London Calling

G?da, aišku, kam ir pasakyt, bet viena iš Degustatori? komandos nari? tik visai neseniai aplank? š? pasaulio megapol?, apie kur? jau net n?ra nebanali? žodži?, atrodo, tiek prikalb?ta, pridainuota, prirodyta, kad galima nebent pakartot kažkieno jau pasakytus žodžius.

Paradoksalu, bet tose salose lankiausi pirm? kart?, nors iki tol gyvenimas buvo nepagail?j?s man ?domaus darbo su galybe komandiruo?i?. Ir važiavau ne darbo reikalais, o ils?tis (žodis „poilsis“ Londono kontekste gal ir nelabai tinkamas). Kaip ir visi lietuviai, turiu ten ir draug?, ir gimini?. Š? kart? lankiau ten penktus metus gyvenan?i? draug?, kuri vis? išb?t? ten laik? mažai bendravo su tautie?iais, gyveno visokiuose Notting Hill‘uose ir steng?si tame mieste pamatyt kuo daugiau si?lom? malonum?. Tai manau, kad tai yra labai geras gido variantas.

Kai ji paklaus?, k? aš noriu veikti Londone, aš daug negalvojau – valgyti! Ties? sakant, tur?jau labai aišk? tiksl? – vykau ? t? miest? siekdama išbandyti kuo daugiau tiek britiškos, tiek ir atvežtin?s klasikos. Draug? pati kalta – Kal?doms padovanojo man nauj? Jamie Oliver knyg? „Jamie‘s Great Britain“, aš j? per dien? perskai?iau ir supratau, kad b?tinai turiu savo akim visk? pamatyt. Dabar jau ?sivaizduoju skaitytojus linguojant galvas ir sakant, kad tie britai tai niekam tik?, pas juos baisiai prastas maistas, tai dar gerai, kad iš buvusi? kolonij? šio to išmoko. Iš dalies esate teis?s – britiškas maistas skiriasi nuo kontinentin?s Europos ir n?ra labai išraiškingas. Bet turi savitumo, ko ir nor?josi išbandyti ne kažkuriame kitame pasaulio gale, o b?tent ten, kur tas maistas ir buvo sukurtas.

Na va, tai apie miesto ?žymybes ?ia nekalb?siu, apie jas paskaityt galit Wikipedijoj, ?ia aš kalb?siu apie tai, apie k? ir yra šitas m?s? blogas – apie valgym? ne namie.

Prad?kim nuo pradži? – nuo anglišk? pusry?i?. Na negaliu aš jums apsakyt, kokia nuostabi yra ta j? tradicija susirinkti koki? 11 valand? sekmadien? ? savo m?giam? pusry?i? viet?. Ilgai gerti kav?, dalintis vakarykš?i? nuotyki? ?sp?džiais ir valgyti pusry?ius, d?l kuri? aš tur?jau gimti ten, o ne ?ia. Man tai yra visiškai tobulas pusry?i? rinkinys (kurio sud?t? galit rinktis iš nemažai ingredient?): kiaušiniai, kumpis, dešrel?s, kepti pomidorai, kepti grybai, pupel?s, kraujin? black pudding dešra ir tt. Kraujo nem?gstu, tai likau neišbandžius tos britiškos virtuv?s klasikos, kuri, ties? sakant, yra kelianti ne apetit?, o šleikštul?, bet labai m?gstu visa kita. Ir tai buvo puiku. O labiausiai nuo panašaus pob?džio pusry?i? Lietuvoje tai skyr?si paprastu poži?riu ? patiekim?. Tikrai nebuvo stengtasi sužav?ti lankytoj? nei gražiomis l?kšt?mis, nei sofistikuotu maisto išd?liojimu ir pan. Tai buvo tiesiog gaus?s ir skan?s pusry?iai ir nieko daugiau. J? mieste galima gaut pradedant nuo maždaug 3 svar?.

Pusry?i? sud?t? galite išsirinkti patys

Toliau buvo bandyta gatv?s maisto – ir v?l, na nerealu, žinokit. Kažkokia visiška take away skyl? Fullham rajone, bet gal už 3 svarus gauni milžinišk? m?sain? su storu gabalu m?sos ir kok? puskil? bulvy?i?. Yej, tai yra gyvenimas. Bulvyt?s liko nesuvalgytos, nes kai per daug, tai jau per daug. Ir dar man pasirod? nelabai normalu, kad jie ant j? pila act?. Kažkaip ne, a?i?. Taip taip, jau girdžiu aik?ojimus „oj, kaip nesveika, ar žinai, kas ten per m?sa, kas ten per aliejus?!“. Nieko nieko, kart? gyvenime reikia išbandyt.

Žinoma – fish and chips. Aiškint reikia? Tikiu, kad ne, o jei kažkas neaišku, tai google tam ir buvo sukurtas. Tai yra menk? ir bulvyt?s. Elementarumo virš?n?. Tik druska, pipirai ir tas pats actas. Dar kai kur galit citrinos skiltel? gaut. Ir tada yra visokie priedai – duoda ?vairiausi? padaž?, populiaru yra valgyt su žirneliais ar marinuotais agurkais. Dar ma?iau pas Jamie Oliver, kad kažkok? keistai marinuot? kiaušin? dav?, bet man?s ta mintis nesužav?jo. Sug?glinus kažkada buvau toki? teorij?, kad fish and chips ? Anglij? atgabeno žydai, kad ?ia kaip ir j? patiekalas. Bet jis taip paplito Anglijos pakran?i? dokuose, kad dabar tai yra visiškai neatskiriama Anglijos kult?ros dalis. Išvis, toje šalyje maisto išsinešimui kult?ra yra gili, sena ir pla?iai paplitusi. Ir, kas svarbiausia, yra labai daug puiki? pigi? viet?, kur maistas yra visai geras. Taip atsitiko d?l Anglijos istorijos išskirtinumo, nes ten pramon?s revoliucija taip kal? per buvusi? realyb?, kad reik?jo akimirksniu keisti žmoni? maitinimosi ?pro?ius.

Toliau buvo valgoma tradicinio britiško steiko, ?miau vis? steik? miks?, tai gavau gal 5-6 gabalus visokios m?sos.

Steikai. ?ia yra kokie 5-6 gabalai m?sos, suvalgyti buvo ne?manoma

Porcija yra kosmosin? ir aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip Anglijos žmon?s ne visi yra beviltiški nutuk?liai. Na ir galiausiai m?ginant britišk? virtuv?, reikia pamin?ti vis? klasikini? Anglijos šeim? savaitgalio maist? – Sunday roast. Tai yra tai, kas nutinka, kai darbo klas?s žmon?s gali sau leist sekmadien? b?ti namuose ir tinginiaut, o tuo pat metu – ir pasigamint skanesn? k?snel?. Tradiciška yra orkait?je keptas šmotas m?sos su padažu, bulv?s, Jorkšyro pudingas, šiek tiek daržovi? (populiariausia yra morkos ir žirneliai). Nelabai turiu apie t? j? m?s? k? pasakyt, nes nieko ten baisiai ypatingo nebuvo, m?sa ir tiek. O vat daržovi? tai valgo jie mažai, man j? labai tr?ko.

Sunday Roast. Dešin?je viršuje matote Jorkšyro puding?

Na ir dar paband?m kiek egzotiškesnio maisto. Vien? dien? nukeliavom ? China town, kur ant kiekvieno kampo yra užkandin?s, si?lan?ios kompleksinius pietus. Principas toks: susimoki kokius 5-7 svarus, imi l?kšt? ir dediesi bet k? ir bet kiek iš sustatyt? duben?. Mes ?jom ? ne visai pigiausi? viet?, nes nor?jom kreve?i?. Tai pasirinkimas t? maist? buvo protu nesuvokiamas, o dar kai akys didel?s ir nori visko paragaut, tai paskui gaunas taip, kad iš kaboko tenka vos ne iššliaužt. Galima rinktis visokiausi? troškint? daržovi?, ?vairiausi? m?sos troškini? ir pan.

O pabaigai dar keliavom ? Bricklane valgyt curry.  Šio tipo daržovi? arba m?sos troškiniai ? Anglij? atkeliavo iš Azijos ir tapo angl? virtuv?s klasika, britai net prad?jo savintis tokius patiekalus kaip Chicken Tikka Masala. O ta gatv? yra pilna Bangladešo/Indijos maisto restoran? ir yra pla?iai pagars?jusi kaip b?tent ta vieta, kurioje gali gauti neblogo ši? šali? maisto. ?domu yra tai, kad prie kiekvieno restoran?lio stovi vyrai, kvie?iantys sve?ius užeiti ir si?lantys vadinamuosius „deals“ – renkiesi t? viet?, kurioje pasi?lo daugiausiai maisto ir g?rim? už mažiausi? kain?. Mes susigund?me vakariene (užkandis plius curry) už 10 svar?, plius gavome butel? raudono vyno ir pint? alaus (buvome tryse). Užkandžiams visi trys ?m?m po skirtingo pavidalo krevetes. Aš rinkausi v?lgi brit? klasik? – kreve?i? kokteil?, kuris buvo visai nieko, padažas tinkamai sumaišytas. Toliau rinkom?s vištienos ir žuvies curry. Tai du iš j? buvo dar valgomi, bet tre?ias buvo ne?manomas. Tokio aštrumo dar gyvenime nesu ragavus. Net pa?iame pavojingiausiame chilli troškinyje nesusid?riau su tokia kvap? tiesiogine prasme gniaužian?ia ugnimi. Tas daiktas liko nevalgytas, bet kadangi porcijos buvo tikrai didel?s, tai likusio maisto užteko visiems so?iai.

Žinau, kad dar liko neparagauta daug kit? ?domi? vietini? patiekal?, ypa? li?dna, kad nesugalviau tradicinio meat pie arba fish pie, bet pasilieku tai kitam kartui. Nors šiaip savo noru tikriausiai ? t? miest? daugiau negr?šiu, nepatiko man jis, nors, pripaž?stu, kad ne super daug ma?iau . Bet vien? kart? išm?ginti buvo verta. Maistas, vis d?lto, nepalyginamas su ital?, ispan?, netgi vokie?i? ar skandinav?. Žinoma, nesakau, kad ten n?ra gero, kokybiško, sveiko ir skanaus maisto, bet vykau ten susipažinti su tuo maistu, ant kurio užaugo jau ne viena angl? karta, o ne ieškoti gurmanišk? perliuk?. Ko ieškojau, t? gavau.

Vietinio maisto paragavusi,
Degustator? Mrs.Lovett

Kaip Vienos oro uoste band?m sugalvoti: kas geriau – „Starbucks“ ar „Coffee Inn“?

Vienos oro uosto „Starbucks‘e“ viena iš Degustatori? komandos nari? atsid?r? kone pirm? kart? (na, gal ir teko bekeliaujant kada anks?iau užsukti, bet atmintyje kaip ypatingas momentas tai ne?sir?ž?). Tiesa, dar iki šio užsukimo, teko gird?ti nemaž? dal? keliaujan?i? draug?, grupiok? bei kaimyn? „svaigstant“ apie tai – koks „Starbucks’as“ yra nerealus ir „kaip gaila, kad jo n?ra Lietuvoje“.

Prisipažinsiu – kavos nedievinu, tiksliau apskritai apie j? negalvoju nieko – nei gerai, nei blogai… Ji tiesiog yra. Kartais skani, kartais ne. K? padarysi. Tod?l ir poži?ris ? „Starbucks‘?“, galb?t, pernelyg šaltas. Kita vertus, geriant tikrai labai ?prastinio skonio kav? ir užkandžiaujant (na gerai, artimu iki tobulo) keksiuku, mintys nuolat sukosi – tai gerai ar blogai, kad mes jo neturime…

Vienos (Austrija) oro uosto "Starbucks'e"

– Lietuvoj mums jo galb?t net ir nereikia, nes rinka šiaip ar taip užimta „Coffee Inn‘ais“, kuriuose kavos mišinuk? lygiai taip pat nemažai, savait?s kavos lygiai tokios pa?ios, o patiekiama kava – ir ten, ir ten gan?tinai panaši…
– Kainos – vakarietiškos. Už keksiuk? ir didel? kavos puodel? sumok?ti 28 Lt ir 3 centus – galima tik kartais. Kita vertus, valstyb?se, kuriose gali rasti „Starbucks“ ir algos nelietuviškos… O ir „Coffee Inn“ už t? pat? sumok?tum kokius 15 lit?, tai gal ir skirtumas ne toks jau ir didelis.
– Ko tr?ksta „Coffee Inn‘ams“ ir už k? galima pagirti „Starbucks“ – sald?si? ir užkand?si? gausa… Akys raibsta…
– Dar patiko „Fair Trade“ dalykas (prek?s ženklas, žymintis produktus, kuriuos gaminant/auginant ir pan. buvo teisingai atlyginta darbininkams), tik nesupratom, kod?l „Fair Trade“ galioja tik pieniškoms kavoms (?). Jei daryti, tai daryti iki galo. Ne?
– Ir dar patiko tai, kad gali tos pa?ios „Fair Trade“ kavos (turime minty – kavos pupeli?) iš viso pasaulio nusipirkti. Maž? mažiausiai – socialiai atsakinga.

Ta?iau gal? gale, jei kada, kokio nors Europos miesto gatv?je, labai užsinor?s sušilti ir išgerti kavos, o šalia bus „Starbucks“ ir kokia nors visiškai nežinoma, ta?iau labai kaip „vietin?“ atrodanti užeiga – eisiu ? vietin?. Žinoma, „Starbucks‘e“ jautiesi „saugiai“ nes gauni lygiai tok? pat? produkt? kaip ir bet kuriame kitame „Starbucks“ visame pasaulyje, bet vietin?je užeigoje turi galimyb? nors šiek tiek pajusti tikr? to miesto dvasi?.

MENIU: daug daug r?ši? kavos, kelios arbatos ir sald?siai.
KOKYB?: kava kaip kava, o va sald?siai – tikrai geri. Tiesa, valgant nuolat jyla ?tarimas, kad „chemijos“ juose nemažai, bet kadangi patvirtint? duomen? neturime, o ir šiaip saknu – nustoji apie tai galvoti.
KAINOS: su lietuvišku atlyginimu gali sau leisti kok? kart?. Kita vertus, jei atsid?rei kokiame Paryžiuje ir dar centre – tai gali b?ti ir viena pigesni? viet? pris?sti kavos.
ALKOHOLIS: n?ra.
APTARNAVIMAS: paprastai – aptarnaujama su šypsena, kaip ir visuose „chain’uose“. Tiesa, kiek tos šypsenos nuoširdžios, o kiek spaudžiamos d?l punkto darbo sutartyje – nežinia.
VIETA: kas tre?ia pasaulio šalis (bijom rašyti kas antra, nes juk Lietuvoje – n?ra).
INTERNETE: web, FB.
SUBALANSUOTA: „greitos“ kavos m?g?jams (na, negali tikrais kavos m?g?jais vadinti t?, kurie j? dievina „Starbucks’e“), keliaujantiems, m?gstantiems kav? išsinešimui bei tiems, kuriems reikia prastumti laik?. Ir dar tiems, kuriems reikia belaidžio interneto…

Nacionaliniams identitetams ištikima,
Degustatori? komanda