Phun Kee Duck: kai gerkl? pradeda spausti prisiminimai iš atostog? Tailande

Tailande (ar gretimuose Azijos kraštuose) jau, tikriausiai, sp?jo apsilankyti maž? mažiausiai geras tre?dalis išmanesni? lietuvi?. Bent jau taip leidžia sp?ti Facebook srautas, nuolat pamet?jantis gražesni? ar kiek ki?ini? atostog? nuotrauk?. Azijos temos populiarios ir kelioni? portaluose ar to paties seno gero Facebook kelioni? grup?se.

Viena iš tem?, kuri? b?tinai pamini visi apsilank? Tailande – maistas. Pigus, gatv?s, geras, skanus, aštrus – maždaug tokie epitetai minimi dažniausiai. Nenuostabu, kad lietuviams patraukus link Azijos, vis dažniau ir m?suose galima atrasti t? krašt? virtuv?s šedevr? bandym?.

Bandymais juos vadiname tod?l, kad neb?tinai visada visiems pavyksta. Ar ingredient? stoka, ar bandymas sulietuvinti receptus, bet dažnokai išeina nei šiaip, nei taip.

O bet ta?iau, prieš gerus metus Vilniuje duris atv?r? „Phun Kee Duck“, kurie suteik? šiokios tokios vilties, kad net ir Lietuvoje Azijos virtuv? gali egzistuoti. Duris jie atv?r? Vilniaus stoties rajone, kaip ir privaloma tikram tailandietiškam restoran?liui – minimaliai investavo ? interjer? beigi didžiausi? akcent? d?jo ant maisto išsinešimui.

Phun Khee Duck

S?di sau ir m?gaujiesi gyvenimu, steb?damas spalving? Stoties rajono gyvenim?

Žvelgiant ? reitingus facebook‘uose beigi google‘uose – daug nusivylusi? žmoni?, bet tuo pa?iu – nemažai ir labai patenkint?. Paragav? patys nusprend?m, kad jiems ten, matyt, „kaip išeina“. Kas, žvelgiant iš grynai pragmatiškos pus?s, bet kokiam restoranui yra labai blogai. Juk stabilumas – vertyb?.

Tai per aštru lietuviams, tai per s?ru, tai v?l koks velnias… Kita vertus, ir tas lietuviškas aštrumas labai jau nestabilus. Kas vienam yra tik vidutiniškai aštru, kitam – jau degina gerkl?. Restorano šefui bei savininkui, esame tikri, toks lietuviškas nepastovumas kelia siaub?. Bet, gerbiamieji, kad jau n?r?te ? toki? virtuv?, o ne link pilko dangaus atspalvio ir vienodo skonio „cep?“ – teks susitaikyti ir ištverti.

Phun Khee Duck

Kai sak?me, kad ? interjer? investuoti n?ra b?tina – vienas geresni? restoran?li? pa?iame Tailande, Bankoke

Beje, nors „Phun Kee Duck“ ir turi alaus, jei kiek dvejojate d?l savo galimybi? valgyti aštriai, o išdr?sote užsisakyti pat? aštriausi? variant? – imkite ne alaus, o vandens. Paprasto tyro vandens. Alus ir jame esanti angliar?gšt? aštrum? gali tik dar labiau sustiprinti ir n? velnio nenuplauti. Jei akyse pasirodys ašaros – griebkit?s grietin?s, nat?ralaus jogurto arba… kop?sto. O jei dar po ranka turite li?i? – jie nugal?s bet kok? aštrum?. Mus li?iais, beje, gelb?jo patys tailandie?iai, kai nety?ia valgydami Papaya salotas kažkur kalnuose prie Chang Mai perkandom ?ili pipir?. A?i? dievui, buvo žalias. Verk?m tik pusvaland?.

O gr?žtant prie „Phun Kee Duck”, nors kai kurie internetai ir prieštaraut? mums, bet maistu SavasBliudas.lt komanda liko patenkinta. Jis tikrai primin? ragaut? 19 dien? kelion?je, benaršant ši? šal? nuo piet? iki pa?ios šiaur?s. Tiesa, tik nebuvo labai aštru, nors ?m?me b?tent tok? variant?. Gavosi kažkaip vidutiniškai, bet still – skanu.

Phun Khee Duck

O taip atrodo tas pats Phun Kee Duck ragautas patiekalas Tailande, kažkurioje iš turistini? sal?. Tik makaronai kiti. Kalbant apie virtuvi? g?r? – pas Phun Kee Duck – tikrai skaniau :)

Pora staliuk? lauke, ramus šiltas vasaros savaitgalis… likom laimingi. Gr?šim dar. Ragaukit ir j?s.

MENIU: tailandietiška virtuv?
KOKYB?: viskas OK, tik štai su tuo aštrumu reikia išsiaiškinti… :)
KAINOS: greito maisto kavin?s lygio
ALKOHOLIS: alus
APTARNAVIMAS: radom šypsen?, ? kvailus klausimus – maloniai atsako
VIETA: Pylimo g. 49, Vilnius
INTERNETE: https://www.facebook.com/PHUNKEEDUCKVilnius/
SUBALANSUOTA: principe – išsinešimui, bet tinka ir greitam pavalgymui vietoje

Don Simon: tikriausiai, pati puikiausia pica mieste. Taškas.

Kai užsinor?site tobulos picos – važiuokite ? Žv?ryn?. ?ia gyvena „Don Simon picos namai“ – ne vienerius metus skai?iuojantis mažulytis restoran?lis, peln?s ne vieno maisto kritiko pagyras ir visus laurus iš savo lankytoj?. Ir jei kas gali išmokyti lietuvius, kas yra gera pica, tai tik „Don Simon“.

Don Simon picos namai Zverynas

Esame ?ia ne kart? buv? ir mes, bet, kažkod?l, nei iš šio, nei iš to, atšalome, pamet?me gražius s?ntykius, susiviliojome naujomis vietomis ir kone metus pas „Don Simon“ nebuvome. Prisimin? juos ir v?l – ?jome dreban?ia širdimi: „Gi žinai, kaip b?na… Paveikia, pasistengia, o paskui suprast?ja ir pradeda bet k? daryt…“.

Don Simon picos namai Zverynas

Taip besikalb?dami ?žengiame ? „Don Simon“ kažkurios darbo dienos vakare. Žmoni?, kaip ir senais laikais, pilna. Nors ko ir nor?ti, kai restoran?lyje vos keli staliukai (daugiau j? atsiranda tik vasar?, kai staliukai išd?stomi ir lauke), o nemaža dalis klient? picas ima tiesiog išsinešimui. Ta?iau mes atkakl?s. Kiek luktel?j? nusprendžiame pris?sti prie baro. Taip, kartais, dar ?domiau, nes gali žvalgytis, kaip spar?iai sukasi virtuv?s komanda.

Don Simon picos namai Zverynas

Iš ilgo pic? s?rašo, su besišypsan?ios padav?jos rekomendacija, greitai išsirenkame kas tur?t? tikti ir patikti mums. Pic? pavadinim? jau ir nebepamename, bet jie, tikriausiai, mažai kuo svarb?s. Juk pic?, dažniausiai, renkiesi ne pagal pavadinim?, o pagal labiausiai m?gstamus ingredientus.

Don Simon picos namai Zverynas

Lengvas pokalbis, tos pa?ios besišypsan?ios padav?jos pergyvenimai, jog laiko mus s?din?ius prie baro ir m?s? nuolatiniai atsakymai, jog viskas gerai. Laikas netrunka prab?gti ir jau netrukus prieš save turime garuojan?ias picas. Greta j? atsiranda gardinti aliejai.

Don Simon picos namai Zverynas

Ir… puiku. Paprasta iki ne?tik?tumo, bet puiku. Kod?l? Nes su kiekvienu k?sniu jauti, jog picoms parinkti kokybiški ingredientai. Juk tam, kad pica išties b?t? skani – tik to ir tereikia. Na, ir dar gero picos pado, kuris „Don Simon“ taip pat pavyksta.

Don Simon picos namai Zverynas

Smagu, kad per tiek met? „Don Simon picos namai“ n? kiek nesuprast?jo, o tai geriausiai ?rodo – vis dar pas juos pl?stantys klientai. Iš?j? juokaujame, jog tai viena t? picerij?, kuris galb?t gal?t? išmokyti lietuvius picas valgyti be ke?upo! Nes bent jau mes – tvirtai ?sitikin?, jog polinkis ? ke?up? kilo ne iš ko kito, bet iš poreikio „užmušti“ prasto „Optima linija“ s?rio ir Daktariškos dešros skon?, kur? taip m?gsta kai kurios kitos tinklin?s picerijos.

Don Simon picos namai Zverynas

MENIU: itališkos picos
KOKYB?: super wow
KAINOS: vilnietiškos
ALKOHOLIS: alus ir keletas kit? pagrindini?
APTARNAVIMAS: seniai su tokiu maloniu buvome susid?r?
VIETA: K?stu?io g. 24a, Vilnius (taip pat ?sik?r? ir Gedimino pr. 2a, Vilnius)
INTERNETE: https://www.facebook.com/Don-Simon-picos-namai-630503136971085/ (susitvarkykit FB link’? ;) )
SUBALANSUOTA: visiems apie itališk? pic? svajojantiems

Arm?niškas „Jerevan“ – pakeliui link Druskinink?

Pakel?s bei užmies?i? restoranai – atskiras ir labai ?domus reiškinys. Vieni j? – prisiglaud? greta miest? bei ?sik?r? netoli ežer?, tod?l vasaros vakarais masina nuo ?kaitusio asfalto kankyn?s norin?ius ištr?kti miestie?ius. Kiti, tuo tarpu, yra tiesiog pakeliui. Rodos, „prie niekur“.

jerevan, pakeliui i druskus (11)

Eksterjeras, papuoštas 3 žvaigždut?m

Off topic: Mus visuomet kankino klausimas – iš ko sugeba išsilaikyti kokiam 100-ajame kilometre nuo Kauno ?sik?r?s restoranas ir / ar viešbutis, prie kurio niekuomet n?ra automobili?, bet veikia jis – nuo koki? 1996-?j?…

Tiesa, „Jerevanas“ – apie kur? mes š? kart? – kiek kitoks. Taip, jis taip pat pakeliui, ta?iau jau gerokai ar?iau Druskinink?, ? kuriuos mes t?kart ir trauk?me.

„Jerevan?“ pravažiuodavome dažnai, ta?iau tik š?kart nusprend?me susigundyti, nes vienas iš pakeleivi? kaip tik užsimin? gird?j?s ger? atsiliepim?: „Sako, priklauso tikriems arm?nams, tod?l ir virtuv? – autentiška“.

jerevan, pakeliui i druskus (1)

Char?io sriuba

Užsukus ? vid? – pasitinka kiek slogi aplinka. Tylut?liai groja muzika, kažkur kampe švie?ia televizoriaus ekranas, o visoje sal?je su dideliais „šeimyniniais“ stalais s?di tik dar keletas žmoni?. Šviesiame interjere, vos su vienu kitu pamarginimu – pasijungti labai didelis.

Ta?iau nuotaik? praskaidrina per kelias minutes su šypsena (!) prisista?iusi padav?ja, kuri dalina meniu ir pradeda pasakoti apie patiekalus. Panašu, kad apie arm?nišk? „Jerevano“ kilm? gandai – nemeluoja.

jerevan, pakeliui i druskus (3)

Vietoje kepta duonel? – gerai

Sužinome, kad virtuv?je yra speciali krosnis, kurioje kepami šašlykai beigi kiti tokio tipo patiekalai. Tiesa, kadangi jie gaminami šviežiai – j? tekt? laukti labai ilgai. Kadangi užsib?ti nesinori, o vos išvažiav? iš Vilniaus buvome prad?j? svajoti apie kepsnius Druskininkuose – prašome kažko paprastesnio.

Netrukus ? stal? keliauja arm?niška vietoje kepta duona, char?io striuba, chinkaliai, baklažan? troškinys ir… ?eburekai. Prieš maist? dar sp?ja atkeliauti ir pora bokal? alaus, kurie pasirodo – prar?g?… Pastarieji greitai kei?iami buteliniu alumi, bet padav?ja vis tiek stebisi: „Prieš tai žmon?s buvo, tai g?r?“ (o mes tuo tarpu mintyse stebim?s – ar ?ia tik mes tokie bjaur?s, kad prar?gusio negeriam, ar tie kiti – per kukl?s, nes jei nusiperka, tai ir vartoja).

jerevan, pakeliui i druskus (4)

Baklažanai – ?domesnis variantas

Char?io striuba – nenustebina, bet ir labai nenuli?dina. Tikrai yra tek? ragauti geresn?s ir sodresn?s, o šioje dar ir lengvas aštrumas buvo kažkur pasimet?s. Ištr?kus iš Vilniaus – ir kainos ?ia atrodo mažesn?s, tod?l vis? kalt? suver?iame b?tent tam: „Tai iš kur tu ger? produkt? gausi, kai ?ia centus viskas kainuoja“.

Ta?iau su arm?niška duona char?io – puikiai tinka, tod?l l?kšt?se ilgai neužsib?na.

jerevan, pakeliui i druskus (5)

Vietoje gamintas ?eburekas. Taip – su ke?upu, kartas tinka prie visko

Beje, tikriausiai jau atkreip?te d?mes?, jog užsisak?me ir ?eburek?. Viskas tik tod?l, kad padav?ja juos mums labai rekomendavo. Sak?: „Vietoj darom, tikrai labai geri ir labai skan?s“. Kadangi laikotarp?, kada paskutin? kart? valg?m šio sovietinio „greito maisto“, galima apib?dinti tik kaip „labai seniai“ – susigundom.

Ir kaip ?ia pasakius. ?eburekas. Net nelabai žinom, kaip j? vertinti. Vat toks – ?eburekas. Skanu. Viskas gerai, bet vis tiek – ?eburekas. Jis tiesiog turi b?ti šviežiai pagamintas ir su paken?iamu m?sos ?daru viduje. Šis – toks ir buvo, taigi, tikriausiai, reik?t? j? vertinti kaip labai ger?.

Unikalesnis dalykas susij?s su šiuo patiekalu yra greta patiektas ke?upas ir puošybos elementai. Mes juos pasisteng?me kiek patobulinti.

jerevan, pakeliui i druskus (9)

Patobulintas ?ebureko dekoras: „?eburekas šypsosi“

Kai apie tai, ar skanus baklažan? troškinys, paklaus?me jo užsisakiusios bendrakeleiv?s, šios atsakymas buvo labai lakoniškas: „Nu… skanu. Gal.“.

Na ir galiausiai – tikrai geri chinkaliai. Bent jau vertinant pagal tai, koki? prast? j? versij? teko ragauti Lietuvoje. Tešla – tvirta, bet puikiai išvirusi, viduje – n?ra prasiskverbusio vandens, kuris sugadina vis? m?sos skon? ir praskiedžia nat?ral? m?sos sultin?, tiesiog privalant? b?ti viduje. Pati m?sa viduje, tiesa, gal?jo b?ti kiek kokybiškesn?, ta?iau net nepaisant to – patiekalas vyk?s.

jerevan, pakeliui i druskus (7)

Geriausia dalis – chinkaliai. Ne patys tobuliausi, bet tikrai geri.

„Jerevanas“ gal? gale paliko labai vidutiniškos, provincijos užeigos ?sp?d?. Vis dar svarstom, kad jei b?t? buvusi vasara, mes b?tume tur?j? daugiau laiko ir b?tume paragav? šašlyk?, šviežiai kept? krosnyje – gal nuotaika b?t? buvus geresn?. Dabar galime pasakyti tik tiek, bandyti galima, bet ar labai reikia – nežinia.

Jei važiuojate ? Druskininkus, o skrandis dar leidžia pasiekti š? miest? – ten pavalgysite gal ir brangiau, bet skaniau. Jei, vis d?lto, susigundysite – „Jerevanas“ tikrai gerokai geresn? vieta už daugum? pakel?s užeig? Lietuvoje.

Beje, kaip ir dažnai m?suose, „Jerevano“ meniu – kelios dešimtys patiekal?. Ir v?l, nuoširdi m?s? rekomendacija – kuo trumpesnis meniu, tuo papras?iau visuomet tur?ti švieži? ingredient?, galima daugiau d?mesio skirti kiekvienam patiekalui ir iš jo „sumeistrauti“ nedidel? stebukl?. J?s? klientai tikrai nepasteb?s, jei iš meniu dings kurios nors salotos, vienas kepsnys ar kuris iš miltini? patiekal?.

MENIU: arm?niškas
KOKYB?: pakankama
KAINA: lyginant su vilnietiškomis – nedidel?
ALKOHOLIS: yra
APTARNAVIMAS: malonus, tikrai žino iš ko ir kaip gaminami patiekalai
VIETA: pakeliui iš Vilniaus ? Druskininkus, Vilniaus kelias 2 (visai greta Druskinink?)
INTERNETE: FB
SUBALANSUOTA: išalkusiems kelyje

Varšuvoje b?nant buržujum – Bistro de Paris

Laikas nuo laiko mums pasitaiko galimyb? pab?ti buržujais ir apsilankyti maisto creme de la creme vietose. Varšuvoje nestinga puiki? viet? ir mes renkam?s Michel Moran „Bistro de Paris“. Nedidukas restoranas, tokio keistoko eklektiško interjero, zujan?i? padav?j? ir paties šefo, kuris tiek pasitinka, tiek išlydi sve?ius.

Pris?dam prie apvalaus balta staltiese dengto stalo ir, panagrin?j? trump? meniu, išsirenkam maisto vaizduot? kaitinan?ius patiekalus. Atkeliauja omar? raviolis daržovi?, imbiero ir citrinžol?s sultinyje. Sumiš? omaro ir citrinžol?s aromatai patiekale (kvapas tiesiog ne?tik?tinas, lyg s?d?tum ant j?ros kranto ir sr?btum švieži? sriub? iš k? tik sugaut? v?žiagyvi?).

IMG_1813

Omar? raviolis daržovi?, imbiero ir citrinžol?s sultinyje.

Kaip mums teigia pavadinimas ir kad jau pats šefas tikras pranc?zas, neparagauti pagal firmin? recept? ruoštos svog?n? sriubos b?t? nuod?m?. Nuostabi sriuba – svog?n? konsistencija puiki, r?gštel?s kaip tik ? aukso vidur? – pasaka, absoliuti pasaka!

IMG_1815

Pranc?ziška svog?n? sriuba.

Taip pat labai rekomenduojam paragauti trašk? tun?, pamarinuot? Sake degtin?je bei patiekt? su kepen?li? pašteto suši. Pagrindiniams patiekalams ?m?m tun?, up?tak? ir kurapk?. Tunas buvo kaip tunas, šviežias, vos apkeptas – viskas neblogai, bet gilaus ?sp?džio nepaliko.

IMG_1820

Tuno kepsniai su raudono vyno padažu.

Kurapka buvo puiki. Tiesa, paukštukas mažas, ta?iau savito skonio. Iki šiol kaupiasi seil?s burnoj prisiminus.

IMG_1822

Putpel? su an?i? kepen?li? paštetu.

Na o desertai, ties? sakant, buvo gana nevyk?. Pirmiausia – Creme Brule buvo šiltas. Kažkokia keista klaida, nes tik cukrus viršuje tur?t? b?ti karamelizuotas, o pats desertas šaltas. -10 karmos tašk?.

IMG_1824

Creme brulle

Šis šokoladinio pyrago variantas irgi buvo koks tai ne itin pavyk?s. Padav?jas mums aiškino, jog tai bus kažkas panašaus ? m?suose žinom? šokoladin? bokšt? su viduje tekiu šokoladu. Na, trumpai tariant, jis gerokai visk? supainiojo… O mums toks šokoladinio torto variantas netiko.

IMG_1826

Šokoladinis krepšelis, ?sp?džio nepaliko

Restorane buvo nemažai sugr?žtan?i? klient?. Maistas puikus, aptarnavimas beveik puikus (reik?t? padirb?ti su padav?j? žiniomis apie patiekalus), aplinka ne?pareigojanti – jeigu turi laisvus kelis šimtus zlot? žmogui vakarienei, kod?l gi negr?žti.

 

Varšuvos grietin?l? nugriebusi,

Degustatori? komanda

 

Filosofinis pam?stymas apie prabangius restoranus ir j? kuriam? vert?

Ant m?s? žem?s norima daug, skaniai ir pigiai – derinys realiam pasaulyje sutinkamas arba taip retai, kaip sniego žmogus, arba policijos akademijos valgykloje cepelin? pavidalu. Vieta, kurioje, vargu, ar ieškomas Maistas iš didžiosios raid?s, juo labiau, vertinimo skal? nustatoma kitokiais parametrais, o besirenkan?iai liaudžiai sunku ?rodyti, jog už m?sos „gabal?“ galima mok?ti daugiau, negu pas vir?j? Zonia.

Palikime Lietuv? nuošal?je: nors turime brangi? restoran? (neneigsiu, jog Vilniuje situacija su kainos-kokyb?s santykio balansu pastaruoju metu yra šiek tiek pager?jusi), bet, kaip pasakyt? vienas iš mano paž?stam?, “Luxury entails price, but price does not make luxury”.

Kritinis klausimas: ar verta mok?ti 500 eur? už vakarien? keliomis Michelin žvaigždut?mis pažym?tame restorane? Tikrai ne, jeigu norite tik pavalgyti.

Dabar pam?stykite, už k? j?s iš tikr?j? mokate tuos didelius pinigus.

Pirmiausia, j?s mokate už žinias. Už vir?jo ilgus metus kulinarijos mokykloje ir dar ilgesnius nenuilstamo darbo karštoje virtuv?je metus, už jo vizij?, kaip derinti ir pateikti skonius, produktus, sukurti jausmus, emocijas. Mokate už profesional? aptarnavim? – mandag?, pamatuot?, taip pat už padav?jo geb?jimus atsakyti ? klausimus, reikalaujan?ius supratimo ir ?sigilinimo ? maisto pasaul?. J?s mokate už somelje geb?jim? suderinti j?s? pasirinkt? maist? su vynu (platesne prasme – su g?rimu), pakelian?iu skon? ? kit? lyg?.

Tuomet j?s mokate už atmosfer?. Niekas nepasitiks j?s? su „fanfaromis”, nešaudys šampano buteli? ??jus, nebus blizgu?i? ir p?keli?. J?s mokate už diskretiškum?, už laik?, kur? leidžiate sau pails?ti, b?ti aptarnautam. Dažniausiai j?s mok?site už aplinkos paprastum? ir funcionalum?, erdvum?.

J?s mok?site už maist?, bet svarbiau – už jo kokyb?. Ne tiek už šviežum?, kiek už žinojim?, jog viskas, kas pasiek? j?s? stal? l?kšt?je, buvo pagaminta nuo A iki Z su meile ir r?pes?iu.  Už derinius, apie kuriuos turb?t net nesitik?jote pagalvoti, už maloni? nuostab? ragaujant.

Galiausiai j?s mok?site už socialin? prabangos aspekt? – tiek vidin? pasitenkinim?, jeigu j?s? l?kes?iai buvo pateisinti, tiek už galimyb? pasakyti savo socialiniam ratui, kad j?s buvote, ragavote, vertinote.

Paskutinis žodis yra itin svarbus, nes vertinimas yra m?s? kasdienio patyrimo dalis. Tuo pa?iu metu jis visuomet yra subjektyvus: jeigu jums nepatinka salierai, jums nepadarys ?sp?džio patiekalas iš salier?, kad ir kaip jis b?t? ne?tik?tinai paruoštas. Jeigu tikslingai ieškosite, kod?l ta vakarien? ar piet?s nebuvo verti išleist? pinig? – garantuoju, visada rasite tas priežastis.

Iš praktin?s pus?s, jeigu kada b?site Berlyne ir nor?site puikios kokyb?s žuvies ir j?ros g?rybi?, užeikite ? Fischers Fritz Regent viešbu?io restoran?, kur maloni patirtis atperka išleistus pinigus.

Prabangai nusiteikusi,
Degustatori? komanda

Kai širdis šaukiasi Kaukazo virtuv?s – Araks

Dr?siai imam?s teigti, jog Kaukazietiška virtuv? Lietuvos maisto padang?je yra ?sigal?j?s reikalas. Prid?jus visas politines, geopolitines ir eurovizines draugystes, netgi galima pasakyti, kad tai tapo geros mados požymiu, apie kur? reikia žinoti, skanauti ir bevalgant prid?ti ?vairi? istorij? apie tikras patirtis tuose kraštuose.

Bet apie visk? nuo pradži?. Neneigsim, jog turime šioki? toki? silpnyb? Kaukazo šali? kulinariniam paveldui, tad ir viet?, apie kuri? tuoj nemažai prišnek?sim, atradom jau senokai, dar tuo laiku, kai nuvažiuoti iki Mol?t? plento pradžios su naujai gautomis teis?mis buvo didis išš?kis.  Ta?iau “Araks” restoranas,  nepaisant m?s? vairavimo patirties, vis dar stovi toje pa?ioje vietoje, Raudondvario kaime arba žmoni? kalba – 17 km Mol?t? plente. Karštomis vasaros dienomis beveik b?tina s?d?ti atsipalaidavus laiko terasoje, stebint tyvuliuojant? pr?d?, banguojan?ias nendres ir besim?gaujan?ius žmones. O žmoni? toje ?staigoje tikrai netr?ksta d?l keli? paprast? priežas?i?: aptarnavimas malonus, aplinka paprasta (šiek tiek nepers?dyto folklorinio popso), maistas skanus ir dvira?io niekas neišrado, t.y. silk?s su ananasais meniu (a?i? aukš?iausiesiems) n?ra.

Restoranas oficialiai arm?niškas, o pla?i?ja prasme – turi klasikinius ir liaudies pam?gtus Kaukazo virtuv?s patiekalus. Apie meniu kalbant, tai yra autentišk? dalyk? rinkinys, toki? kaip lavašas, hašlama ir char?io sriubyt?s, chinkaliai, dolma, cha?iapuri ir m?sos, daug daug m?sos.

Reikia pasteb?ti, jog arm?n? valgymo kult?roje, ypa? labiau tradiciniuose restoranuose (jei jau vieša erdv?) individualios porcijos ir užsakymas dažnai neegzistuoja, ir remiamasi principu “kas kviet?, tas užsako ir moka”. Žinoma, ant Lietuvos taip n?ra, taigi ? padav?jos atmint? keliauja užsakymai: hašlama, ?daryti baklažanai, dolma, cha?iapuri su s?riu, chinkali ir pora alaus, kad li?dna laukti neb?t?.

Hašlama, tiršta aštri m?sos pagrindu (?rienos, avienos ar jautienos) virta sriuba, kuri tradiciškai verdama 3-4 valandas, kad pasiekt? tinkam? konsistencij?. Suvalgius duben?l? beveik liejom ašaras ir spjaud?m ugnimi, bet m?gstantiems aštriau – pats tas.

Šauni sriubyt? aštri? poj??i? m?g?jams

Baklažan? suktinukai. Labai jau skan?s buvo

Maždaug tuo pa?iu metu ant stalo atsiranda ir baklažanai ?daryti morkomis ir riešutais. Bandant atsakyti ? klausim?, kuri r?šis skanesn?, nuomon?s išsiskyr? ir bendro sutarimo rasti nepavyko. Ta?iau, kaip netik?tai l?kšt? atsirado, taip ir jos turinys staigiai pranyko.

Dolma (tariama „tolma“), paprastai kalbant yra vidutinio artumo baland?li? giminait?, Otoman? imperijos palikuon?. Arm?niška dolma (m?siškas variantas), kaip ir kituose kraštuose, vyniojama ? jaunus vynuogi? lapus, pageidautina s?dytus, ir kemšama avienos ir kartais jautienos faršo mišiniu, pridedant ryži? ir daug prieskonini? žoli?. Pateikiama šilta su ?esnakinio jogurto padažu, skonis gana specifinis ir ne visiems patinka d?l vynuogi? lap? r?gštoko skonio, bet kart? gyvenime bandyti tikrai verta. Kaina ant meniu – 12 lituk?.

Dolma – m?s? baland?li? giminai?iai

Cha?iapuri su s?riu, šviežiai iškeptas ir garuojantis, gali papirkti bet k?, net ir didžiausius kalorij? skai?iuotojus. Tirpsta burnoje. Ties? sakant vien nuo šito patiekalo galima pavalgyti. Ir kaina padori – 18 lituk?.

?ia yra Cha?iapuri, d?l kurio kilm?s nesutaria Kaukazie?iai – visos tautos j? savinasi.

Vyriškumo skaitliukai – chinkali. Tešla ?daryta žalios m?sos, svog?n?, ?esnak? bei žalumyn? mišiniu, suformuojama ? “maišelius” ir verdama. Proceso metu iš ?daro išsiskirian?ios sultys pasilieka viduje, tad ir valgymo b?das tradiciškai tur?t? b?ti ne su peiliu ir šakute (sakoma, jog taip chinkalis tiesiog nužudomas), o rankomis, laikant už virš?n?l?s. Pirmo k?snio metu išgeriamos viduje esan?ios sultys, o toliau visa kita, tik ne virš?n?l?. Paprastai jos išrikiuojamos prieš valgytoj? ir taip matuojamas vyriškumas. A la lietuviška tradicija visk? cepelinais sumatuoti.

Chinkaliams svarbiausia – geros kokyb?s m?sa ir prieskonin?s žolel?s

Nors š?kart m?sos (šašlyk?) nevalg?m, ta?iau istorin? patirtis teigia, jog nei maisto skoniu, nei kiekiu nusivilti neteks. Žinoma, nor?t?si, kad garnyru neb?t? bulv?s su krapais ir b?t? daugiau aromating? prieskonini? žoli?, toki? kaip petražol?, kinza, krapai, bazilikai ar arm?n? pam?gt? daržovini? troškini?/garnyr? kept? pomidor?, baklažan?, svog?n?, bet kartais reikalauti per daug nesveika. Ant lauželio kept? patiekal? kaina svyruoja 20-40 lit? intervale, o ir išsirinkti galima ne tik kiaul?, jaut? ar av?, bet ir višt?, kalakut? ar net pamaišyt? variant?.

Apibendrinant, tai viena iš t? viet?, kur saul?t? vasaros vakar? yra be proto malonu s?d?ti su draug? kompanija, daug valgyti, gerti, atvirauti bei daug juoktis, lyg prie Sevano ežero kas piknik? padar?s b?t?.

MENIU: arm?n?/kaukazietiška virtuv?. Si?lomi žinomi, tradiciniai arm?n? patiekalai, ant grilio keptas maistas.
KOKYB?: Lietuviškos adaptacijos yra, ta?iau viskas šviežia.
KAINOS: ne pati pigiausia vieta Lietuvoje, ta?iau maisto kainos ir kiekio santykis labai geras. Patiekal? kainos nuo 8 iki 40 lit?.
ALKOHOLIS: Alus, vynas ir stiprieji. Kainos maždaug kaip visur kitur, nieko išskirtinai pigaus ar išskirtinai brangaus.
APTARNAVIMAS: kartais tenka palaukti, kol gausite viet?, ta?iau aptarnaujantis personalas malonus ir paslaugus, jeigu dar šiek tiek labiau b?t? patreniruotas atsakyti ? klausimus apie arm?n? virtuv?, b?t? tobula. Bet priekaišt?, iš principo, neturim.
VIETA: Mol?t? plentas, 17 km, Raudondvario kaimas.
INTERNETE: Deja, n?ra.
SUBALANSUOTA: Progoms, neb?tinai gimtadieniams ar jubiliejams, galb?t draug? kompanijai, kuri seniai mat?si ir nori smagiai pas?d?ti ir skaniai pavalgyti.
Skaniai prisirijusi,
Degustatori? komanda

(NE)pranc?ziška dvasia Vilniaus Senamiestyje

[Degustator? Džo]

Kai kuriems Degustatoriams šis komandos pasibuvimas restorane „aux Champs Elysées” (beveik Pylimo g.  ir Trak? g. kampas) buvo ne kas kita, o tikra kulinarin? ir potyri? kelion?. Ir ne tod?l, kad niekada nebuvo Pranc?zijoje ar nem?gsta pasigardžiuoti ?domesniais patiekalais, bet tod?l, kad atvirai ir garsiai j?ros g?rybes vadina „j?ros blogyb?mis“, o svog?nus – prieskoniu, bet tikrai ne daržove. Štai kod?l ir midijos, ir sraig?s, ir pranc?ziška svog?n? sriuba – buvo ragaujamos pirm? kart?. Pirmuoju k?sniu – nugalint save ir bandant ?siteigti, kad kart? gyvenime reikia išbandyti ir tai.

Taigi, po pirm? paragavim? ir sprendimo „Oho, tai galima valgyti!”, sek? klausimai labiau patyrusiems Degustatoriams: „O ?ia taip ir turi b?ti?“. Bendras verdiktas sud?jus pirmakar?i? ir daugiakar?i? potyrius – gan?tinai ?vairus. Svog?n? sriuba (10 Lt) – tikrai puiki ir skani, su plutele ant viršaus.

Svog?n? sruba buvo visai neblogai, su skrebu?iais ir daug s?rio

Midijos Mariner, vis d?lto, pasižym?jo ne itin išraiškingu baltuoju padažu, o ir bulvyt?s greta – kiek kietokos ir tikrai šildytos mikrobang?je. Iš principo – b?t? lyg ir gan?tinai neblogai, bet kiekis (labai mažai) neatitiko 30 Lt kainos, taigi, bent jau nor?josi ?sp?dingesnio skonio.

Sraig?s – 12 Lt (trys vnt.) – dar vienas ?domesnis vakaro patiekalas. D?l jo ?vertinimo Degustatoriai gali ir susimušti. Viena sak? – „normaliai“, kita sak? – „bet tai visai skanu“, o tre?ia – vos ne vos nurijo nekram?iusi… :) Šiaip ar taip, jei dar niekuomet neteko ragauti šios „g?ryb?s“, rekomenduojame paragauti kaip užkand?. Kaina n?ra didel?, o potyris ?domus.

Beje, k? dar rekomenduojame, tai Creme Catalan. Tradicinis katalon? desertas. Skonis – tobulas, o kaina – tik 6.50 Lt.

Nuotrauka prasta, bet ?ia matote Creme Catalan

Beje, restorano aplinka – itin specifiška. Netgi – gerokai ki?in?. Ant lang? – iš popieriaus karpytos g?l?s, papar?iai, mirksin?ios lemput?s ir pan. Kita vertus, nors tai toli gražu neprimena pranc?zišk? kavini? bei restoran?, kuriuose teko lankytis arba kurios žvelgia iš garsiausi? nuotrauk? apie Paryži?, bet, galb?t, dar nereik?t? smerkti, jog tai ne pranc?ziška. Internete Degustatoriai prisiskait? nemažai komentar? apie šio restorano interjer? ir… kas juokingiausia – j? peikia lietuviai, o pranc?zai – gina!

Vieno, beje, komentaras gana logiškas (kalba netaisyta):
 „Esu pranc?zas ir buvau šiame restorane ant mano paskutinio vizito ? Vilni?. K?, j?s, pranc?z? atmosferos specialistas? Ar lank?t?s visoje Pranc?zijoje? visuose regionuose?Pranc?zijos žavesio yra jos ?vairov?. Radau š? restoran? šilta atmosfera, b?dinga piet? Pranc?zijoje, kaip ir Provanso netoli Marselio, arba Aude. Per savo ankstesnio vizito ? restoran?, klientas komentavo maista. Jam ?domu: “Ar tikrai pranc?z??”. „J?s žinote, Pranc?zija”, aš paklausiau. Jo atsakymas: “Taip, aš buvau Paris, Strasb?re”. Ir tai buvo viskas, k? jis žinojo apie Pranc?zij?!!! tai nieko! Aš valg? šiame restorane! galiu patvirtinti, kad maistas yra skanus, originalus ir pranc?z? .. atmosfera yra ?domus ir kaip m?s? restoranai pietuose! Man patiko šiame restorane, nes jis kvepia saul? vidurdien?! Sutinku, kad mes turime pagerinti vyn? s?raš?, ta?iau yra tam tikr? pasirinkimo ir ger? vyno!”.

Beje, už k? tikrai skiriame minus? – už pelenin?s nebuvim? lauke. Na taip, r?kyti nesveika, bet toki? žmoni?, vis d?lto, yra. Iš?j?s par?kyti iš restorano privalai jaustis lyg koks nusikalt?lis, vidury baltos dienos metantis nuor?k? ant žem?s. Negerai, labai negerai…

[Degustator? Mrs.Lovett]

Interjeras tikrai nebuvo daug žadantis, bet raminau save mintimi apie aiški? virtuv?s orientacij? ? konkre?i? šal?. Tur?jau vilties, kad virtuv?s darbuotojai puikiai išmano pranc?z? patiekalus ir tod?l nusprendžiau nespr?sti apie restoran? iš jo išvaizdos, o geriau palaukti vaizdo ant stalo.

Pradžiai, vis d?lto, pasirinkau saug? variant? ir pasi?miau vištienos salot? (18 LT). Tok? tikrai beveik kiekvienos maitinimo ?staigos meniu esant? patiekal? sugadinti reikia sugeb?t. Iš š? kart? viskas buvo tikrai neblogai. Nebuvo super nerealiai nuostabu, bet buvo gerai. Dviej? r?ši? padažai – majonezinis ir aliejaus/žoleli? dav? skoni? ?vairov? l?kšt?je ir der?jo su daržov?m ir vištiena.

Vištienos salotos buvo skanios

Na o dabar, ponios ir ponai, daug li?dnesnis pasakojimas, nes neišlaikiau ir pasi?miau pranc?z? virtuv?s pažib? – burgundišk? jautien? (28 LT). Jeigu kažkam kyla klausimas, o kas ?ia gi per stebuklas – kvie?iu pasiži?r?ti mano labai m?giam? video su nerealiai juokinga moterimi Julia Child (http://www.youtube.com/watch?v=PrnXvE9Fqdo). Pasiži?r?j?, kiek laiko trunka ir kiek meil?s ir atsidavimo reikalauja šis troškinys, suprasite, kod?l taip labai bijojau j? užsisakyti. Mano manymu, esminis šio patiekalo unikalumas, sukuriantis išskirtin? jo skon? yra laikas, skiriamas m?sai troškinti. Jautiena, kaip žinome visi, yra m?sa kiek ?noringa ir labai lengvai gali tapti ne?kandamu luitu, tinkamu tik langams daužyt, tad j? reikia ilgai ir l?tai troškinti, kad ji tapt? minkšta ir tiesiog pati skirt?si ? dalis. Tai ta jautiena buvo tikrai labai blogai. Padažas kaip ir teisingas, visi ingredientai sud?ti, bet klasikinio recepto eigos tai jau tikrai nesilaikyta. O tai buvo galima suprasti iš užsilikusio pakankamai gerai jau?iamo burgundiško (tikrai labai tikiuosi, kad buvo piltas b?tent šis) vyno skonio. Nes suprantat, yra taip – to vyno turi likti tik užuomina, ataskonis, kuris labai pakei?ia troškinio skon?, tad vynas turi išgaruot ilgai troškinant, o ?ia nebuvo taip, kaip tur?jo. Ir b?tent d?l to aš esu pikta ant to restorano ir tikrai neisiu ten daugiau niekada.

Atrodo gal ir gerai, bet galite verkti drauge su manimi d?l ne?kandamos jautienos

Žinoma, nesigilinant ir nesitikint kažko konkretaus, tai b?t? kaip ir nieko troškinys, bet aš tur?jau aišk? tiksl? ir didelius l?kes?ius, tai taip ir s?d?jau galiausiai verkdama. Beje, ieškodama j? kain?, užsukau ? Facebook profil?. Tai pasakysiu paprastai – geriau jau b??iau neužsukus, nes nuotraukos yra kažkas baisaus. Baisiausia yra tai, kad jie jas dar ir vagia iš interneto. Negi taip sunku pagaminus patiekal?, j? nufotografuot??? Tik ner?kit, kad m?s? fotk?s prastos kokyb?s, žinom pa?ios, bet mes neturim fotoaparat? ir fotkinam telefonais, bet bent jau fotkinam, o ne dedam bet k? iš internet?. Ir dar vienas ?domus dalykas – jie turi dienos pietus (sriuba – 5, antras – 10), tai j?s galit ir svog?n? sriubos, ir midij?, ir burgundiškos jautienos ten gaut už dienos piet? kain?. Šak?s, aš apakus. ?domu, ar identiškus receptus daro ir ar vienodo dydžio porcijos. Nes jei viskas vienoda, ta tada ten tikrai neverta eit vakare, o ramiai už 15 lituk? prisikirst ala pranc?ziško maisto.

[Degustator? Remy]

Taigi, atsiribojus nuo tos amžinos diskusijos, koks interjeras (nes, iš tikr?j?, kol nekrenta šiukšl?s ant galvos, o ? tualet? nereikia ?tipenti su botais –  viskas yra normoj) – buvo kur atsis?sti ir maist? pasid?ti. Aptarnavusi mergait? mus aptarnavo maloniai, šypsojosi ir atsak? ? kelis kvailokus klausimus be paniekos ir ?prasto Vilniaus (Lietuvos?) aptarnavimo kult?rai b?dingo ironizavimo. Ir jie turi WiFI, nemokam? beviel? visiems beviltiškiems ašTelefon? maigytojams, norintiems k? nors parsisi?sti, pagooglinti ar netgi kok? vien? kit? email? parašyti. Kadangi rašom ne apie šiuos asocialus, išvada –  mano vertinim? skal?je viskas OK.

Apie maist? nuomon?, vienok, ne tokia paprasta. Pasirinkimas – trinta artišok? sriuba (10 Lt), salotos su feta s?riu (16 Lt) ir obuoli? pyragas (8 Lt). Taigi beveik kiekvien? kart? ragaujant ši? sriub? man norisi pasakyti vir?jui: Kokio velnio tu šit? nes?mon? pilstai? Artišokai, kaip ir burgundiška jautiena, jeigu ne daugiau, reikalas itin subtilus ir sud?tingas. Lietuvoj artišok? sriuba, duok dieve, galinos blankos kubeliuose arba tirpioje sriuboje b?na. Gaunasi toks neaiškus mišinys tarp sen? artišok? (kas reiškia –  plaušai) ir užplikytos sriubos mišinio – all in all beskon? žalsva mas?. Tiesos d?lei reikia pamin?ti, kad mano išlavinto skonio koleg?ms sriuba buvo normali (rimtai???). Dar tur?jom tok? užkand? – pranc?ziškas batonas su pel?siniu s?riu ir graikiniais riešutais (10 Lt) – šit? absoliu?iai užskaitau. N?ra pompastikos, o užkandai prie vyno taur?s ar alaus – super.

Užkandis su pel?siniu s?riu

Salotos su feta s?riu kiekio prasme ne lobiai, bet kaip ir didži?j? dal? žali? salot? galima sugadinti tik nekokybiškais produktais, o daugiau nelabai ir ko tik?tis iš j? reik?t?. Viskas padoriai – salot? daug, alyvuogi? daugiau nei 2, m?lynojo svog?no yra, gal net per daug, fetos neperd?ta, bet ir nepagail?ta, žoli? padažiukas ramiai visk? sujungia.

Geriausias reikalas iš ties? buvo obuoli? pyragas, t.y. Tarte Tatin. Karamelizuoti obuoliai ant nestoro sluoksnio tešlos, sk?stantys savo sultyse (nes pyragas yra apverstas). Nežinantiems ar nesupratusiems, kas ?ia per reikalas – google arba wikipedia.

Obuoli? pyragas buvo geras

Bendras ?vertinimas
Draugai, gyvenimas yra per trumpas, kad m?gautum?m?s vidutiniškomis vietomis. Tad kavos su obuoli? pyragu grei?iausiai sugr?žtume, d?l visko kito –  tikriausiai ne.

Pranc?zišk? skoni? priragavusi,
Degustatori? komanda

„Fortas“: o tai ?ia jau restoranas ar dar ne? arba Lietuva – restoran? šalis

Labai ?domi, ties? pasakius, Degustatori? komandai kilo mintis, prieš kelet? savai?i? apsilankius viename iš „chain‘inio” (grandininio, jei kam labiau patinka) restorano (???) „Fortas”… e…. tarkime – viet?. Pavadinti „Fort?” kaip nors gan?tinai sud?tinga, nors ant meniu besipuikuojantis užrašas skelb? – „restoranas”.

Mes jau kaip ir apsidžiaug?m – na nedažnai jaunas, t?las lietuvis užsuka „in restorant?” pavalgyti. O dar alus ?ia toks pigus… ?sivaizdavom, kad restoranas tai jau, matyt, bus su baltom stalties?l?m ir taur?s, ir dar išrikiuota galybe šaku?i?… Na, bent jau ne su d?m?tom stalties?m ir pa?iais papras?iausiais „kabakiniais” patiekalais.

Tiesa, mums, tokiems neišprususiems „lepšiams” (gi sak?m – kad Degustatori? komanda paprasti žmon?s) š? kart? nepadeda ir Wikipedia. Ji sako: „Restoranas (pranc. restaurer ‘atstatyti, sustiprinti’) – maitinimo ?staiga, kuri pagal užsakym? gamina ir parduoda maisto patiekalus suvalgyti vietoje. Kartais restoranai: a) yra stambesn?s ?mon?s dalis, pvz., viešbu?io restoranas dažnai yra viešbu?io padalinys, skirtas viešbu?io gyventojams maitinti ir kartu padidinti viešbu?io pajamas; b) gamina maist? išsinešimui ar turi maisto pristatymo pagal užsakym? paslaug?.

Tai taip išeina, kad kaimyn?s Maryt?s užeiga, ? kuri? renkasi kiemo „pijokai” irgi restoranas? Na, Maryt? juk kold?n? ir padaro, ir išverda, o kai vyrai nori po jos užeigos darbo laiko išgerti – ir alaus ? „sietel?” ?deda, ir dar keptos duonos (tik geriausiems klientams). O ko ne restoranas – kriterijus juk atitinka. Ech, ir supranti va žmogus, kad ne taip ir blogai gyvenam – po restoranus vos ne kasdien vaikštom…

Velniškai poniškai nusiteikusi,
Degustatori? komanda

P.S.: iš to smalsumo paieškojome dar šiek tiek informacijos apie tuos restoranus. Tai k? radome – žemiau.

–> Žodynas.lt (kitaip – Didysis lietuvi? kalbos žodynas) sako, kad: „restoranas ištaiginga valgykla su svaigalais, muzika ir pramogomis”.

–> Mokslas.lt sako, kad: „Restoranas – tai viešojo maitinimo komfortabili ?mon?, kuri si?lo vartotojams plat? asortiment? patiekal?, g?rim?, sud?tingo paruošimo reikalaujan?i? kulinarijos ir konditerijos gamini?, tarp j? yra ir firminiai bei užsakomieji patiekalai. Valgymas restorane paprastai derinamas su poilsiu ir pramogomis”.

–>Tuo tarpu Alfa.lt, kartu su savo pašnekovu (ir mumis kartu), atsid?sta: „Šiandien kiekvienas gali pasim?gauti restorano maistu. Ir apsirengti atitinkamai nereikia. Joki? etiketo taisykli? žinoti nereikia. Ir šlaman?i?j? kr?vos nereikia. „Jei jau Mcdonald‘s dr?so save restoranu pavadinti…” – atsid?sta viešbu?io ir restorano „Ida Basar” bendrasavininkis Vaclovas Kontrauskas.”