turistus, kurie džiaugiasi, kad gali ?sigyti nebrangaus kokybiško alaus. Jiems tikrai skanu. O lietuviškas vartotojas gal labiau renkasi t? al?, kurio bravoras duoda didesn? šaltkrepš? akcijos metu. Juk sakoma, kad dažnas lietuvis vartotojas renkasi al? pagal reklam?, o ne pagal skon?. Taip kad, koks poreikis, toks ir alus.

Aišku džiugu, kad paskutiniu metu atsidaro nauji maži bravorai ar namudiniai aludariai išverda kok? kontraktin? al? esamoje darykloje. Taip, po truput? kei?iantis vartotoj? poreikiams, skoniams bei alaus supratimui, atsiranda ?domesnio alaus. Tikiu, kad per kelet? met? j? ir daugiau atsiras, net ŠUA (Švyturio-Utenos alaus darykla) ? tai reaguoja ir yra ?sigij? minibravoro ?rang? mažom, specifinio alaus partijom virti. Kiek žinau, pirmasis j? alus tur?t? pasirodyti  parduotuv?se Kal?doms. Tai bus stautas (angl. stout), brandintas viskio statin?se.

Jei m?s? skaitytojai patys sugalvot? virtis al? namie – nuo ko jiems reik?t? prad?ti?

Gal pradžioje si?ly?iau prad?ti nuo ekstraktinio alaus gamybos. Yra prekybos vietose labai ?vairi? alaus rinkini? pagal stili? ar net pagal konkret? bravoro recept?. Tokiu b?du suklysti ir gauti prast? rezultat? yra sunku, nereikia specifin?s ?rangos, dažnai gali užtekti ir turim? namie puod?, talp?. O v?liau, supratus, kas yra fermentacija, kada ir kaip išpilstyti al? ir panašiai, galima pereiti prie alaus darymo iš salyklo. Aišku, jeigu vis dar bus ?domu.

O tie, kurie m?gsta didesnius išš?kius, gali iškart prad?ti nuo salyklo, ta?iau si?ly?iau gerai išsistudijuoti vis? proces?. Dabar ir lietuviškos literat?ros patikimos yra internete, žinoma, ir žaliav? pardav?jai konsultuoja. Na, arba papras?iausiai gali parašyti man – [email protected]

Beje, ar tavo gaminto alaus galima ?sigyti / pragauti kur nors?

Manau, kad ir ateity dalyvausiu ?vairiuose alaus festivaliuose, renginiuose. J? metu ir pavaišinsiu! :) O prekyba neužsiimu.