„Neringa“: puiki vieta vyresn?s kartos giminai?i? gimtadieniams

„Neringos“ restoranas – kadaise miesto „grietin?l?s“ ir inteligentijos susitikim? vieta, suburdavusi geriausius miesto muzikantus, iki šiol yra m?gstama vyresn?s kartos vilnie?i?. Jie, pris?d? ant lygiai toki? pa?i? kaip ir prieš trisdešimtmet? foteliuk?, dalinasi prisiminimais apie vakarus praleistus „Neringoje“, kuriuose ir diskusijos apie Lietuvos nepriklausomyb?, ir priešingos lyties kadrinimo momentai.

B?tent tod?l ? ši? kultin? viet? visuomet veduosi t?vus bei vyresn?s kartos giminai?ius per j? gimtadienius, vardadienius ar dar kokias ypatingesnes šventes.

„Neringos“ restoranas nuo t? laik? kai min?tieji giminai?iai buvo gerokai jaunesni – beveik nepasikeit?s. Kod?l? Nes kone 55 met? sulaukusio restorano interjeras ?trauktas ? Lietuvos architekt?ros paminkl? s?raš? ir tod?l jo keisti – papras?iausiai negalima. Tiesa, pa?ioje nepriklausomos Lietuvos aušroje buvo sumanym? restoran? privatizuoti ir jo vietoje ?rengti parduotuves, ta?iau broliai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvy?iai, kurie ir projektavo „Nering?“, pasiek?, kad restorano interjeras b?t? ?trauktas ? min?t? s?raš?.

4586

Beje, nors pa?iai nuokuomet neteko matyti, bet žmon?s kalba, kad „Neringoje“ nepavykt? pakeisti net ir mažiausios smulkmenos ir d?l dar vienos priežasties. Sako, pats restorano architektas vis dar ten pietauja kone kiekvien? dien?.

„Neringos“ valgiaraštis – ne k? mažiau kultinis nei pati aplinka. Kai kuriems patiekalams jame – daugiau nei 30 met?. Žinoma, restoranas šiek tiek prisitaik? prie nauj?j? laik? ir meniu galite rasti „naujamadišk?“ užkandži?, sriub?, salot? ar karšt?j? patiekal? (pvz., salotas su vištiena, sulietuvintas ala graikiškas, karpa?io, trintas sriubas ir pan.). Tiesa, jei nors kiek paisote Degustatori? nuomon?s, si?lome j? neragauti. Ir visai ne tod?l, kad jie b?t? prasti. Vadovaujantis šventu ?sitikinimu, kad užsukus ? picerij? cepelin? užsisakin?ti neverta (nes egzistuoja nemaža galimyb? nusivilti) ir atvirkš?iai – lietuviškame „kaime“ neprašyti picos, taip ir „Neringoje“ reik?t? ragauti sen?j? patiekal?.

O j? ?vairov? gana plati. Žinoma, kone garsiausias, ir tikrai vienas geriausi? Vilniuje (šiaip ar taip daug kur šis patiekalas iš meniu jau dingo arba buvo gerokai perkurtas), „Neringos“ Kijevo kotletas. Su lygiai tiek sviestuko kiek reikia, pakankamai traškia plutele ir visai neblogu garnyru. Seniai ragavom, bet ?sp?d? visuomet k?l? baravyk? sriuba. Bet šiaip ar taip – valgykit Kijev?.

Beje, kalbant apie kainas, kadangi Degustatorius skaito ir nemažai student?, kurie negali švaistytis restoranuose – tai puiki vieta net jiems. Žinoma, už eilin? kabak? šiek tiek brangiau, bet jei norite pasijusti es? tirkame restorane su baltomis stalties?mis, gan?tinai neblogu aptarnavimu ir pan. – „Neringa“ tam tinka. Kijevas kainuoja 22 Lt, mo?iu?i? m?gstamas sultinys su pyrag?liu – 6,50 Lt. Beje, rasit ir alaus, kurios kaina nuo 7 Lt. O desertui mes imam plakt? „Neringos“ greitin?l? už 7 Lt.

Šiaip ar taip – labai rekomenduojame. Ypa? tiems, kurie niekuomet ten nebuvo. Ypa? tinka prob?gšmais skaitant kuri? nors iš lietuvi? autori? knyg? apie paskuriniuosius sovietme?io metus.

Degustator? Džo

MENIU: old school’inis
KOKYB?: good
KAINOS: remiantis logika, kad nuo Kijevo jausit?s sot?s – tai pavalgyti tikrai so?iai galima už 22 Lt. Iš esm?s – subalansuota vidurinei klasei, bet puikiai tinka ir pasitaupiusiam bei prog? minin?iam studentui.
ALKOHOLIS: Tradiciškai.
APTARNAVIMAS: Pasitaiko visko, bet, palyginus, OK.
VIETA: Gedimino pr., Vilnius.
INTERNETE: www.restoranasneringa.lt
SUBALANSUOTA: pagyvenusi? giminai?i? gimtadienius šven?iantiems, nostalgijos kamuojamiems, istorines vietas m?gstantiems ir t.t.

[Džo] Viena unikaliausi? Vilniaus viet? – „Sultinin?“

„Sultinin?“ gim? 1969 m., tod?l, labai tik?tina, kad už rankos ? ši? viet? jus ne kart? buvo atsivedusi mama. Dar, labai tik?tina, kad po to laiko, kai atsirado makdonaldai ir ?ilipicos – daugiau ? ši? viet? ir nebuvote užsuk?. Nuostabiausia tai, jog nors „Sultinin?“ greta Gedimino pr., šalia verslo centr?, o aplink j? nuolat zuja kostiumuoti darboholikai, lyg per kok? Hario Poterio film?, paprasti žiobrai (t.y., žmon?s) – jos net nepastebi ir greitai pamiršta.


Paklausit, kame slypi „Sultinin?s“ unikalumas? Paprasta – senume… Seni bandeli? su dešrel?mis arba kop?stais ir grybais receptai, senas samovaras, iš kurio, iš paži?ros tos pa?ios padav?jos, pilst? sultin? ir prieš 20 met?, seni stalai, seni puodeliai (beje, kone visi – skirtingi)…

Ir dar, degustatorei Džo vaikyst?je visada nor?josi valgyti prie „suaugusi?j?“ stal?. Na t? – pritaikyt? valgyti stovint, tod?l velniškai aukšt?. Tada taip ir nepavyko – sovietmetis griuvo ir mada  valgyti stovint krautuv?se beigi univermaguose – išnyko. Bet! Tai vis dar galima padaryti „Sultinin?je“ (taip, žmogus, ir ?gyvendini vaikyst?s svajones)!

Tiesa, jei valgyti prie „suaugusi?j?“ stal? jums n?ra privalumas, o ? sen? samovar? su sultiniu – tiesiog nusispjaut, galima užsukti ? ši? viet? tiesiog nusipirkti bandeli?. Ne, ne t? išpuosel?t? velniaižinokoki?ešešiduvienas prikimšt?, o kiek kreivok?, bet labai skani?. Su viskuo. Tiesa, jokiu b?du ten neikite, jei jums svarbiau ne produktas, o gražus ?pakavimas ir jei sutik?s paž?stam? mieste numirtum?te iš gedos, kad valgote bandel? ne iš kokio „kieto“ chane‘o maišelio.

Kainos, patik?kit, tikrai nesikandžioja. Nesikandžioja taip smarkiai, kad galite net nusipirkti papildom? bandel? ir ja papirkti koleg?. Tiesa, meniu matosi ir kitokio plauko maisto, bet, kad nesugest? ?vaizdis apie bandeles ir sultin? – geriau jo neragauti. Ir šiaip, o ko tik?tis iš kold?n? už 5 Lt. Kartais tiesiog reikia suprasti – tam tikrose vietose reikia valgyti tik tam tikrus dalykus.

Ir v?l kaip šešeri?,
Degustator? Džo