Ne tiek apie barus, kiek tiesiog apie maist? Maroke (kuris, pastaruoju metu) tapo itin m?giamas ?vairaus plauko turist? iš Lietuvos. Taigi, jei dar nebuvot, bet planuojat – ragaukit. Tai daryti ten tikrai verta. Beje, ?sp?džiais apie Marok? dalinasi http://kelioniuuzrasai.wordpress.com.

Ekologiška ir nat?rali Maroko virtuv? pasižymi tuo, jog turguose parduodamos prek?s – tiesiai iš jas auginan?i? vietini? gyventoj?, “m?s?” gali iššsirinkti kol ji dar gyva, o prieskonius ar vaisius – važiuodamas pro region?, kuriame jie auga. Nors per kiek daugiau nei savait? sriub? valg?me vos du kartus, vanden? teko gerti ir iš Sacharos šulini?, retokai ištaikydavome galimyb? nusiplauti rankas ir nuolat valg?me m?s? – joki? problem? su “pilvais” nebuvo… Po tokio raciono net Lietuvoje skrandis neb?t? atsilygin?s gražiuoju, o ten – nieko. Nusprend?me, kad d?l puikios savijautos “kaltas” nat?ralus maistas, be joki? priemaiš?, papild? ar konservant?.

„Pasmerktos“ ožkos turguje. Greta j? – kabo viena jau nudirta, o šios – laukia savo eil?s…

Pastar?j? sakin? puikiai iliustruoja vaizdelis matytas ne viename turguje Maroke. Žinoma, ne turistiniame… Šalia m?sos “skyriaus” stovi sustatytos ožkos, greta viena jau nudirta kaba ant kablio. Pirk?jas prieina, apži?ri, išsirenka jam labiausiai patinkan?i? “k?no dal?”, parodo pardav?juj, o tas pri?j?s tiesiog atpjaun? t? m?sos gabal?, kurio pageidavo klientas. Apskritai turguje daug produkt? ruošiami tiesiog vietoje: maišomi prieskoniai, gaminami marinatai, ragaujama ir t.t.

Alyvuogi? stirtos turguje

Tarkim, kartu su draugais, kaip buvo ir mums, nusprendžiate pasigaminti tadžin? su vištiena (tradicinis patiekalas, apie kur? rašiau kiek anks?iau). Einate ? turg? ir ?d?miai klausot?s – ten kur girdite vis dar kudakuojan?ias vištas ir yra b?tent ta vieta kurios jums reikia. Prieinate, o ten – prekiautojui po kojomis visas pulkas lakstan?i? ir gr?dus lesan?i? višt?. Išsirenkate vien?, pardav?jas jai “nusuka sprand?”, ?gr?da ? kažkok? didel? daikt?, kuris per 5 min. “nupeša” plunksnas, o tada dar paklausia: “K? planuojate iš šios m?sos gaminti?”. Klausia tod?l, nes jei gaminsite kebab? – jis vištien? supjaustys vienaip, jei d?site ? kuskus? – kitaip, o jei naudosite tadžinui – dar kitaip.

Turgus Essaouiroje

Tuomet su vištiena, sukrauta ? plastikin? maišel?, einate pas prieskoni? ir žoleli? prekiautojus. Informuojate juos, kad šiandien vakare planuojate gaminti tadžin?. Prieskoni? prekiautojas supratingai šypteli ir mikliai pradeda sukiotis tarp savo spalving? maiš?. Kvapai aplink – nepakartojaimi. Tiesiai ant j?s? vištienos jis beria reikalingus prieskonius – visko po ger? žiupsn?. Šalia s?dintis dedul?, parduodantis šviežias žoleles, taip pat labai greitai pagriebia kuokštel? gelsvi? ir supl?šo jas ? j?s? vištienos maiš?. Po ši? proced?r? maiš? galite užrišti ir kiek pavartyti rankose. Kol gr?šite namo – m?sa šiek tiek “marinuosis”.

Pakeliui galima ?sigyti ir pa?i? skaniausi? iki šiol ragaut? apelsin?!

Ir taip toliau, ir taip toliau… Viskas tikrai šviežia ir jokio maisto “iš pakeli?”. Tiesa, Maroke teko b?ti ir milžiniškame prekybos centre. Jei ne arabiški pavadinimai, lengvai j? supainiotum su “prekybcentriais” Lietuvoje. Globalizacija jau seniai paskiek? ir Afrik? (ypa? šiaurin?), tod?l belieka tik?tis, kad tikrieji Maroko turg?s ir mažos specializuotos parduotuv?l?s, kepykl?l?s ir pan. sugeb?s išlikti dar ilgai bei neužleis vietos prekybos gigantams.

Išvažiuojant iš dykumos, judant link Atlaso kaln? – pakeliui galima nusipirkti puikiausi? alyvuogi?!

Kadangi kirtome skersai vis? Marok? nuo Agadiro iki Merzugos (Merzouga) kop?, pasteb?jome dar vien? tendencij? – tam tikrus produktus geriausia pirkti tam tikruose regionuose. Važiuodami atgal ? Essaouir? nuolat stebtel?davome tai vienur, tai kitur. M?s? “t?tis” Maroke Kalifa pirkdavo k? tik nuskintas prieskonines žoleles kalnuose, juodasias alyvuoges – vos pervažiavus Atlas?, žaliasias – vež?si iš savo sesers nam?, datules – iš Sacharos, migdolus (tik Maroke iš ties? supratau koks yra j? skonis) – Atlaso priekaln?se, apelsinus – žaliosiose lygumose art?jant link pakrant?s… Kiekvien? kart? gr?ž?s ? automobil? sakydavo: “Šitos tam policininkui, su kuriuo kalb?jau kelion?s pradžioj”, “Šitai mano pusbroliui, kuris gyvena Essaouiroj. Jis turi 4 vaikus”, “Šituos prieskonius su draugas panaudosim kai gaminsim tadžinus” ir t.t.