Lietuvi? liaudies apdainuot? milžinišk? ir, suprask, labai skani? Karm?lavos cepelin? legenda – žlugo. O gaila, nes tai, tikriausiai, buvo vienas pirm?j? puiki? pavyzdži?, kaip ne itin ypating? Lietuvos miestel?, daugelio vadinam? tiesiog Kauno rajonu, paversti visiems šalyje žinomu bei trokštamu aplankyti. Sutraukdavo Karm?lava pulkus link j?ros (ar atvirkš?iai) traukian?i? vasarotoj?, specialiai išsukan?i? tuos kelis kilometrus iš kelio, kantriai ieškan?i? kur priparkuoti maždaug iki 2000-?j? laidos automobil? bei kantriai valand? laukian?i? išganingojo didžkukulio.
Kiek istorij? pripasakota, apie tai, kaip „mano draugas tai ten 3 yra suvalg?s, savo akim ma?iau, didelis vyras“; kiek patarim? išdalinta apie tai, kaip „mes tai dukr? išleidžiam prie ??jimo, kad vietas užimt?, o aš tai mašin? ten toliau ant kelio pastatau“…
Viskas.
„Tigrasos“ interjere – drakoniukai…
Žinoma, paskutinieji vis dar bando gauti savo išsvajot?j? cepelin?, bet net ir t?lam lietuviui ilgai nemeluosi. Gal ir nekeiksnoja dar kas antras viešai (nes gi kaip ?ia pripažinsi, kad veltui pinigus išleidai), bet ir sekantis užsukimas ? „Tigras?“ – vis atid?liojamas.
„Tigrasa“ (kaip galima spr?sti ir iš pavadinimo – pirmojo dešimtme?io Lietuvos verslo vaikas) buvo Karm?lavos cepelin? legendos pradžia. Bent jau taip kalba žmon?s ir internetai. Sako, kad šeimininkai susisgrizbo, jog nor?dami pritraukti daugiau lankytoj? – turi kažkuo išsiskirti. Ir prad?jo jie tiekti milžiniškas porcijas. Ir meniu atsirado ne tik dvigubi kepsniai, bet ir milžiniški cepelinai, kuri? ne tik kad vienas ne?veiksi, bet dar ir dviese su draugu pasistengti reik?s.
Braš?i? porcija – vienas labiausiai vykusi? pasirinkim?
Ir prad?jo sklisti legendos. Trauk? ? Karm?lav? žmon?s, visi apie „Tigras?“ kalb?jo. Kartu su šlove at?jo ir konkurent? amžius. Kur pažvelgsi Karm?lavoj prad?jo dygti nuo XXL iki XXXL dydžio vertinam? cepelin? šventov?s. Bet, vienaip ar kitaip, daugiausiai šlov?s vis dar tekdavo „Tigrasai“. Ir tod?l, kad ten viskas prasid?jo, ir tod?l, kad pirmoji kelyje.
Po vieno eilinio šios beveik vasaros savaitgalio, sulyti Karm?lavos link patrauk?m ir mes. Dar por? draug? ?kalb?jom. „Bus gerai. Cepelinas kaip pus? tavo galvos, o skanumas – neišpasakytas“, – sak?m prisimindami apsilankym? prieš gerus 5-6 metus. „Ir kepsni? ten yra. Dvigub?! Ir šiaip – n? karto nenuvažiuot ? „Tigras?“ ?ia lygiai tas pats, kaip padoriam lietuviui nepasidžiaugt degan?iu kaimyno stogu. Prarandi sielos dal?“, – ?tikin?jom.
Šaltibarš?iai su kraupiausiomis bulv?mis fri greta
Ir raminom, kai prie m?s? pri?jo apsiblaus?s padav?jas. K? padarysi – žmogui tiek staliuk? reikia apib?gt, o ir šiaip geru aptarnavimu ta vieta niekada nepasižym?jo. Bet k? jau ?ia – d?l cepelin?, žmogus, visk? gali iškent?t… Net kai visi sutartinai laim?jom lažybas per kiek laiko bus pamirštas m?s? užsakymas (ats.: per 5 minutes) – vis dar labai nesisielojom. Kikenom iš virš galvos kyban?i? metalini? drakon? ir urzgian?iais skrandžiais lauk?m.
O tada ? stal? prad?jo keliauti patiekalai. Pirmiausia – barš?iai, kurie, tikriausiai, buvo vienas labiausiai vykusi? pasirinkim?. Žinoma, jei ant baro b?t? dar kelias minutes pastov?j? – b?t? tap? grei?iau šaltibarš?iais, nei karšta sriuba. Greta puikavosi pyrag?lis su bulvi? ?daru viduje – puiki mintis, bet irgi šaltas.
Kepsnys „Tigrasa“, kuriame radome net ir ryži?.
Tuomet atkeliavo dvi l?kšt?s šaltibarš?i?. Ir nors diskutuoti apie tai, kokie iš ties? turi b?ti tikri šaltibarš?iai galima ger? valand? (mat visos mamos bei mo?iut?s ?sigudrina juos gaminti skirtingo skystumo bei daržovi? supjaustymo lygio) – šie taip pat buvo pador?s. Išskyrus greta patiektas bulves fri! O taip. Nes kam vargintis restoranui, kuris giriasi vienu metu aptarnaujantis 300 žmoni?, tur?ti skirting? bulvi?. Prie kepsni? geriausiai „eina“ fri, tod?l fri – visur. Pagal panaši? logik? dar galima gauti šaltibarš?i? su bulvi? koše.
Taigi tiek šios, tiek ir prie vis? kepsni? patiektos fri, matyt, buvo keptos kažkada X seniai, nes aliejus jas buvo sp?j?s taip sustingdyti, kad šakut? valgymo procese tapo ne?manomu ?rankiu. Pamiršdavai ir kramtyt, kol nusmeigdavai vien?.
Labai intensyviai mus persekioj?s Pranc?ziškas kepsnys. Ties? pasakius, tikriausiai, vienintelis normalus pasirinkimas.
Ilgai negaišdamas ant stalo atsirado ir „Tigrasos“ kepsnys (ai, beje, visi patiekalai pas mus keliavo „kaip užeina“ intervalais; vieni jau valgo, kiti s?di, seil? varvina). Vaizdas ir daug daržovi? skatino ger? nuotaik?, o dydis – patenkino iš legend? susidaryt? ?sp?d?. Kepsnys iš ties? buvo dvigubas. O štai pirmasis k?snis primin? pirmojo dešimtme?io reklamas ir „Uncle Ben‘s“ padaž?, nes kur buv?s, kur nebuv?s, ant kepsnio puikavosi b?tent jis (arba bent labai panašus pakaitalas).
?domioji dalis vis d?lto lauk? kepsnio viduje. Mes vis pasvarstom, kur restoranai deda nesuvartot? maist?, bet kai žvilgteli ? „Tigrasos“ kepsn? – neju?ia peršasi atsakymas (tiesa, ?sp?jame, jog tai – tik m?s? ?tarimas). Buvo viduje koks pus? grybo, mažiuliukai gabaliukai paprikos, kokie 3 ryžiai… Va taip – tiesiog.
Na ir galiausiai – stal? pasiekia paskutiniosios l?kšt?s. Pranc?ziškas vištienos kepsnys, vienas milžiniškas cepelinas ir… dar vienas pranc?ziškas vištienos kepsnys, kurio b?ti – netur?jo. O štai dar vienas didelis cepelinas, kuris b?ti tur?jo, neatkeliauja. Žodžiu, visiška painiava.
Gal ir gražus, bet labai prastas cepelinas. Labai. Prapjovus – trup?jo gabalais…
Trumpai padiskutuojame su mus aptarnaujan?iu vyruku, kuris po gilaus ir gana tragiško atod?sio keliauja parnešti to paklydusio didžkukulio. Cepelinas atkeliauja, bet pranc?ziškas kepsnys – gr?žta kartu su juo. Rodos, jo nusikratyti bus gerokai sunkiau. Mums paaiškinama, kad kepsnys, pasirodo, tur?jo b?ti didesnis, o virtuv? sumaiš? ir ?d?jo ? dvi skirtingas l?kštes. Whut?
Šiaip ne taip atsikrat? mus persekiojan?io kepsnio – ?kniumbame ? savo l?kštes. Beje, kepsnio „pirmoji“ porcija – šiandien laimi. Tikriausiai geriausias patiekalas iš vis? ragaut?. Višta, tradiciškai daug padažo s?rio ir majonezo pagrindu (nes pranc?zai tai tikrai j? deda). Greta – tos pa?ios prastos bulvyt?s, ta?iau daug salot?, kuris atperka visa kita.
O štai d?l cepelin? – norisi verkti. Taip, dideli, gausiai apipilti padažu, bet – sausi ir trupantys. Kur j?s mat?t ? gabalus krentant? cepelin?? Mo?iut? kaime širdies sm?g? gaut? tok? pama?ius. Bet, vienok, gal ir nekeista. Kai bandai aptarnauti 300 sve?i? (kaip giriasi „Tigrasa“), kurie nuolat kei?iasi ir suvažiuoja iš visos Lietuvos – esi priverstas skub?ti. O skub?jimas, dažnai, atveda ne prie pa?i? geriausi? rezultat?.
MENIU: cepelinai ir kitas „trendinantis“ lietuviškas maistas
KOKYB?: labai blogai
KAINA: vilnie?iams – gana pigu
ALKOHOLIS: iš principo – viskas
VIETA: Karm?lava
INTERNETE: oficialaus puslapio – n?ra
SUBALANSUOTA: tiems, kuriems „namie pigiau“
